Amžinasis gyvenimas – tai pažinti mūsų Dangiškąjį Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Dievas ir Kristus tikrąja prasme yra Tėvas ir Sūnus – atskiros, individualios esybės, visiškai vieningos pagal tikslą.
Prieš daugelį metų pasinaudojau galimybe studijuoti paskutinius kiekvieno Evangelijos laikotarpio pranašų liudijimus. Kiekvienas galingai liudijo apie Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų.
Daugelį metų skaitant šiuos liudijimus ir daugelį kitų, panašių į juos, – kiekvieną kartą mano širdį paliesdavo suvokimas, kaip stipriai Dangiškasis Tėvas myli Savo vyriausiąjį Sūnų ir kaip Jėzus parodo meilę per paklusnumą Savo Tėvo valiai. Liudiju, kad tuomet, kai darome tai, kas yra būtina Jiems ir Jų abipusei meilei pažinti, gauname „didžiausią iš visų Dievo dovanų“ – amžinąjį gyvenimą.1 Nes „amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.“2
Kaip galime gauti šią dovaną? Tai ateina per asmeninį apreiškimą, apie kurį buvo kalbėta ir mokyta šį rytą.
Ar prisimenate, kaip pirmą kartą sužinojote, kad yra Dievas ir pajutote Jo meilę? Būdamas berniukas, aš mėgau žiūrėti į žvaigždėtą dangų, mąstyti ir jausti Dievo artumą. Mane jaudino didingo grožio Dievo kūrinių – nuo mažyčių vabzdžių iki aukščiausių medžių – tyrinėjimas. Pažindamas šios žemės grožį, supratau, kad Dangiškasis Tėvas myli mane. Žinojau, kad esu tikras dvasinis vaikas, kad visi esame Dievo sūnūs ir dukterys.
Galėtumėte mane paklausti, iš kur aš tai žinau? Raštai moko: „Vieniems Šventąja Dvasia duodama žinoti, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus […] kitiems duodama tikėti jų žodžiais, kad jie taip pat turėtų amžinąjį gyvenimą, jei išliks ištikimi.“3 Mano supratimu tai nereiškia, kad kai kurie žmonės amžinai bus priklausomi nuo kitų žmonių liudijimų.
Mano paties liudijimas augo man mokantis apie Dangiškąjį Tėvą ir Gelbėtoją iš savo tėvų, mokytojų, Raštų, kuriuos stropiai skaitau, o ypač iš Šventosios Dvasios mokymų bei liudijimų. Kai vadovavausi tikėjimu ir paklusau įsakymams, Šventoji Dvasia paliudijo, kad tai, ko mokiausi, yra tiesa. Štai kaip aš gavau liudijimą.
Šiame procese svarbiausia yra siekti gauti asmeninį liudijimą. Nefis mus visus kviečia: „Sotinkitės Kristaus žodžiais; nes štai, Kristaus žodžiai pasakys jums viską, ką turėtumėte daryti.“4
Prieš savo aštuntąjį gimtadienį, norėjau daugiau sužinoti apie krikštą. Skaičiau Šventuosius Raštus ir meldžiausi. Sužinojau, kad po patvirtinimo gausiu Šventosios Dvasios dovaną. Taip pat pradėjau suprasti, kad Dievas ir Kristus tikrąja prasme yra Tėvas ir Sūnus – atskiros, individualios esybės, visiškai vieningos pagal tikslą. „Mes mylime [Juos], nes [Jie] mus pirmi pamilo.“5 Aš daug kartų mačiau Jų abipusę meilę ir Jų vieningą darbą mūsų gerovei. Pasiklausykite keleto iš daugelio eilučių, kurios moko šios tiesos:
Mokydamas apie mūsų ikimirtingą gyvenimą, Dangiškasis Tėvas kreipėsi į Jėzų Kristų taip: „Mano Mylimasis Sūnus, kuris buvo mano Mylimasis ir Išrinktasis nuo pradžios.”6 Kai Tėvas sukūrė žemę, jis tai padarė su „[Savo] Viengimiu“ Sūnumi.7
Jėzaus motinai Marijai buvo pasakyta, kad ji pagimdys „Aukščiausiojo Sūnų“8. O kai Jėzus buvo jaunuolis, Savo motinai pasakė, kad Jis privalo „būti savo Tėvo reikaluose“9. Prabėgus metams, kai Gelbėtojas pasikrikštijo, Dangiškasis Tėvas prabilo iš dangaus, sakydamas: „Šitas yra mano Mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“10
Mokydamas Savo mokinius melstis, Jėzus pasakė šiuos žodžius:
„Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“11
Jis taip mokė Nikodemą: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų.“12 O Savo stebuklus Jis paaiškino taip: „Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą, nes ką [Tėvas] daro, lygiai daro ir Sūnus.“13
Artėjant Apmokėjimo valandai Jėzus meldėsi, sakydamas: „Tėve, atėjo valanda! […] Aš tave pašlovinau žemėje, atlikdamas darbą, kurį buvai man davęs nuveikti.“14 Po to, kai mūsų nuodėmių svoris užgulė Jį, Jis maldavo: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“15 Paskutinėmis akimirkomis ant kryžiaus Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“, ir tada sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“16.
Po to Jis aplankė mirusiųjų dvasias, esančias dvasių pasaulyje, kad suteiktų joms „galią išeiti, po jo prikėlimo iš mirusiųjų, kad įžengtų į jo Tėvo karalystę“17. Prisikėlęs Gelbėtojas pasirodė Marijai Magdalietei, sakydamas: „Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą.“18
Kada Jis aplankė žmones Amerikos žemyne, Jo Tėvas pristatė Jį sakydamas: „Stebėkite mano Mylimąjį Sūnų, kuriuo aš labai patenkintas, kuriame pašlovinau savo vardą.“19 Kai Jėzus nusileido tarp tų žmonių prie šventyklos, Jis prisistatė sakydamas: […] Aš […] pašlovinau Tėvą, paimdamas ant savęs pasaulio nuodėmes.“20 Mokydamas Savo doktrinos, Jis aiškino:
„Tai yra doktrina, kurią man davė Tėvas; ir aš liudiju apie Tėvą, ir Tėvas liudija apie mane.“21
„Iš tiesų […] ir Tėvas, ir aš esame viena.“22
Ar matote šiose Raštų eilutėse pasikartojantį modelį, kuris liudija apie Tėvą ir Sūnų, kaip apie atskiras, individualias esybes? Taigi, kaip jie yra viena? Ne dėl to, kad Jie yra tas pats asmuo, bet todėl, kad Juos vienija tikslas, tas pats pasišventimas „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“23.
Nors Jėzus yra Dievas, tačiau melsdamasis Savo Tėvui ir sakydamas, kad vykdo Savo Tėvo valią, Jis nuolat išskiria Save kaip atskirą esybę. Tarnaudamas pas nefitus Jis maldavo: „Tėve, meldžiu ne už pasaulį, bet už tuos, kuriuos tu davei man iš pasaulio […] idant aš būčiau juose, kaip tu, Tėve, esi manyje, idant mes būtume viena, idant būčiau pašlovintas juose.“24
Tai žinant nestebina, kad Evangelijos Sugrąžinimas prasidėjo pasirodžius ne vienai, bet dviem išaukštintoms esybėms. Apie Pirmąjį Regėjimą pranašas Džozefas Smitas liudijo: „Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano mylimasis Sūnus. Jo klausyk!”25
Jaunasis pranašas, kuris tvirtai tikėdamas atėjo į tą giraitę išsiaiškinti, prie kurios bažnyčios jis turėtų prisijungti, iš jos išėjo žinodamas, įgijęs liudijimą apie vienintelį tikrąjį Dievą ir Jėzų Kristų, kurį Dievas buvo atsiuntęs. Džozefas, kaip ir prieš jį gyvenę kiti pranašai, tada tapo įrankiu sugrąžinant pasauliui žinias, vedančias į amžinąjį gyvenimą.
Raštuose ir šioje visuotinėje konferencijoje jūs taip pat galite ieškoti mūsų Dangiškojo Tėvo ir „šito Jėzaus, apie kurį [liudijo] pranašai ir apaštalai“26. Siekdami asmeninio liudijimo, asmeninio apreiškimo, jūs sužinosite, kad Dangiškasis Tėvas yra parūpinęs jums ypatingą būdą sužinoti tiesą patiems: per trečiąjį Dievybės narį, dvasinę asmenybę, kurią žinome kaip Šventąją Dvasią.
„Ir norėčiau jus paraginti, kad gavę juos“ – taip pat tai, kuo aš su jumis pasidalinau šiandien, – „paklaustumėte Dievą, amžinąjį Tėvą, Kristaus vardu, argi jie nėra tikri; ir jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia.
Ir Šventosios Dvasios galia jūs galite pažinti tiesą apie viską.“27
Broliai ir seserys, liudiju, kad mūsų Dangiškasis Tėvas nori, kad siektume šio pažinimo jau dabar. Pranašo Helamano žodžiai šaukia iš dulkių: „Atminkite, atminkite, kad būtent ant mūsų Išpirkėjo, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus, uolos jūs turite statyti savo pamatą; […] ir jeigu žmonės stato ant šito pamato, jie negali griūti.“28 Taip, mes tikrai negriūsime.
Tas tvirtas pamatas yra Jėzus Kristus. Jis yra „Dangaus uola“29. Jei statome savo namus ant Jo, paskutinėmis dienomis prapliupus liūtims, užėjus tvanams ir pučiant vėjams, mes negriūsime. Mes negriūsime, nes mūsų namai ir mūsų šeima bus pastatyti ant Kristaus.30
Liudiju, kad tokie namai yra „šlovės namai“31. Juose kartu susirenkame melstis mūsų Dangiškajam Tėvui Jo mylimo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardu. Ten mes šloviname ir dėkojame Jiems. Ten mes gauname Šventąją Dvasią ir „amžinojo gyvenimo, būtent celestialinės karalystės šlovės, pažadą“32.
Palieku ypatingą savo liudijimą, kad mūsų Gelbėtojas yra Jėzus Kristus, kad Jis yra gyvas, kad mūsų Amžinasis Dangiškasis Tėvas myli mus ir rūpinasi mumis, kad šiame Evangelijos laikotarpyje Jis siuntė pranašą, būtent Prezidentą Tomą S. Monsoną, kad mus vestų ir mums vadovautų. Kiekvienam siekiančiam pažinimo Šventoji Dvasia liudija, kad tai tiesa. Jėzaus Kristaus vardu, amen.