19 pamoka

Ginkime religijos laisvę

Įvadas

Religijos laisvė – tai šventa privilegija tikėti ir elgtis pagal savo pasirinkimą (apsispręsti ir tada gyventi pagal savo sąžinės balsą), ir gerbti kitų žmonių teises (žr. DS 134:4). Šioje pamokoje mokiniai studijuos Mormono Knygos pasakojimus, kuriuose pavieniai asmenys arba žmonių grupės stengėsi nuversti Dievo Bažnyčią ir apriboti religijos teises ir laisvę. Mokiniams bus priminta, kad religijos laisvė turi būti apsaugota ir išsaugota mūsų dienomis.

Pagalbiniai skaitiniai

Robertas D. Heilsas, „Ginkime valios laisvę, saugokime religijos laisvę“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
Dallin H. Oaks, “Balancing Truth and Tolerance,” Ensign, Feb. 2013, 24–31.
“Why We Need Religious Freedom,” mormonnewsroom.org/article/why-religious-freedom.
“An Introduction to Religious Freedom,” mormonnewsroom.org/article/introduction-religious-freedom.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mozijo 29:10–11, 16–18, 25–26, 32; Almos 30:7–9

Valios laisvės ir religijos laisvės svarba

Priminkite mokiniams, kad prieš ateidami į žemę mes dalyvavome pasitarime danguje. Paprašykite mokinių įvardyti keletą svarbiausių to pasitarimo tikslų ir pasekmių. Tada pateikite ir perskaitykite tokį prezidento Ezros Tafto Bensono (1899–1994) teiginį:

„Esminis klausimas toje ikimirtingoje taryboje buvo toks: ar Dievo vaikams renkantis eisimą kelią, gerą ar blogą, valios laisve leisti naudotis nekliudomai, ar reikia naudoti prievartą ir spaudimą būti paklusniems? Kristus ir visi Jo pasekėjai balsavo už ankstesnį siūlymą – pasirinkimo laisvę; Šėtonas balsavo už pastarąjį siūlymą – prievartą ir spaudimą“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas [2014], p. 60–61).

„Raštuose aiškiai parašyta, kad danguje kilo didelis karas, nesutarimas dėl laisvės, pasirinkimo teisės principo“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas, p. 61).

„Dėl šios problemos danguje kilęs karas dar nepasibaigė. Konfliktas tęsiasi mirtingojo gyvenimo kovos lauke“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Ezra Taftas Bensonas, p. 61).

Kas rodo, kad ikimirtingojo pasaulio konfliktas dėl laisvės ir pasirinkimo tęsiasi ir mirtingajame gyvenime?
Kodėl, jūsų manymu, Šėtonas stengiasi sunaikinti laisvę?

Mokiniams atsakius, galite perskaityti toliau pateiktą prezidento Deivido O. Makėjaus (1873–1970) teiginį:

„Šalia pačios gyvybės dovanos teisė ją kontroliuoti yra viena iš didžiausių Dievo žmogui suteiktų dovanų“ (Teachings of Presidents of the Church: David O. McKay [2003], 208).

Priminkite mokiniams, kad, Lehiui atvykus į pažadėtąją žemę, ilgus šimtmečius nefitus valdė karaliai. Tačiau karalius Mozijas pasiūlė įsteigti naują valdymo formą. Paprašykite mokinių išstudijuoti Mozijo 29:10–11, 16–18, 25–26 ir išsiaiškinti, kodėl Mozijas pasiūlė naują valdymo formą.

Kaip karalius Mozijas argumentavo savo norą imti taikyti naują valdymo formą?

Paaiškinkite, kad teisėjų sistema buvo tinkamas ir būtinas būdas, padėjęs išsaugoti laisvę nefitų visuomenėje. Kitos visuomenės taip pat stengėsi įtvirtinti ir išsaugoti laisvę, nors jų valdymo sistemos ir buvo suformuotos kitaip. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Mozijo 29:32, o likusiųjų – išsiaiškinti, kodėl Mozijas norėjo išsaugoti savo žmonių laisvę.

Kodėl buvo būtina išsaugoti nefitų laisvę?
Kieno pareiga yra padėti išsaugoti mūsų teises ir privilegijas? Kaip galima to pasiekti?

Paaiškinkite, kad naudojimasis asmenine laisve neturėtų kirstis su paklusnumo šalies įstatymams principu.

Pakvieskite mokinius išstudijuoti Almos 30:7–9 ir surasti vieną iš naujos nefitų valdžios garantuotų teisių.

Galite paaiškinti, kad ši ištrauka rodo, kad Viešpats draudžia žmonių diskriminaciją dėl jų tikėjimo arba netikėjimo Dievu (taip pat žr. DS 134:4).

Kuo visuomenei naudingas religijos laisvės gynimas?

Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti tai:

„Religijos laisvė, arba sąžinės laisvė, yra gyvybiškai svarbi mišrios visuomenės sveikatai. Ji leidžia gyvuoti skirtingiems tikėjimams ir įsitikinimams. Religijos laisvė apsaugo visų žmonių grupių ir pavienių asmenų teises, įskaitant labiausiai pažeidžiamų religingų arba nereligingų žmonių teises“ (“Religious Freedom,” mormonnewsroom.org/official-statement/religious-freedom).

Kad padėtumėte mokiniams suprasti esminius religijos laisvės elementus, pateikite tokį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jį perskaityti:

„Mes, pastarųjų dienų šventieji, turime remtis keturiais kertiniais religinės laisvės akmenimis ir juos saugoti.

Pirmas – laisvė tikėti. […]

Antrasis kertinis religinės laisvės akmuo yra laisvė apie savo tikėjimą ir įsitikinimus pasakoti kitiems. […]

Trečias kertinis religinės laisvės akmuo yra laisvė burtis į religinę organizaciją, bažnyčią, ir taikiai su kitais garbinti Dievą. […]

Ketvirtasis kertinis religinės laisvės akmuo yra laisvė gyventi vadovaujantis savo įsitikinimais – laisvai juos praktikuoti ne tik namie ir susirinkimų namuose, bet ir viešose vietose“ („Ginkime valios laivę, saugokime religijos laisvę“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Apibendrinkite tuos keturis kertinius laisvės akmenis, lentoje užrašydami tai:

Laisvė tikėti, pasakoti, rinktis ir gyventi.

Kaip bet kurio iš šių keturių laisvės kertinių akmenų apribojimas slopintų dvasinį augimą?
Kaip jūsų gyvenimą palietė šie religijos laisvės elementai?

Almos 2:1–10, 12, 27–28; 44:1–5; 46:4–5, 10–16, 19–22

Išsaugokime religijos laisvę

Lentoje užrašykite toliau pateiktas Raštų nuorodas ir paaiškinkite, kad jose pateikti religijos laisvei pavojų keliantys pavyzdžiai:

Almos 2:1–4

Almos 46:4–5, 10

Vienai pusei mokinių paskirkite išstudijuoti pirmąją ištrauką, o kitai –antrąją. Paprašykite jų surasti religijos laisvei grasinančių asmenų ketinimus.

Kokie, anot šių eilučių, buvo Amlisio ir Amalikio ketinimai?
Kaip religijos laisvės netekimas paveikė šiuose pasakojimuose aprašytas bendruomenes?

Prie lentoje esančių nuorodų parašykite paryškintą tekstą:

Almos 2:1–4, 5–10, 12, 27–28

Almos 46:4–5, 10, 11–16, 19–22

Pakvieskite mokinius perskaityti papildomas eilutes, parašytas prie jiems paskirtų ištraukų, ir surasti, ką darė teisieji, kad apsaugotų savo religijos laivę.

Kokių tiesų apie religijos laisvės išsaugojimo svarbą galime pasimokyti iš šių ištraukų? (Mokiniai turėtų įvardyti tokias tiesas: Mūsų pareiga ginti savo šeimas, savo religiją ir savo laisvę. Kai šauksimės Dievo ir sudarysime sandorą laikytis Jo įsakymų, Jis mus sustiprins stengiantis apginti savo teises ir religiją.)

Jei liks laiko, galite su mokiniais perskaityti Almos 44:1–5 ir aptarti, kaip nefitų tikėjimas sustiprino juos kovoje prieš Zerahemną ir lamanitus.

Mormono Knygoje religijos laisvei dažnai grėsė pavojus dėl persekiojimų ir karų. Kaip pavieniai asmenys ir žmonių grupės grasina religijos laisvei mūsų dienomis?

Jei reikia, padėkite atsakyti į šį klausimą perskaitydami toliau pateiktą teiginį apie Jungtinėse Valstijose vis didėjančią grėsmę religijos laisvei. Paminėkite, kad nors šiame teiginyje kalbama apie problemas konkrečiai Jungtinėse Valstijose, daugelis kitų šalių taip pat susiduria su panašiais iššūkiais dėl religijos laisvės. (Pastaba. Šį teiginį panaudokite tik siekdami parodyti, kaip prieštaraujama tam tikroms religijos laisvėms. Neleiskite diskusijai pakrypti į gėjų teisių ir kitų politinių klausimų aptarimą.)

„Pavojai religijos laisvei sklinda iš daugybės šaltinių. Religijos laisvei įvairiais būdais pavojų kelia stiprėjantis gėjų teisių gynimas. Pakeitimai sveikatos apsaugos sistemoje kelia pavojų teisėms tų žmonių, kurie turi tam tikrų moralinių įsitikinimų žmogaus gyvybės klausimu. Šie ir kiti įvykiai kelia konfliktus ir pradeda varžyti religines organizacijas ir žmones, kurie vadovaujasi sąžine. Tokia raida gresia […] ribojimu religinėms organizacijoms vadovauti savo pavaldiniams ir disponuoti nuosavybe. Dėl to religinių institucijų universitetai, mokyklos ir socialinės veiklos organizacijos patiria teisinę prievartą. […] Tokiomis ir įvairiomis kitomis aplinkybėmis matome, kaip religijos laisvė ir sąžinės laisvė yra subtiliai, bet nuosekliai, ardomos“ (“An Introduction to Religious Freedom,” mormonnewsroom.org/article/introduction-religious-freedom).

Paminėkite, kad Bažnyčia pasisako už teisingumą visų atžvilgiu. Pagal Tikėjimo teiginių 1:11 eilutę, mes privalome naudotis religijos laisve teisingu ir subalansuotu būdu, kad ir kitų teisės bei interesai būtų gerbiami (žr. “Mormon Leaders Call for Laws That Protect Religious Freedom,” mormonnewsroom.org/article/church-news-conference-on-religious-freedom-and-nondiscrimination).

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pateiktą prezidento Džozefo Smito (1805–1844) teiginį:

„Jei matėte, kad esu pasiryžęs numirti už „mormoną“, drįstu pareikšti Dangaus akivaizdoje, kad esu tiek pat pasiryžęs numirti gindamas presbiteriono, baptisto ar bet kokios kitos denominacijos gerą žmogų; nes tas principas, kuris pamintų pastarųjų dienų šventųjų teises, pamintų ir Romos katalikų ar bet kokios kitos denominacijos, kuri gal būtų nepopuliari ir per silpna apsiginti, teises.

Mano sielą įkvepia meilė laisvei – visos žmonijos civilinei ir religinei laisvei“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 333).

Kodėl svarbu saugoti visų žmonių, ne tik pastarųjų dienų šventųjų, religijos laisvę? (Tai padeda kitiems naudotis valios laisve, kaip tai numatyta Dievo plane ir puoselėja taikią ir teisią visuomenę. Jei norime, kad mūsų religiniai įsitikinimai būtų apsaugoti ir gerbiami, turime saugoti ir gerbti kitų žmonių įsitikinimus.)
Ką deramo galime daryti, kad apsaugotume ir sustiprintume religijos laisvę?

Kad padėtumėte atsakyti į šį klausimą, pakvieskite kurį nors mokinį perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Roberto D. Heilso teiginį:

„Broliai ir seserys, privalome apsaugoti šias šventas laisves ir teises savo pačių ir savo ainijos labui. Ką jūs ir aš galime daryti?

Pirma, tapkime labiau informuoti. Domėkitės visuomenės problemomis, galinčiomis paveikti religijos laisvę.

Antra, pagal savo galimybes junkitės prie kitų, taip pat besirūpinančių religijos laisve. Petys į petį darbuokitės gindami religijos laisvę.

Trečia, gyvenkite taip, kad savo geru pavyzdžiu – žodžiais ir darbais – parodytumėte, kuo tikite. Tai, kaip gyvename pagal savo religiją, yra daug svarbiau, nei ką sakome apie savo religiją“ („Ginkime valios laivę, saugokime religijos laisvę“).

Kaip galite sužinoti apie jūsų bendruomenės problemas, darančias įtaką religijos laisvei?
Su kokiomis kitomis žmonių grupėmis jūsų aplinkoje sutampa jūsų atsidavimas religijos laisvei?
Ką jūs esate padarę arba matėte darant kitus religijos laisvei paremti?

Informuokite mokinius apie informacijos apie religijos laisvės šaltinius, esančius internete adresu: mormonnewsroom.org. Paraginkite mokinius apmąstyti, ką jie galėtų daryti, kad paremtų ir apgintų religijos laisvę, ir paliudykite, kad Dangiškasis Tėvas jiems padės tose pastangose.

Mokiniams skirti skaitiniai

Mozijo 29:10–11, 16–18, 25–26, 32; Almos 2:1–10, 12, 27–28; 30:7–9; 44:1–5; 46:4–5, 10–16, 20–22.
Robertas D. Heilsas, „Ginkime valios laisvę, saugokime religijos laisvę“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.