26 pamoka

Išlaikius tikėjimo išbandymą

Įvadas

Šioje pamokoje mokiniai iš Mormono Knygos išmoks, kad, jeigu turime tikėjimą Jėzumi Kristumi, Dievas mūsų labui gali daryti stebuklus. Be to, tikėjimo naudojimas gali mus paruošti gauti Dvasios liudijimą apie tiesą.

Pagalbiniai skaitiniai

Robertas D. Heilsas, „Siekime pažinti Dievą, mūsų Dangiškąjį Tėvą, ir Jo Sūnų Jėzų Kristų“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
Deividas A. Bednaris, „Prašykite tikėdami“, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
Nylas L. Andersenas, „Žinote pakankamai“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 27:23; 3 Nefio 17:5–9, 20–24; Mormono 9:9, 18–20

Pirma stebuklų turi būti tikėjimas

Paprašykite mokinių įvardyti keletą pavyzdžių iš Raštų apie tai, kaip Dievas sulig Savo vaikų tikėjimu padarė stebuklų jų labui. (Galimi pavyzdžiai: Jėzus išgydė ligonius ir prikėlė mirusiuosius, Mozė perskyrė Raudonąją jūrą, Kristus palietė akmenis, kad šie apšviestų jareditų baržas.)

Ką pasakytumėte žmogui, kuris netiki, kad Dievas ir šiandien daro stebuklus?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 27:23, o kitą – Mormono 9:9, 18–20. Likusiųjų paprašykite surasti, kodėl stebuklai vyksta ir mūsų dienomis.

Kodėl, anot šių eilučių, galime būti tikri, kad stebuklai vyksta ir šiandieniniame pasaulyje? (Mokiniai turėtų įvardyti šią doktriną: Kadangi Dievas yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius, Jis ir toliau daro stebuklus sulig Savo vaikų tikėjimu.)
Kodėl, jūsų manymu, Viešpats reikalauja, kad, prieš Jam padarant stebuklus, mes pirma turime tikėti?

Kad parodytumėte ryšį tarp Raštuose aprašyto tikėjimo ir stebuklų, pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 3 Nefio 17:5–9. Likusiųjų paprašykite surasti, ko, pasak prisikėlusio Kristaus, pakanka, kad Jis galėtų padaryti stebuklų žmonėms.

Kas, anot 8 eilutės, Gelbėtojui leido išgydyti ligonius ir prislėgtus?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 3 Nefio 17:20–24.

Kokius kitus šventus išgyvenimus žmonės patyrė dėl to, kad tikėjo?
Kaip Kristaus noras padaryti šiuos stebuklus gali sustiprinti mūsų tikėjimą, kad Jis gali panaudoti galią, idant padėtų mūsų bėdose?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą sesers Sidnės S. Reinolds, buvusios patarėjos visuotinėje Pradinukų organizacijos prezidentūroje, teiginį:

„Už didžiuosius stebuklus nemažiau svarbūs yra mažesni „asmeniniai stebuklai“, mokantys kiekvieną iš mūsų tikėti Viešpatį. Jie vyksta tada, kai savo gyvenime atpažįstame Dvasios nurodymus ir sekame jais. […]

Manau, kad visi galime paliudyti apie šiuos mažus stebuklus. Pažįstame vaikų, kurie meldžia pagalbos, kad surastų pamestą daiktą, ir jį suranda. Pažįstame jaunuolių, kurie sukaupia drąsą, kad galėtų liudyti apie Dievą, ir patiria Jo palaikančią ranką. Pažįstame draugus, kurie moka dešimtinę, sukrapštę paskutinius grašius, ir tada stebuklingai įsitikina, kad gali susimokėti už mokslą ar nuomą, ar kažkaip įsigyti maisto savo šeimai. Galime pasidalinti patyrimais apie maldas, į kurias buvo atsakyta, ir apie kunigystės palaiminimus, kurie suteikė drąsos, paguodos ar sveikatos. Šie kasdieniai stebuklai supažindina mus su Viešpaties ranka mūsų gyvenime“ (“A God of Miracles,” Ensign, May 2001, 12).

Paprašykite mokinių prisiminti, kada jie ar jų pažįstami patyrė Dievo stebuklų savo gyvenime. Jei tai nėra pernelyg šventa ir asmeniška, pakvieskite mokinius papasakoti savo patyrimus, patvirtinusius jiems, kad Dievas tebėra stebuklų Dievas.

Etero 3:6–13, 17–20; 4:13–15; 12:6–7, 12, 19, 31

Tikėjimas mus paruošia gauti Dvasios liudijimą

Pakvieskite mokinius pagalvoti, apie kokią Evangelijos tiesą jie norėtų gauti dvasinį patvirtinimą arba stipresnį liudijimą. Paaiškinkite, kad kai kurie žmonės nusprendžia netikėti arba negyventi pagal Evangelijos principus, kol nepamato įrodymo, kad jis yra tikras.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Etero 12:6 ir išsiaiškinti, ko šioje eilutėje mokoma apie Dvasios liudijimo gavimą.

Kokio principo apie Dvasios liudijimo gavimą galime išmokti iš Etero 12:6 eilutės? (Mokiniai turėtų įvardyti tokį principą: Jeigu norime dvasinio patvirtinimo, pirma turime panaudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi.)
Ką, jūsų manymu, reiškia frazė „jūsų tikėjimo išbandymas“?

Paaiškinkite, kad tikėjimo išbandymas nebūtinai reiškia, kad patiriame sunkumus. Pateikite toliau esančius vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo ir sesers Bonės L. Oskarson, visuotinės Merginų organizacijos prezidentės, teiginius apie Etero 12:6 eilutėje užrašytą Moronio patarimą ir paprašykite kurio nors mokinio juos perskaityti:

„Efektyviau panaudoti tikėjimą galite mokytis pritaikydami principą, kurio mokė Moronis: „[…] liudijimo negausite tol, kol jūsų tikėjimas nebus išbandytas“ [Etero 12:6; kursyvas pridėtas]. Taigi, kiekvieną kartą, kai išbandote savo tikėjimą, tai yra būdami verti paklūstate įkvėpimui, jūs gausite Dvasios patvirtinimą“ (Ričardas G. Skotas, „Palaikanti tikėjimo galia netikrumo ir išbandymo laikais“, 2003 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

„Mūsų pasaulyje, kuriame įprasta tikėtis greito pasitenkinimo, dažnai nusikalstame tikėdamiesi atlygio dar neatlikę darbo. Tikiu tuo, ką Moronis sako mums, – pirma turime padaryti darbą ir panaudoti tikėjimą gyvendami pagal Evangelijos principus, kad gautume patvirtinimą, jog tai yra tiesa. Tikrasis atsivertimas pasirodo, kai ir toliau elgiamės pagal doktrinas, kurias žinome esant teisingas, ir diena po dienos, mėnuo po mėnesio laikomės įsakymų“ (Bonė L. Oskarson, „Būkite atsivertę“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kuo vyresniojo Skoto ir sesers Oskarson apibūdintas liudijimo apie tiesą siekimas skiriasi nuo siekimo tų, kurie nori įrodymo, prieš pradėdami tikėti ar veikti?
Kada ir kaip sužinojote, kad šis principas yra teisingas?

Keleto mokinių paprašykite pakaitomis garsiai perskaityti Etero 12:7, 12, 19 ir 31. Paraginkite klasę atkreipti dėmesį į šiose eilutėse esančias frazes „kol jie nepanaudojo savo tikėjimo“ ir „kol jie jo neįtikėjo“ (taip pat galite jiems pasiūlyti jas pasižymėti Raštuose).

Kaip, anot šių eilučių, Viešpats palaimino šiuos žmones po to, kai jie panaudojo savo tikėjimą? Kokius Dvasios liudijimus apie tiesą esate gavę dėl to, kad tikėjote?

Paliudykite, kad kaip ir stebuklų, Dvasios paliudijimų negauname tol, kol nepanaudojame savo tikėjimo. Kad tai pabrėžtumėte, galite pasidalinti tokiu prezidento Boido K. Pakerio (1924–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu:

„Kažkur savo dvasinio pažinimo kelionėje jūs patiriate filosofų vadinamą „tikėjimo šuolį“. Tai ta akimirka, kai, pasiekę šviesos pakraštį ir įžengę į tamsą, pamatote, jog kelias vis dar apšviestas vieną ar du žingsnius į priekį“ (“The Quest for Spiritual Knowledge,” New Era, Jan. 2007, 6).

Pakvieskite mokinius apibūdinti Jaredo brolio sunkumus, patirtus statant baržas, kuriomis jo šeima turėjo plaukti į pažadėtąją žemę, ir apibendrinkite, ką jis darė, kad tuos sunkumus išspręstų (žr. Etero 2:16–25; 3:1–5).

Kaip Jaredo brolis panaudojo tikėjimą Jėzumi Kristumi?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Etero 3:6–13, 17–20.

Kaip Viešpats palaimino Jaredo brolį už jo tikėjimą?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusiuosius pakvieskite surasti Jaredo brolio tikėjimo ypatybes:

„Iš tikėjimo, kalnus perkeliančio tikėjimo, tokio kaip Jaredo brolio tikėjimas, kyla stebuklas ir pažinimas. Jis turėjo tikėti dar prieš Dievui prabylant. Jis turėjo veikti prieš tai, kai pamatė, kad galės atlikti tą veiksmą. Jis turėjo pasiryžti visam veiksmui, šiam dar nė neprasidėjus. Tikėjimas reiškia besąlygiškai ir iš anksto sutikti su bet kokiomis sąlygomis, kokias Dievas beiškeltų netolimoje ar tolimoje ateityje“ (Christ and the New Covenant: The Messianic Message of the Book of Mormon [1997], 18–19).

Kaip apibendrintumėte vyresniojo Holando apibūdintą Jaredo brolio tikėjimą?
Ką galime daryti, kad parodytume, jog tikime Viešpačiu? Pateikite keletą pavyzdžių.

Skirkite mokiniams minutėlę išstudijuoti Etero 4:13–15 ir surasti, ką, anot Moronio, turime daryti, kad per Dvasią gautume pažinimą ir apreiškimų.

Ką, jūsų manymu, reiškia „perplėš[ti] […] netikėjimo uždangą“? Kaip tai susiję su tikėjimo naudojimu? (Gali būti pravartu paaiškinti, kad perplėšti uždangą reiškia atskleisti kažką nežinomo.)
Ką Moronis patarė daryti, kad „perplėšt[ume] […] netikėjimo uždangą“?

Pateikite šį pranašo Džozefo Smito (1805–1844) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

„Dievas neapreiškė Džozefui nieko, ko Jis neatskleis Dvylikai; ir netgi mažiausias iš šventųjų galės suprasti visas tiesas taip greitai, kaip jis pajėgs jas išlaikyti, nes ateis laikas, kai žmogui nereikės sakyti savo artimui „Pažink Viešpatį“, nes visi – maži ir dideli pažins Jį [žr. Jeremijo 31:34]“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 258).

Kaip toks pranašo Džozefo Smito teiginys padeda jums suprasti savo potencialą gauti apreiškimą?

Pakvieskite mokinius pamąstyti, kokius tikėjimo išbandymus jie šiuo metu patiria, ir pagalvoti, ką gali daryti, kad sustiprintų savo tikėjimą ir juo naudotųsi. Paliudykite, kad Dievas savo ištikimus pasekėjus, kurie naudoja tikėjimą, nuolat laimina liudydamas apie tiesą.

Mokiniams skirti skaitiniai

2 Nefio 27:23; 3 Nefio 17:5–9, 20–24; Mormono 9:9, 18–20; Etero 3:6–13, 17–20; 4:13–15; 12:6–7, 12, 19, 31.
Deividas A. Bednaris, „Prašykite tikėdami“, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.