Kad, mirus Lehiui, galėtų apsisaugoti, Nefis ir kiti teisūs Lehio šeimos nariai Viešpaties buvo nukreipti atsiskirti nuo Lamano bei Lemuelio ir jų pasekėjų. Nuo to laiko nefitų ir lamanitų santykiuose dažnai dominavo kovos ir karai. Šioje pamokoje aptariama, kaip Jėzaus Kristaus Evangelija įveikia religinius, etninius, kultūrinius ir kitokius skirtumus ir suvienija Dievo vaikus.
Pagalbiniai skaitiniai
Dalinas H. Ouksas, „Visiems žmonėms visur“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
Howard W. Hunter, “The Gospel—A Global Faith,” Ensign, Nov. 1991, 18–19.
Paprašykite mokinių prisiminti keletą religinių, etninių ar kultūrinių pasaulio grupių ir pagalvoti, kokie yra šioms grupėms priklausančių žmonių požiūriai į kitų grupių narius.
Priminkite mokiniams, kad, mirus Lehiui, jo palikuonys suskilo į dvi grupes: nefitus ir lamanitus (žr. 2 Nefio 5:1–7). Netrukus po skilimo, šios grupės ėmė viena su kita kovoti ir kariauti (žr. 2 Nefio 5:34). Šių dviejų grupių patirtis rodo, kad žmonės, nežinantys Dievo įsakymų ir jais nesekantys, dažnai akcentuoja tai, kas juos skiria nuo kitų, dėl ko jie atsiskiria ir puoselėja neapykantą jiems. Paminėkite, jog, priešingai, Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus nori, kad visi žmonės vieni kitus mylėtų ir būtų vieningi.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 2 Nefio 26:23–28, 33. Likusiųjų paprašykite atkreipti dėmesį, kaip Nefis vartoja žodžius nė vienas ir visi. Galite mokinius paraginti šiuos žodžius pasižymėti Raštuose.
Kokios svarbios doktrinos išmokstame iš šių eilučių? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų atpažinti tokią doktriną: Jėzus Kristus myli visus žmones ir kviečia juos ateiti pas Jį ir ragauti Jo išgelbėjimo. Šią doktriną galite užrašyti lentoje. Taip pat galite paraginti mokinius 2 Nefio 26:33 daline nuoroda sujungti su Almos 5:33–34 ir Almos 19:36.)
Skirkite mokiniams kelias minutes tyliai perskaityti Jokūbo knygos 7:24 bei Enoso 1:11, 20 ir išsiaiškinti, ko pranašo Jokūbo ir Enoso dienomis nefitai troško lamanitams.
Kokios klaidingos tradicijos trukdė lamanitams priimti kvietimą ateiti pas Jėzų Kristų?
Žinant, kad lamanitai dažnai jautė neapykantą nefitams, kokius požiūrius ar neteisingas tradicijas nefitams, tikriausiai, reikėtų nugalėti, kad su jais pasidalintų Evangelija?
Pakvieskite vieną mokinį perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Mormono Knyga pažada, kad visi, kurie priėmė ir veikė pagal Viešpaties kvietimą atgailauti ir tikėti jo Sūnų, tampa „Viešpaties sandoros žmonė[mi]s“ (2 Nefio 30:2). Tai yra galingas priminimas, kad nei turtai, nei kilmė, nei kažkokios kitos įgimtos privilegijos, neturėtų mums leisti manyti, kad esame „geresni už kitus“ (Almos 5:54; taip pat žr. Jokūbo knygos 3:9). Išties, Mormono Knyga įsako: „Nevertinkite vieno kūno labiau už kitą, arba niekas tenelaiko savęs viršesniu už kitą“ (Mozijo 23:7)“ („Visiems žmonėms visur“,2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Pakvieskite mokinius minutėlę pamąstyti apie savo požiūrį į kitos kilmės žmones. Paraginkite juos sekti Gelbėtojo pavyzdžiu ir stengtis mylėti visus Dievo vaikus, įskaitant tuos, kurių tautinė kilmė, kultūra ar religija yra kitokia.
Įgykime troškimą dalintis Evangelija su visais Dievo vaikais
Priminkite mokiniams, kad Mormono Knygoje aprašyti reikšmingi nefitų išgyvenimai skelbiant Evangeliją lamanitams. Priminkite mokiniams apie nepakartojamą Mozijo sūnų atsivertimą (žr. Mozijo 27) ir tada paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Mozijo 28:1–3. Paprašykite mokinių surasti, kodėl Mozijo sūnūs troško skelbti Evangeliją lamanitams.
Kurios iš rastų priežasčių jums yra prasmingiausios galvojant apie dalinimąsi Evangelija?
Kuris 1 eilutėje esantis žodis nusako Mozijo sūnų požiūrį į lamanitus?
Kaip mūsų troškimas dalintis Evangelija pasikeičia, kai į kitos religijos, rasės ar etninės grupės žmones žiūrime kaip į savo brolius ir seseris? (Mokiniams atsakinėjant, padėkite atpažinti tokį principą: Kai kitus laikome savo broliais ir seserimis, mūsų troškimas dalintis su jais Evangelija auga.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti pateiktą prezidento Hovardo V. Hanterio (1907–1995) teiginį:
Paveikslėlis
Prezidentas Hovardas V. Hanteris
„Visi vyrai ir moterys fiziškai yra kilę iš Adomo ir Ievos, savo pirmųjų žemiškų tėvų, bet turi ir dvasinę kilmę, vedančią iki pat Dievo, Amžinojo Tėvo. Tokiu būdu visi žemės žmonės tiesiogine prasme yra broliai ir seserys Dievo šeimoje.
Jei visi žmonės suprastų ir priimtų šią visuotinio Dievo Tėvo sampratą, tai jie daug geriau suprastų Dievo rūpestį jais ir savo tarpusavio santykius. Būtent žinia apie gyvenimą ir meilę numalšina slogias tradicijas, grįstas rase, kalba, ekonomine ar politine padėtimi, išsilavinimo laipsniu ar kultūrine kilme – visi esame tos pačios dvasinės kilmės“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Hovardas V. Hanteris [2015], p. 118–119).
Apie ką galvojate, kai išgirstate tokius prezidento Hanterio žodžius?
Skirkite mokiniams kelias minutes perskaityti Mozijo 6:1–8. Paminėkite, kad šiose eilutėse aprašytos aplinkybės buvo susidariusios praėjus maždaug penkiasdešimčiai metų po Mozijo sūnų misijų pas lamanitus. Paprašykite mokinių prisiminti, kokie buvo santykiai tarp nefitų ir lamanitų minėtų misijų metu, ir surasti, kaip tie santykiai pasikeitė per penkiasdešimt metų.
Kas pasikeitė nefitų ir lamanitų santykiuose? Kodėl tie santykiai pasikeitė?
Ko iš Mozijo sūnų požiūrio ir jų misijų rezultatų galime pasimokyti apie dalijimąsi Evangelija?
Jėzaus Kristaus Evangelija įveikia žmonių skirtumus
Paprašykite mokinių apmąstyti toliau pateiktą klausimą ir pasidalinti savo mintimis:
Kodėl, jūsų manymu, įvairiausios kilmės žmonės gali drauge rinktis Bažnyčioje taikos ir meilės dvasioje? Kas vienija Bažnyčios narius?
Padalinkite mokinius į dvi grupes. Vieną grupę pakvieskite išstudijuoti Almos 27:1–2, 20–24 ir išsiaiškinti, kaip nefitai padėjo anti nefi lehiams. Kitos grupės paprašykite išstudijuoti Almos 53:10–11, 13–17 ir išsiaiškinti, kaip anti nefi lehiai (Amono žmonės) atsidėkojo nefitams. Skirkite mokiniams pakankamai laiko, tada paprašykite jų papasakoti, ką rado.
Kas, jūsų manymu, šias dvi žmonių grupes pastūmėjo taip mylėti vieniems kitus ir rūpintis vieniems kitais? (Aptarinėdami šį klausimą, padėkite mokiniams atpažinti tokį principą: Žmonės priimdami Jėzaus Kristaus mokymus atranda tarpusavio vienybę.)
Paaiškinkite, kad šis principas puikiai iliustruojamas 4 Nefio knygoje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 4 Nefio 1:1–2. Pabrėžkite, kad, Gelbėtojui apsilankius Amerikose, visi nefitai ir lamanitai atgailavo, priėmė krikštą, gavo Šventąją Dvasią ir atsivertė į Viešpatį. Paskirkite mokiniams išstudijuoti 4 Nefio 1:3, 11–13, 15–18 ir surasti, kokius palaiminimus žmonės patyrė, kai visi atsivertė į Evangeliją.
Kokie žodžiai ar frazės apibūdina to meto žmones?
Kodėl gyvenimas pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją atneša tokius palaiminimus?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 4 Nefio 1:17.
Ką, jūsų manymu, reiškia neturėti „jokių kitų -itų“? (Žmonės daugiau neišsiskyrė iš kitų ir savęs nevadino jokiais nefitais ar lamanitais. Jie išsprendė visus tarp jų buvusius nesutarimus ir vieningai gyveno taikoje.)
Ar matėte, kaip Evangelija skirtumus tarp įvairios kilmės žmonių padaro nereikšmingus? Kaip?
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip gyvenimas pagal Evangeliją suvienija skirtingos kilmės žmones, pasidalinkite toliau pateiktu vyresniojo Ričardo G. Skoto iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiu:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Jūsų Dangiškasis Tėvas paskyrė jus gimti konkrečioje giminėje, kurioje jūs paveldėjote rasę, kultūrą ir tradicijas. Ta giminystė gali suteikti solidų paveldą ir svarias priežastis džiūgauti. Tačiau jūs vis dar turite pareigą nuspręsti, ar kažkokios jūsų palikimo dalies derėtų nepaisyti dėl to, kad tai prieštarauja Viešpaties laimės planui. […]
Liudiju, kad jūs pašalinsite kliūtis, neleidžiančias rasti laimės, ir atrasite ramybę, jeigu pirma būsite ištikimi savo narystei Jėzaus Kristaus Bažnyčioje ir Jo mokymus paversite savo gyvenimo pagrindu. Jeigu šeimos ar tautinės tradicijos, papročiai prieštarauja Dievo mokymams, jais nesivadovaukite. Jeigu tradicijos ir papročiai dera su Jo mokymais, jie turi būti branginami ir puoselėjami, kad būtų išsaugota jūsų kultūra ir paveldas“ (“Removing Barriers to Happiness,” Ensign, May 1998, 86–87).
Kodėl, jūsų manymu, skirtingos kilmės žmonių skirtumai išnyksta, kai jie pirmiausia stengiasi būti ištikimi Jėzaus Kristaus Evangelijai?
Kaip buvimas Bažnyčios nariu padėjo jums pajusti vienybę su Bažnyčios nariais, kurių kilmė yra kitokia nei jūsų?
Baikite paliudydami, kad Mormono Knygoje yra tikri pavyzdžiai, kaip skirtingos kilmės žmonės gyveno pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją ir išsprendė tarpusavio nesutarimus. Jėzaus Kristaus Apmokėjimas ir Evangelija įveikia rasinius, etninius, kultūrinius, amžiaus ir lyties skirtumus, kad suvienytų Dievo vaikus.
Paraginkite mokinius apmąstyti, kaip Jėzaus Kristaus Evangelija gali padėti jiems įveikti klaidingas tradicijas ar nuostatas, išmoktas iš šeimos narių ar draugų, arba išspręsti iškilusius nesutarimus su savo pažįstamais. Paraginkite juos stengtis būti dar labiau vieningus su nariais savo vietiniuose Bažnyčios padaliniuose.