4 pamoka. Adomo nuopuolis ir valios laisvės dovana
4 pamoka
Adomo nuopuolis ir valios laisvės dovana
Įvadas
Adomo nuopuolis yra esminė Dievo plano dalis. Dėl jo galėjome ateiti į žemę ir būti išbandyti. Dievo plane taip pat numatyta Jo vaikams suteikti valios laisvę (žr. 2 Nefio 2:27). Šioje pamokoje mokiniai sužinos, kad, norint deramai naudotis savo valios laisve, svarbiausia stengtis vykdyti Dievo valią, t. y. sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu.
Pagalbiniai skaitiniai
Robertas D. Heilsas, „Gyvenimo planui būtina valios laisvė“,2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
Pateikite vyresniojo Briuso K. Heifeno iš Septyniasdešimties teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas K. Heifenas
„Nuo penktojo amžiaus krisčionybės mokymai teigė, kad Adomo ir Ievos nuopuolis yra tragiška klaida. […] Toks požiūris klaidingas. […] Nuopuolis nebuvo katastrofa. Jis nėra klaida ar nelaimingas atsitikimas. Jis buvo apgalvota išgelbėjimo plano dalis“ („Apmokėjimas – viskas už viską“,2004 m. balandžiovisuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl, jūsų manymu, svarbu suvokti, kad nuopuolis buvo ne klaida ar atsitiktinumas, o numatyta išgelbėjimo plano dalis?
Pakvieskite mokinius išstudijuoti 2 Nefio 2:19–25 ir sudaryti nuopuolio pasekmių – dalykų, atsitikusių Adomui ir Ievai po to, kai jie paragavo uždrausto vaisiaus – sąrašą. Tada paprašykite jų, kad sudaryto sąrašo punktus užrašytų lentoje. (Pastaba. Sąrašų ieškojimas Raštų ištraukoje yra Raštų studijavimo įgūdis, kurio galite mokyti naudodamiesi nurodyta Raštų ištrauka; žr. Gospel Teaching and Learning [2012], 23.) Tame sąraše turėtų būti: Adomas ir Ieva buvo išvaryti iš Edeno sodo; jie susilaukė vaikų; jiems buvo skirtas bandomasis laikotarpis; jie tapo pražuvę ir jiems reikėjo atgailauti; jie patyrė priešpriešą, kuri leido patirti gera bei pikta ir išmintingai naudotis jiems suteikta valios laisve.
Kaip lentoje esantis sąrašas padeda paaiškinti, kodėl Adomo nuopuolis buvo būtina Dangiškojo Tėvo plano dalis? (Gali būti, kad mokiniai pateiks įvairiausių atsakymų, kurie gali būti apibendrinti šiuo principu: Adomo nuopuolis leido mums ateiti į mirtingą pasaulį ir tobulėti siekiant amžinojo gyvenimo.)
Ką reiškia, kad dėl nuopuolio visi žmonės „buvo pražuvę“? (2 Nefio 2:21.)
Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 42:6–10, 14, o likusiuosius – rasti papildomas nuopuolio pasekmes. Mokiniams pasakojant, ką rado, jų atsakymais galite papildyti lentoje esantį sąrašą.
Ką reiškia tai, kad jie buvo „iškirsti iš Viešpaties akivaizdos“?
Pateikite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„[Adomas ir Ieva] nusižengė Dievo įsakymui, dėl to turėjo palikti savo sodo aplinką, bet galėjo susilaukti vaikų prieš savo fizinę mirtį. Jų liūdną ir sudėtingą padėtį dar sunkino tai, kad jų prasižengimas atnešė ir dvasines pasekmes – jie buvo visiems laikams atkirsti nuo Dievo akivaizdos. Kadangi po to ir mes gimėme tame puolusiame pasaulyje ir kadangi taip pat nusižengiame Dievo įstatymams, mes taip pat buvome pasmerkti toms pačioms bausmėms, kurias patyrė Adomas ir Ieva. […]
Nuo tos akimirkos, kai pirmieji gimdytojai išėjo iš Edeno sodo, Dievas ir visų mūsų Tėvas, laukiantis Adomo ir Ievos sprendimo, pasiuntė pačius dangaus angelus pranešti jiems – ir per visus amžius mums – kad visa ta įvykių seka buvo sumanyta vardan mūsų amžinos laimės. Tai buvo dalis Jo dieviško plano, pagal kurį Gelbėtojas, pats Dievo Sūnus – „antrasis Adomas“, kaip Jį vadina apaštalas Paulius [žr. 1 Korintiečiams 15:45], – turėjo ateiti laikų viduryje, kad apmokėtų pirmojo Adomo prasižengimus. Tas Apmokėjimas būtų visiška pergalė prieš fizinę mirtį. […] Dėl gailestingumo jis taip pat parūpintų asmeninių nuodėmių atleidimą visiems nuo Adomo iki pasaulio pabaigos gyvensiantiems žmonėms, su sąlyga, kad jie atgailaus ir paklus Dievo įsakymams“ („Teisingumo, meilės ir gailestingumo harmonija“,2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kodėl „mes taip pat buvome pasmerkti toms pačioms bausmėms, kurias patyrė Adomas ir Ieva“? (Mes gimstame puolusiame pasaulyje ir nusižengiame Dievo įstatymams.)
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 2 Nefio 2:26, 28 ir Mozės 5:5–9, o likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, kaip mūsų gyvenime gali būti įveiktos nuopuolio pasekmės.
Kaip, anot šių eilučių, mes galime būti išpirkti iš dvasinių nuopuolio pasekmių? (Atsakymuose turėtų nuskambėti toks principas: Jei atgailausime ir prašysime Dievo atleidimo, per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galėsime būti išpirkti iš savo nuodėmių.)
Pakvieskite mokinius apmąstyti nuopuolio vaidmenį išgelbėjimo plane ir kaip tai buvo „sumanyta vardan mūsų amžinos laimės“. Paprašykite vieną arba du mokinius savo mintimis pasidalinti su klase.
Pateikite prezidento Raselo M. Nelsono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite vieną mokinį jį garsiai perskaityti:
Paveikslėlis
Prezidentas Raselas M. Nelsonas
„Adomas ir Ieva [per nuopuolį] tapo mirtingi. Taip pat, mūsų laimei, jie galėjo susilaukti vaikų ir įgyvendinti tikslą, dėl kurio ir buvo sukurtas šis pasaulis. […] Per nuopuolį gavome ir kitų palaiminimų. Mes gavome dvi glaudžiai susijusias Dievo dovanas, vertas vos ne tiek pat kaip pats gyvenimas – valios laisvę ir atskaitomybę“ (“Constancy amid Change,” Ensign, Nov. 1993, 34, kursyvas pridėtas).
Kodėl valios laisvė ir atskaitomybė yra „vert[os] vos ne tiek pat kaip pats gyvenimas“?
Paprašykite mokinių išstudijuoti 2 Nefio 2:14, 16, 26 ir išsiaiškinti, ko šiose eilutėse mokoma apie tai, kuo Dievo vaikai skiriasi nuo kitų Jo kūrinių.
Kokie skirtumai tarp Dievo vaikų ir kitos Jo kūrinijos akcentuojami šiose eilutėse? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią doktriną: Dievo vaikai sukurti, kad veiktų savo nuožiūra, o ne būtų veikiami.)
Ką reiškia, kad Dievas mus sukūrė, kad veiktume, o ne kad būtume veikiami?
Kodėl svarbu žinoti, kad Dievo vaikai buvo sukurti veikti savo nuožiūra ir nebūti veikiami?
Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, galite aptarti pateiktą prezidento Boido K. Pakerio (1924–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris
„Senas posakis „Viešpats balsuoja už mane, o Liuciferis – prieš mane, tačiau lemiamas yra mano balsas“ gerai apibūdina doktrininę tiesą, kad mūsų valios laisvė yra daug galingesnė už priešininko valią. Valios laisvė yra labai vertinga. MesMes galime kvailai ar aklai ją atiduoti, tačiau ji negali būti iš mūsų atimta.
Taip pat yra labai senas pasiteisinimas: „Velnias mane privertė tai padaryti“. Tikrai ne! Jis gali jus apgaudinėti ar klaidinti, tačiau jis neturi galios jus ar ką kitą priversti nusidėti“ („Išvalykime indo vidų“,2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paprašykite kelių mokinių perskaityti 2 Nefio 2:26–29, o kitų – Helamano 14:30–31. Paraginkite mokinius pasibraukti frazes ir žodžius, kurie parodo mūsų laukiančias dabartinių pasirinkimų pasekmes. Paprašykite mokinių pasidalinti savo pasibrauktais žodžiais ir frazėmis.
Kokios tiesos apie mūsų pasirinkimų pasekmes galime pasimokyti iš šių eilučių? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: Tai, kaip naudojamės savo valios laisve, nulems mūsų dvasinį tobulėjimą ir amžinuosius palaiminimus.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, pakvieskite vieną mokinį perskaityti tokį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
„Pasirinkus vykdyti savo Dangiškojo Tėvo valią, mūsų valios laisvė apsaugoma, mūsų galimybės padidėja ir mes tobulėjame. […] Teisingas ir atvirkščias teiginys: kai nesilaikome įsakymų ar nepaisome Šventosios Dvasios vadovavimo, mūsų galimybės laisvai veikti ir daryti pažangą menkėja. […] paklusnumas įsakymams galiausiai apsaugo mūsų valios laisvę“ („Gyvenimo planui būtina valios laisvė“,2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kokios pasekmės laukia tų, kurie neteisingai naudojasi valios laisve?
Kaip paklusnumas Dievo įsakymams apsaugo mūsų valios laisvę?
Kodėl valios laisvės naudojimas „vykdyti savo Dangiškojo Tėvo valią“ yra toks svarbus dvasiniam mūsų tobulėjimui?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti 3 Nefio 27:13 ir apmąstyti Jėzaus Kristaus pavyzdį, kaip teisiai naudoti valios laisvės dovaną.
Kaip Gelbėtojo žodžiai „aš atėjau […] vykdyti savo Tėvo valios“ padeda mums išmintingiau naudoti valios laisvės dovaną?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti nuostabius palaiminimus, kuriuos gauname teisiai naudodamiesi valios laisve, pasidalinkite toliau pateiktu vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Viešpats atkakliai siekia jūsų asmeninio augimo ir vystymosi. Toks progresas paspartėja tuomet, kai esate pasiryžę leisti Jam vesti jus per visus jūsų augimo patyrimus, nesvarbu, ar pradžioje jums tai patinka ar ne. Kai pasikliaujate Viešpačiu ir esate pasiryžę savo širdis ir protą sukoncentruoti į Jo valią, kai prašote Dvasios vadovavimo tam, kad vykdytumėte Jo valią, tai ilgainiui ši žemiška patirtis jums garantuos didžiausią laimę ir didžiausią pasitenkinimą. Jeigu abejojate viskuo, ką esate prašomi atlikti, arba atkakliai spyriojatės ties kiekvienu nemaloniu išbandymu, taip elgdamiesi padarote taip, kad Viešpačiui būtų sunkiau palaiminti jus. [Žr. 1 Nefio 3:7.]
Jūsų valios laisvė, teisė pasirinkti, neduota tam, kad tiesiog galėtumėte gauti, ko norite. Ši dieviška dovana suteikta tam, kad pasirinktumėte tai, ko dangiškasis Tėvas jums nori. Taip Jis gali padėti jums tapti tuo, kuo yra sumanęs jums tapti [žr. DS 58:26–32]“ (“Finding Joy in Life,” Ensign, May 1996, 25).
Paprašykite mokinių prisiminti situacijas, kuriose priėmė sprendimą elgtis teisiai. Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, kaip juos palaimino tų sprendimų pasekmės.
Paraginkite mokinius apmąstyti, kaip vykdydami Dangiškojo Tėvo valią galėtų geriau sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Paliudykite, kad, jei teisingai naudosimės valios laisve, gausime amžinąjį gyvenimą.