20 pamoka

Stiprinkime savo tikėjimą ir liudijimą

Įvadas

Tikėjimas Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija Dievo vaikams suteikia stiprybės ir dvasinės apsaugos. Mormono Knygoje pateikiami žmonių požiūriai ir poelgiai, galintys juos pastūmėti nusiristi į netikėjimą. Mormono Knygos pranašai įspėjo apie tokius poelgius bei požiūrius ir mokė Evangelijos principų, sustiprinsiančių mūsų tikėjimą ir liudijimą.

Pagalbiniai skaitiniai

Nylas L. Andersenas, „Dvasiniai viesulai“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
L. Vitnis Kleitonas, „Pasirinkime tikėti“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
Laris S. Kačeris, „Nejuokaukime su tuo, kas šventa“, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip mokyti

2 Nefio 1:10–11; 9:28; Mozijo 2:36–37; 26:1–4; Almos 12:9–11; 31:8–11; 46:7–8; Helamano 4:11–13; 13:24–26; Mormono 9:7–8

Požiūriai ir poelgiai, galintys pakenkti tikėjimui ir liudijimui

Pateikite toliau esantį klausimą ir pakvieskite mokinius glaustai į jį atsakyti:

Kaip tai įmanoma, kad žmonės, patyrę Evangelijos palaiminimus, gali prarasti savo tikėjimą ir liudijimą?

Priminkite mokiniams, jog pranašas Lehis įspėjo, kad jo palikuonys vieną dieną praras tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 2 Nefio 1:10–11, o likusiųjų paprašykite surasti, kaip galiausiai netikėjimas paveikė Lehio palikuonis. (Gali būti pravartu paaiškinti, kad „nusiristi į netikėjimą“ reiškia dėl netikėjimo degraduoti dvasiškai.)

Kaip netikėjimas galiausiai paveikė Lehio palikuonis?

Paminėkite, kad, nors buvo daug faktorių, atvedusių prie nefitų civilizacijos žlugimo, pagrindinė nefitų nuosmukio priežastis buvo tikėjimo Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija netekimas. Dėl to Mormono Knygos rašytojai vėl ir vėl įspėdavo dėl tikėjimą Viešpačiu silpninančių poelgių ir požiūrių ir nuolat mokė, kaip ugdyti ir stiprinti liudijimą.

Kurio nors mokinio paprašykite garsiai perskaityti Mozijo 26:1–4, o likusiuosius paraginkite surasti, kokie požiūriai ir poelgiai pakenkė kai kuriems žmonėms, gyvenusiems karaliaus Mozijo valdymo metais.

Paprašykite mokinių rasti šiose eilutėse mokomą principą apie tai, kas nutinka žmonėms, kurie nusprendžia netikėti ir nesivadovauti tiesa. Vienas iš galimų principų: Kai žmonės nusprendžia netikėti ir nesivadovauti tiesomis, kurių yra mokomi, jų širdys užkietėja ir jie nebegali džiaugtis tikėjimo ir liudijimo palaiminimais.

Kodėl, jūsų manymu, žmonių širdys užkietinamos Dvasiai, kai jie nusprendžia nebetikėti ir nesivadovauja tiesomis, kurių yra mokomi?

Kad padėtumėte mokiniams atpažinti kitus požiūrius ir poelgius, kurie gali pastūmėti prarasti tikėjimą ir liudijimą, lentoje užrašykite toliau pateiktas Raštų nuorodas. Kiekvienam mokiniui paskirkite perskaityti vieną arba dvi ištraukas ir įsitikinkite, kad visos ištraukos yra paskirtos. Paprašykite mokinių išstudijuoti jiems paskirtas ištraukas ir surasti požiūrius bei poelgius, galinčius pastūmėti žmones prarasti tikėjimą ir liudijimą.

Skirkite mokiniams pakankamai laiko, o tada paprašykite jų įvardyti, kokius požiūrius ir poelgius rado, ir paaiškinti, kaip tai gali susilpninti tikėjimą ir liudijimą. Apibendrinkite mokinių atsakymus juos užrašydami lentoje prie atitinkamos nuorodos.

Kuris iš šių požiūrių ar poelgių, jūsų manymu, šiandien yra pavojingiausias jauniems suaugusiems Bažnyčios nariams? Kodėl?

Paprašykite mokinių išsirinkti vieną lentoje užrašytą požiūrį ar poelgį ir paaiškinti, ką galime daryti, kad nuo jo apsisaugotume.

Skirkite mokiniams minutėlę pamąstyti, kuris požiūris ar poelgis kelia pavojų jų tikėjimui ir liudijimui ir ką jie darys, kad sustiprėtų.

2 Nefio 28:21–23; Mormono 5:16–18

Tikėjimo ir liudijimo netekimo pasekmės

Priminkite, kad vadovaudamas nefitų armijoms pranašas Mormonas pastebėjo savo žmonių nelabą ir beviltišką būseną. Paprašykite mokinių išstudijuoti Mormono 5:16–18 ir surasti, kaip Mormonas apibūdino dvasinę savo žmonių būklę.

Ką, jūsų manymu, reiškia gyventi „pasaulyje be Kristaus ir Dievo“?
Kokio principo galime pasimokyti iš Mormono žodžių apie tuos, kurie praranda tikėjimą Viešpačiu ir atsisako atgailauti? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų atpažinti, tokį principą: Jei leisime sau prarasti tikėjimą ir atsisakysime atgailauti, nuo mūsų atsitrauks Dvasia ir neteksime Viešpaties vadovavimo.)
Kokios pasekmės, anot 18 eilutėje užrašyto Mormono perspėjimo, laukia tų, kurie netenka Viešpaties vadovavimo?

Paaiškinkite, jog Nefis mokė, kad Dvasios netekimo ir tapimo velnio belaisviu procesas dažnai būna lėtas ir laipsniškas. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 2 Nefio 28:21–23, o likusiųjų paprašykite surasti frazes ir žodžius, nusakančius šį laipsnišką dvasinį nuosmukį.

Kokie Nefio įvardyti požiūriai gali privesti žmogų prie dvasinio nuosmukio?
Kodėl, jūsų manymu, tokie požiūriai ypač pavojingi mūsų tikėjimui?

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti toliau pateiktą prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros papasakotą istoriją:

„Kaip tiesa mums duodama eilutė po eilutės ir mums paklūstant vis ryškėja šviesa, taip ir nepaklūstant, mūsų liudijimas apie tiesą menksta beveik nepastebimai, po truputį, ir tamsa nusileidžia taip lėtai, kad išdidieji lengvai gali neigti, kad kažkas keičiasi.

Esu girdėjęs vyro, palengva atitolusio nuo Bažnyčios, gyrimąsi. Iš pradžių jis liovėsi mokęs sekmadieninės mokyklos pamokas, tada praleisdavo Bažnyčią ir kartais pamiršdavo sumokėti dešimtinę. […] Jis nematė jokio skirtumo, bet aš jį mačiau. Šviesa jo akyse ir net veido spindesys blėso. Jis to nematė, nes vienas iš nepaklusnumo Dievui poveikių, rodos, yra tokia dvasinė narkozė, kuri neleidžia pajusti, kaip nutraukiamas ryšys su Dievu. Sunyko ne tik liudijimas apie tiesą, bet ir atsiminimai apie tai, ką reiškia būti šviesoje, jam ėmė atrodyti it iliuzija“ (“A Life Founded in Light and Truth” [Brigamo Jango Universiteto dvasinė valandėlė, 2000 m. rugpjūčio 15 d.], 3, speeches.byu.edu).

Kas, jūsų manymu, rodo, kad žmogus pradeda prarasti tikėjimą ir liudijimą?

1 Nefio 15:7–11; 2 Nefio 25:28–29; Mozijo 4:11–12; 15:11; Helamano 15:7–8

Tikėjimo ir liudijimo stiprinimas

Pateikite tokį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį jį perskaityti:

„Gamtoje medžiai, augantys vėjuotoje aplinkoje, tampa stipresni. Kai vėjai čaižo jauną medelį, jo vidinės jėgos elgiasi dvejopai. Pirma, jos skatina šaknis greičiau augti ir labiau plėstis. Antra, jėgos medžio viduje sukuria ląstelių struktūras, kurios storina kamieną bei šakas ir pritaiko juos prie vėjo poveikio. Tos stipresnės šaknys ir šakos saugo medį nuo vėjų, kurie vis grįžta.

Dievui jūs daug svarbesni už medžius. Jūs esate Jo sūnūs ir dukros. Jis padarė, kad jūsų dvasia būtų stipri ir atspari gyvenimo viesulams. Jūsų jaunystės viesulai, kaip tie jauną medelį veikiantys vėjai, gali sustiprinti jūsų dvasinę stiprybę, ruošdami jus ateičiai“ („Dvasiniai viesulai“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Ką galime daryti, kad įgytume dvasinės stiprybės ir atlaikytume tikėjimo ir liudijimo išbandymus?

Priminkite mokiniams, kad Mormono Knygoje yra aprašyti Evangelijos principai, galintys padėti žmonėms, kurie stengiasi sustiprinti tikėjimą ir liudijimą.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti 2 Nefio 25:28–29 ir paaiškinkite, kad šiose eilutėse apibendrinamas galingas Nefio pamokslas savo žmonėms apie tai, kaip būti išgelbėtiems. Likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, koks, anot Nefio mokymo, mūsų gyvenimo sprendimas yra svarbiausias.

Koks, anot Nefio mokymo, mūsų gyvenimo sprendimas yra svarbiausias? (Padėkite jiems atpažinti tokį principą: Jei pasirinksime tikėti Jėzų Kristų ir Jį garbinsime visa galia, protu ir stiprybe, tai išliksime dvasiškai stiprūs ir nebūsime išmesti.)

Pateikite tokį vyresniojo L. Vitnio Kleitono iš Septyniasdešimties teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jį perskaityti:

„Pranašai per visus amžius skatino mus ir net karštai meldė tikėti Kristų. […] Sprendimas tikėti yra pats svarbiausias mūsų pasirinkimas. Jis nulemia visus kitus mūsų pasirinkimus. […]

Patikėjimas, liudijimas ir tikėjimas nėra pasyvūs principai. Jie savaime nenutinka. Tikėjimas yra tai, ką mes pasirenkame, – kuo viliamės, dėl ko dirbame ir aukojamės. Atsitiktinai nepradėsime tikėti Gelbėtoju ir Jo Evangelija; taip pat atsitiktinai nepradėsime melstis ar mokėti dešimtinės. Mes aktyviai pasirenkame tikėti taip pat, kaip pasirenkame laikytis kitų įsakymų“ („Pasirinkime tikėti“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Ką, jūsų manymu, reiškia, kad „patikėjimas, liudijimas ir tikėjimas nėra pasyvūs principai“?
Kodėl, jūsų manymu, pastangos gyventi pagal Evangelijos principus yra geriausias būdas sustiprinti savo tikėjimą ir liudijimą?

Kad padėtumėte mokiniams suvokti, ką galime daryti, kad sustiprintume savo tikėjimą ir liudijimą, lentoje užrašykite toliau pateiktas Raštų nuorodas ir paprašykite mokinių tyliai perskaityti bent vieną iš jų. Pakvieskite juos surasti principus, galinčius padėti mums sustiprinti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija.

Pakvieskite mokinius pasidalinti savo įžvalgomis apie šias Raštų ištraukas. Galite pakviesti mokinius paliudyti, kaip jie pritaikė šiuos ar kitus principus savo gyvenime ir kaip jie buvo palaiminti stipresniu tikėjimu Jėzumi Kristumi ir Jo Evangelija. Paraginkite mokinius pasistengti sustiprinti savo tikėjimą Viešpačiu.

Mokiniams skirti skaitiniai

1 Nefio 15:7–11; 2 Nefio 1:10–11; 9:28; 25:28–29; 28:21–23; Mozijo 2:36–37; 4:11–12; 15:11; 26:1–4; Almos 12:9–11; Almos 31:8–11; 46:7–8; Helamano 4:11–13; 13:24–26; 15:7–8; Mormono 5:16–18; 9:7–8.
L. Vitnis Kleitonas, „Pasirinkime tikėti“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.