27 pamoka

Tikėjimas, viltis ir tikroji meilė

Įvadas

Tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės savybės yra būtinos visiems, kurie nori gyventi mūsų Dangiškojo Tėvo akivaizdoje. Šios savybės yra Dievo dovanos, kuriomis apdovanojami tie, kas jų siekia sekdami Jėzaus Kristaus pavyzdžiu.

Pagalbiniai skaitiniai

Dyteris F. Uchtdorfas, „Beribė vilties galia“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
Ričardas G. Skotas, „Keičianti tikėjimo ir charakterio galia“, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Etero 12:28; Moronio 10:18–21

Tikėjimas, viltis ir tikroji meilė yra būtinos išgelbėjimui

Paprašykite mokinių greitai įvardyti savybes, kurias, jų manymu, svarbu įgyti šiame mirtingajame gyvenime. Tada paprašykite įvardyti, kuri iš tų savybių, jų manymu, yra svarbiausia norint paveldėti Dievo karalystę.

Priminkite mokiniams, kad Moronis, baigdamas auksinių plokštelių santrauką, užrašė raginimą tiems, kurie vieną dieną skaitys šį metraštį. Patardamas jis akcentavo tris savybes, kurios mums būtinos, kad būtume išgelbėti. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Moronio 10:18–21, o likusiųjų – surasti tas tris savybes.

Kodėl, jūsų manymu, tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės savybės yra būtinos, kad būtume išgelbėti?

Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Etero 12:28, o likusiųjų – išsiaiškinti, kokios doktrinos mokoma šioje eilutėje.

Kokia doktrina užrašyta šioje eilutėje? (Mokiniai turėtų paminėti: Tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės ugdymas mus atveda pas Jėzų Kristų.)

Pakvieskite mokinius šioje pamokoje ieškoti doktrinų ir principų, kurie galėtų padėti jiems suprasti ir visapusiškai ugdyti tas svarbias savybes.

Almos 32:26–29, 37–41; Moronio 7:21, 25–28, 33

Tikėjimas mums leidžia „laikytis visko, kas gera“

Lentoje užrašykite Stiprinkime savo tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Priminkite mokiniams, kad pranašas Alma, mokydamas zoramininkus apie tai, kaip išsiugdyti tikėjimą Jėzumi Kristumi, davė palyginimą apie dygstančią ir augančią sėklą. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 32:26–29. Paraginkite mokinius surasti frazes, nusakančias, ką galime daryti, kad sustiprintume savo tikėjimą.

Pakvieskite kelis mokinius įvardyti surastas frazes ir paaiškinti, ko jos moko apie tai, kaip galime stiprinti savo tikėjimą. Mokiniams įvardijus frazes, galite jas surašyti po lentoje esančia antrašte. Galimos frazės: pabusite ir pažadinsite savo sielos galias; išbandysite mano žodžius; norėti tikėti; skirti vietą, kad sėkla [žodis] galėtų būti pasodinta jūsų širdyje. Jei reikia, padėkite mokiniams suprasti, kad sielos galios yra mūsų gebėjimas mąstyti ir veikti.

Kodėl, jūsų manymu, 29 eilutėje Alma mokė, kad, atlikus šį bandymą, mūsų tikėjimas dar nebus tobulas?
Ko dar, jūsų manymu, reikia, kad tikėjimas būtų tobulas?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis perskaityti Almos 32:37–41, o likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, ką turime daryti, kad išsiugdytume tikėjimą, kurio reikia, kad įgytume amžinąjį gyvenimą.

Kokio principo šiose eilutėse Alma mokė apie tai, ką ir toliau galime daryti, kad sustiprintume savo tikėjimą? (Mokiniai turėtų įvardyti tokį principą: Jei stropiai puoselėsime savo širdyje pasodintą Dievo žodį, augs mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi. Užrašykite šią tiesą lentoje.)
Ką, jūsų manymu, reiškia stropiai puoselėti žodį? Ką turime nuosekliai daryti, kad puoselėtume Dievo žodį ir kad tikėjimas giliai įsišaknytų mūsų širdyje?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip jie gali puoselėti Dievo žodį, pateikite tokį prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį ir kurio nors mokinio paprašykite garsiai jį perskaityti, o likusiųjų – surasti, kas svarbiausia puoselėjant savo tikėjimą:

„Nepriklausomai nuo to, kiek dabar mes turime tikėjimo paklusti Dievui, mums reikia be perstojo jį stiprinti ir nuolat gaivinti. Mes galime tai daryti dabar, nuspręsdami būti greičiau paklūstantys ir labiau pasiryžę ištverti. Mokymasis pradėti nedelsiant ir būti pastoviems yra dvasinio pasiruošimo raktai. […]

[…] Laikui bėgant, savo kasdieniais pasirinkimais mes stipriname tikėjimą pereiti paklusnumo išbandymus. Dabar galime nuspręsti išsyk daryti tai, ko tik Dievas mūsų beprašytų. Ir mes galime nuspręsti būti pastovūs mažuose paklusnumo išbandymuose, kuriančiuose tikėjimą, galintį pernešti mus per didžiuosius išbandymus, kurie tikrai ateis“ („Dvasinis pasiruošimas. Pradėkite neatidėliodami ir būkite pastovūs“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Ką, pasak prezidento Airingo, turime daryti, kad sustiprintume ir išpuoselėtume savo tikėjimą?
Kodėl, jūsų manymu, pastovus ir kasdienis paklusnumas Dievo žodžiui yra toks gyvybiškai svarbus ugdant tikėjimą ir pasitikėjimą Juo?

Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, kaip sekimas principais, kurių mokė Alma, paveikė jų tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Pasakykite mokiniams, kad pranašas Mormonas liudijo apie amžinąją tikėjimo Jėzumi Kristumi svarbą. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mormono liudijimą, užrašytą Moronio 7:21, 25–28, 33, o likusius – pamąstyti, ką jie gali daryti, kad sustiprintų savo tikėjimą Viešpačiu ir laikytųsi Mormono aprašytų palaiminimų.

Etero 12:4, 8–9; Moronio 7:40–42

Viltis yra sielos inkaras

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Etero 12:8–9, o kito – Moronio 7:40–42. Paprašykite mokinių įvardyti savybes, kurias galime įgyti ugdydami tikėjimą.

Kokią savybę, anot šių Raštų eilučių, įgyjame dėl savo tikėjimo?

Perskaitykite toliau pateiktus du teiginius ir paprašykite mokinių pasakyti, kuo jie skiriasi: 1) Viliuosi, kad šiandien nelis. 2) Turiu vilties, kad jeigu atgailausiu, man bus atleista per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Kuo skiriasi šie du pasakymai apie viltį? (Pirmasis tai neapibrėžtas noras, kurio išsipildymas nepriklauso nuo mūsų, o antrasis yra pasitikėjimo išraiška, motyvuojanti poelgius.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, ką Raštuose reiškia viltis, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti pateiktą prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

„Viltis yra […] tvirtas pasitikėjimas, kad Viešpats įvykdys Savo pažadą mums. Tai yra tikrumas, kad, jei dabar gyvensime pagal Dievo įstatymus ir Jo pranašų žodžius, ateityje gausime trokštamas palaimas. Tai tikėjimasis ir laukimas, kad į mūsų maldas bus atsakyta. Tai išreiškiama pasitikėjimu, optimizmu, entuziazmu ir kantriu atkaklumu“ („Beribė vilties galia“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Moronio 7:41 ir surasti, kuo vilsimės, įgiję tikėjimą Kristumi.

Kokio principo apie viltį šioje eilutėje mokė Mormonas? (Mokiniai turėtų paminėti: Ugdydami tikėjimą Jėzumi Kristumi, mes įgyjame viltį, kad per Jo Apmokėjimą galėsime būti prikelti amžinajam gyvenimui.)
Kodėl, jūsų manymu, tikėjimas Jėzumi Kristumi ir viltis yra taip glaudžiai susiję?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Etero 12:4, o likusiųjų – išsiaiškinti, kaip Moronis apibūdino viltį.

Ką apie viltį išmokstame iš vaizdingo Mormono mokymo apie inkarą? Kaip žmogus, kuriam trūksta tikėjimo, panašus į laivą be inkaro?

Pakvieskite kelis mokinius paliudyti apie jų gyvenimą užliejusią viltį, kurią jie gavo dėl to, kad tiki Jėzų Kristų.

Etero 12:33–34; Moronio 7:43–48

Tikroji meilė yra tyra Kristaus meilė

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Moronio 7:43–44, o likusiųjų paprašykite įvardyti, kokią savybę, pasak Mormono, turėtume išsiugdyti po to, kai įgyjame tikėjimą ir viltį.

Pateikite šį prezidento Erzos Tafto Bensono (1899–1994) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

„Jei išties stengiamės būti panašūs į mūsų Gelbėtoją ir Mokytoją, tai svarbiausias mūsų tikslas turėtų būti išmokti mylėti taip, kaip Jis myli. Mormonas sakė, kad tikroji meilė yra „didesnė už viską“ (Moronio 7:46)“ (“Godly Characteristics of the Master,” Ensign, Nov. 1986, 47).

Kad paaiškintumėte, kodėl tikroji meilė yra tokia svarbi, siektina savybė, pakvieskite mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Moronio 7:45–47. Paminėkite, kad šios eilutės padeda mums geriau suprasti tikrąją meilę, atskleisdamos, kas ji yra ir kas nėra.

Kurie šių eilučių žodžiai ir frazės nusako tikrosios meilės svarbą?
Kokiais pamąstymais ar įžvalgomis galėtumėte pasidalinti apie tikrosios meilės savybes, užrašytas 45 eilutėje?

Pakvieskite mokinį garsiai perskaityti Moronio 7:48.

Ką Mormonas patarė daryti siekiant tikrosios meilės dovanos? (Padėkite jiems atpažinti tokį principą: Jei melsimės iš visų širdies jėgų ir seksime Jėzumi Kristumi, galėsime būti pripildyti tikrosios meilės.)
Kaip tikrosios meilės dovanos siekimas padeda mums tapti geresniais Jėzaus Kristaus pasekėjais?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Etero 12:33–34, o likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, kas sieja tikrąją meilę ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Koks yra ryšys tarp tikrosios meilės ir Apmokėjimo?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Dar geriau „tyrąją Kristaus meilę“ apibrėžia […] ne tai, ką mes, kaip krisčionys, bandome, bet dažniausiai nepajėgiame parodyti kitiems, o tai, ką Kristui pilnai pavyko parodyti mums. Yra žinoma tik viena tikroji meilė. Ji tobulai ir pilnai parodyta neišsenkančioje, didžiausioje ir išperkančioje Kristaus meilėje mums. […] Tai Kristaus meilė mums „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria“. Būtent Kristus parodė, kad „ tikroji meilė niekada nesibaigia“. Tai ir yra toji tikroji meilė – Jo tyra meilė mums – be kurios mes būtume niekas, beviltiški bei labiausiai nevykę iš visų vyrų ir moterų. Tikrai, tiems, kurie paskutiniąją dieną turės šiuos Jo meilės palaiminimus – Apmokėjimą, prisikėlimą, amžinąjį gyvenimą, amžinybės pažadą – tikrai viskas bus gerai“ (Christ and the New Covenant [1997], 336).

Kaip vyresnysis Holandas padeda mums suprasti, kodėl „tikroji meilė niekada nesibaigia“ ir kodėl ji yra viena iš „didžiausių“ dvasinių dovanų?
Ką galite daryti, kad su kitais pasidalintumėte tyra Jėzaus Kristaus meile, kurią Jis taip dosniai ant jūsų išliejo?

Paprašykite mokinių peržvelgti Moronio 7:45 ir tada užsibrėžti tikslą melstis ir stengtis dar labiau ugdyti savyje vieną iš tikrosios meilės savybių. Paliudykite apie dangaus ištiestą pagalbos ranką jums besistengiant išsiugdyti tikrąją meilę.

Mokiniams skirti skaitiniai

Almos 32:26–29, 37–41; Etero 12:4, 8–9, 28, 33–34; Moronio 7:21, 25–28, 33, 40–48; 10:18–21.
Dyteris F. Uchtdorfas, „Beribė vilties galia“, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.