17 pamoka

Žodžio galia

Įvadas

Mormono Knygos pranašai labai stengėsi rašyti ir išsaugoti tokius Raštus, kurie mus palaimintų mūsų dienomis. Šioje pamokoje mokiniams bus priminta, kad studijuodami pranašų žodžius ir gyvendami pagal juos jie gali gauti galios, padėsiančios nugalėti Šėtoną, mirtingajame gyvenime neišklysti iš kelio ir galiausiai gauti amžinąjį gyvenimą.

Pagalbiniai skaitiniai

Ričardas G. Skotas, „Raštų galia“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
D. Todas Kristofersonas, „Raštų palaiminimas“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
8 skyrius. „Žodžio galia“, Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas (2014), p. 113–122.

Pasiūlymai, kaip mokyti

1 Nefio 3:19–20; 5:21–22; Omnio 1:14–17; Mozijo 1:3–5; Almos 37:3–4, 8

Raštų svarba

Pateikite šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paklauskite mokinių, kaip jie atsakytų į jo užduotą klausimą:

„Ko gero, dar labiau skolingi esame tiems, kurie ištikimai užrašė ir per šimtmečius išsaugojo tą žodį, dažnai kruopščiai dirbdami ir aukodamiesi, tokiems kaip Mozė, Izaijas, Abraomas, Jonas, Paulius, Nefis, Mormonas, Džozefas Smitas ir daugelis kitų. Ką jie žinojo apie Raštų svarbą, ką ir mums reiktų žinoti?“ („Raštų palaiminimas“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Ką, jūsų manymu, apie Raštų svarbą žinojo šie rašytojai, ką ir mums reikėtų žinoti?

Priminkite mokiniams, kad Viešpats Nefiui ir jo broliams įsakė sugrįžti į Jeruzalę ir parsinešti skaistvario plokšteles. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 1 Nefio 3:19–20 ir 5:21–22, o likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, kodėl skaistvario plokštelės buvo tokios svarbios Lehiui ir jo šeimai.

Kodėl, pasak šių eilučių, Raštai yra tokie svarbūs? (Mokiniai turėtų įvardyti šią tiesą: Raštuose išsaugomi Dievo žodžiai bei įsakymai, perteikti per Jo pranašus.)

Kad patvirtintumėte šią tiesą, mokiniams priminkite, kad, praėjus šimtmečiams po Lehio šeimos atvykimo į pažadėtąją žemę, jų palikuonys sutiko Zarahemlos gyventojus (mulekitus), kurie išėjo iš Jeruzalės netrukus po Lehio šeimos išvykimo.

Pakvieskite mokinius tyliai perskaityti Omnio 1:14–17 ir Mozijo 1:3–5 ir atkreipti dėmesį į skirtumą tarp tų, kurie turėjo Raštus (nefitai) ir tų, kurie jų neturėjo (mulekitai). (Pastaba. Norėdami sužinoti apie Raštų studijavimo įgūdį „palyginti ir sugretinti“ atsiverskite Gospel Teaching and Learning: A Handbook for Teachers and Leaders in Seminaries and Institutes of Religion (2012), 22.)

Su kokiomis pasekmėmis susidūrė mulekitai dėl to, kad neturėjo Raštų? (Taip pat žr. 1 Nefio 4:13.)
Kokius palaiminimus gavo nefitai, dėl to, kad turėjo Raštus?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 37:3–4, 8, o likusiųjų paprašykite surasti palaiminimus, kuriuos nefitai gavo dėl skaistvario plokštelių.

Kokius, anot 8 eilutės, palaiminimus gavo nefitai dėl to, kad turėjo skaistvario plokšteles?
Ką, jūsų manymu, turėjo omeny Alma, sakydamas, kad Raštai „praplėtė šitos liaudies atmintį“?

Kad paaiškintumėte šios frazės prasmę, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo D. Todo Kristofersono teiginį, o likusiųjų – surasti papildomų įžvalgų, kaip Raštai praplečia mūsų atmintį:

„Raštai praplečia mūsų atmintį padėdami mums visada prisiminti Viešpatį bei mūsų ryšį su Juo ir Tėvu. Jie primena mums tai, ką žinojome ikimirtingajame gyvenime. Jie praplečia mūsų atmintį ir kita prasme, mokydami mus apie epochas, žmones ir įvykius, kurių asmeniškai nepatyrėme. […]

Raštai taip pat praplečia mūsų atmintį padėdami nepamiršti, ko išmokome mes patys ir ankstesnės kartos. Tie, kurie neturi užrašyto Dievo žodžio arba nekreipia dėmesio į jį, galiausiai nustoja tikėti Jį ir pamiršta savo egzistavimo tikslą“ („Raštų palaiminimas“).

Įvardinkite kelis būdus, kaip Raštai praplečia mūsų atmintį.
Kokie principai, doktrinos ar Raštų istorijos praplėtė jūsų atmintį apie Viešpatį ir ryšį su Juo?

1 Nefio 8:21–24, 29–30; 15:23–24; 2 Nefio 3:12; 32:3; 33:4–5; Jokūbo knygos 2:8; 7:10–11; Almos 5:10–13; 31:5; 37:2, 8–10; Helamano 3:29–30; 15:7–8

Dievo žodis laimina

Pakvieskite kurį nors mokinį glaustai atpasakoti Lehio sapną apie gyvybės medį (žr. 1 Nefio 8). Tada paklauskite mokinių, ką simbolizuoja geležinė lazda ir kodėl tai tokia svarbi sapno dalis. Jei reikia, pakvieskite mokinius perskaityti 1 Nefio 8:21–24, 29–30.

Paprašykite mokinių ištirti 1 Nefio 15:23–24 ir surasti, kaip laiminami tie, kurie tvirtai laikosi Dievo žodžio. Galite paraginti mokinius pasižymėti tai, ką randa.

Ką, jūsų manymu, reiškia tvirtai laikytis Dievo žodžio?
Kokius palaiminimus, anot šių eilučių, galime gauti tvirtai laikydamiesi Dievo žodžio? (Mokiniai turėtų įvardyti tokį principą: Jei tvirtai laikysimės Dievo žodžio, niekada nepražūsime dvasiškai ir priešininkas negalės mūsų pergalėti.)

Pateikite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

„Mano manymu, tvirtai laikytis geležinės lazdos – daugiausiai reiškia pamaldžiai, nuolat ir uoliai naudotis Šventaisiais Raštais, kaip apreikštos tiesos šaltiniu ir patikimu vedliu kelionėje ankštu bei siauru keliu, vedančiu prie gyvybės medžio – Paties Viešpaties Jėzaus Kristaus“ („Lehio sapnas: tvirtai laikykimės lazdos“ Liahona, 2011 m. spalis, p. 36).

Paaiškinkite, kad keletas Mormono Knygos pranašų mokė apie kitus palaiminimus, kuriuos gauna tvirtai besilaikantieji Dievo žodžio. Užrašykite lentoje toliau pateiktas Raštų nuorodas. Pakvieskite mokinius išstudijuoti vieną ar kelias nurodytas ištraukas ir išsiaiškinti palaiminimus, gaunamus studijuojant Dievo žodį. Tada paprašykite mokinių lentoje, šalia atitinkamos nuorodos, užrašyti atrastus palaiminimus:

Jokūbo knygos 7:10–11

Ar esate patyrę vieną iš šių palaiminimų? Kada?

Pakvieskite mokinius papasakoti, ką nesusituokęs jaunas suaugusysis gali kasdien daryti, kad tvirtai laikytųsi geležinės lazdos.

Paprašykite mokinių pagalvoti, ar tai, kaip jie naudojasi Raštais, galėtų būti vadinama tvirtu laikymusi už geležinės lazdos.

Pakvieskite mokinius apmąstyti ir užsirašyti, ką konkrečiai jie gali daryti, kad geriau laikytųsi geležinės lazdos ir būtų dar gausiau laiminami šiais palaiminimais.

Almos 37:38–46

Dievo žodis veda į amžinąjį gyvenimą

Priminkite mokiniams, kad pranašas Lehis iš Viešpaties gavo prietaisą, vadinamą Liahona. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Almos 37:38–42, o likusiųjų – išsiaiškinti, kaip Liahona palaimino Lehio šeimą.

Kaip Liahona palaimino Lehio šeimą?
Ką Lehio šeima turėjo daryti, kad Liahona tinkamai veiktų? (Kompasas veikė tik tuomet, kai jie paisydavo jo nurodymų, naudodavo tikėjimą ir buvo stropūs. Taip pat žr. 1 Nefio 16:28.)

Paaiškinkite, kad Alma mokė, jog Liahonos naudojimas yra pavaizdas ir šešėlis (t. y. simbolis) to, kaip mes turėtume naudotis Dievo žodžiu. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Almos 37:43–46, o likusiųjų – surasti Almos pateiktą Liahonos palyginimą su Kristaus žodžiais.

Kokių principų apie Kristaus žodžius šiose eilutėse mokė Alma? (Mokiniai turėtų įvardyti tokį principą: Jei įsiklausysime į Kristaus žodžius, būsime vedami tiesiu keliu į amžinąjį gyvenimą. Galite paraginti mokinius 45–46 eilutėse pasižymėti žodį jei. Pasakykite, kad mokymasis atpažinti ryšius tarp priežasties ir pasekmės yra svarbus įgūdis, praplečiantis Raštų studijavimą.)
Ką, jūsų manymu, reiškia būti vedamam tiesiu keliu į amžinąjį gyvenimą?
Ką galime daryti, kad ne tik skaitytume Kristaus žodžius, bet imtume jiems „skirti dėmesį“?

Pamoką baikite pateikdami tokį vyresniojo Deivido A. Bednario teiginį ir pakviesdami mokinius jį perskaityti ir apmąstyti vyresniojo Bednario klausimus.

„Nuolatinė gyvojo vandens srovė yra pranašesnė už atsitiktinį gurkšnojimą.

Ar mes su jumis kasdien skaitome, studijuojame ir nagrinėjame Raštus taip, kad tai leistų mums įsitverti geležinės lazdos […]? Ar mes su jumis veržiamės pirmyn gyvojo vandens šaltinio link, pasikliaudami Dievo žodžiu? Tai svarbūs klausimai, kuriuos kiekvienas turime pamaldžiai apmąstyti“ (“A Reservoir of Living Water” [Bažnyčios švietimo sistemos dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems, 2007 vasario 4 d.], 7, lds.org/broadcasts).

Paklauskite, ar kas nors iš mokinių norėtų pasidalinti liudijimu apie tai, kaip juos palaimino Dievo žodžio studijavimas. Paraginkite juos ir toliau mąstyti apie vyresniojo Bednario klausimus ir paklusti šioje pamokoje gautam įkvėpimui ar atėjusioms mintims, kad Dievo žodžio studijavimas taptų dar veiksmingesnis ir prasmingesnis.

Mokiniams skirti skaitiniai

1 Nefio 3:19–20; 5:21–22; 8:21–24, 29–30; 15:23–24; 2 Nefio 3:12; 32:3; 33:4–5; Jokūbo knygos 2:8; 7:10–11; Omnio 1:14–17; Mozijo 1:3–5; Almos 5:10–13; 31:5; 37:2–4, 8–10, 38–46; Helamano 3:29–30; 15:7–8.
Ričardas G. Skotas, „Raštų galia“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.