Džozefas Smitas
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Jėzus Kristus išsirinko šventą, teisų vyrą, kad vadovautų Jo Evangelijos pilnatvės sugrąžinimui. Jis išsirinko Džozefą Smitą.
Per pirmąjį apsilankymą pas Pranašą Džozefą Smitą, kuriam tuomet buvo septyniolika, angelas Moronis pavadino Džozefą vardu, prisistatė esąs iš Dievo akivaizdos atsiųstas pasiuntinys ir pasakė, kad Dievas jam yra paruošęs darbą. Įsivaizduokite, ką turėjo pagalvoti Džozefas, kai tas angelas pasakė, kad jo vardas visose tautose, giminėse ir liežuviuose bus minimas ir geruoju, ir piktuoju.1 Turbūt dėl to, kad išvydo išgąstį Džozefo akyse, Moronis dar kartą pakartojo, kad jis tarp visų žmonių bus minimas ir geruoju, ir piktuoju.2
Džozefą Smitą geruoju imta minėti iš lėto; bet bloguoju – iš karto. Džozefas rašė: „Buvo labai keista, kad nežymus […] vaikinukas […] būtų laikomas pakankamai svarbiu asmeniu, kad patrauktų […] nuožmiausio persekiojimo […] dvasią.“3
Nors meilė Džozefui augo, bet kartu augo ir priešiškumas. Kai jam buvo 38 metai, jį nužudė maždaug 150-ies veidus išsidažiusių vyrų gauja.4 Nors Pranašo gyvenimas nutrūko staiga, Džozefą minėti geruoju ir piktuoju buvo dar tik pradėta.
Ar turėtume stebėtis, kodėl jis minimas piktuoju? Apaštalas Paulius buvo išvadintas bepročiu ir pamišėliu.5 Mūsų mylimą Gelbėtoją, Dievo Sūnų, vadino besočiu, vyno mėgėju ir velnio apsėstuoju.6
Viešpats nusakė Džozefui jo likimą:
„Žemės pakraščiai teirausis apie tavo vardą, ir kvailiai tyčiosis iš tavęs, ir pragaras siautės prieš tave;
tuo tarpu tyraširdžiai ir išmintingi, ir […] dori nuolat ieškos […] palaiminimų iš po tavo rankos.“7
Kodėl Viešpats leidžia, kad apie gera būtų kalbama blogai? Viena iš priežasčių yra ta, kad priešiškumas Dievo dalykams atsakymo ieškančius tiesos ieškotojus klupdo ant kelių.8
Džozefas Smitas yra Sugrąžinimo pranašas. Dvasinis jo darbas prasidėjo nuo Tėvo ir Sūnaus pasirodymo bei po to sekusių gausių apsilankymų iš dangaus. Dievo rankose jis buvo įrankis, per kurį buvo sugrąžinti šventi Raštai, prarastos doktrinos ir kunigystė. Džozefo darbas svarbus ne tik intelektualiuoju aspektu; svarbu ir tai, kad ir mes, kaip Džozefas, prašytume Dievo.9 Dvasiniai klausimai nusipelno dvasinių Dievo atsakymų.
Dauguma Sugrąžinimo darbą atmetančių žmonių paprasčiausiai netiki, kad su žmonėmis žemėje gali bendrauti dangiškos esybės. Jiems atrodo neįmanoma, kad angelas perdavė auksines plokšteles ir kad jos buvo išverstos Dievo galia. Taip netikėdami jie skubiai atmeta Džozefo liudijimą, o kai kurie, deja, imasi kompromituoti Pranašo gyvenimą ir šmeižti jo asmenybę.
Mus ypač liūdina tai, kad kadaise gerbusieji Džozefą išsižada savo įsitikinimų ir pradeda piktžodžiauti prieš Pranašą.10
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas kartą yra pasakęs: „Bažnyčios istorijos […] studijavimas per persimetėlių prizmę yra lyg pokalbis su Judu bandant išsiaiškinti, koks buvo Jėzus. Tokie persimetėliai daugiau pasakoja apie save, nei apie tai, iš kur išėjo.“11
Jėzus sakė: „Laiminkite tuos, kurie jus keikia, […] ir melskitės už tuos, kurie nesiskaitydami išnaudoja jus ir jus persekioja.“12 Tad būkime malonūs su tais, kurie kritikuoja Džozefą Smitą, patys savo širdyse žinokime, kad jis buvo Dievo pranašas, ir tebūna mums paguoda tai, kad viskas buvo išpranašauta Moronio.
Ką atsakyti nuoširdžiam besidominčiajam, susirūpinusiam dėl girdėtų ar skaitytų negatyvių komentarų apie Pranašą Džozefą Smitą? Žinoma, visada laukiame sąžiningų ir nuoširdžių klausimų.
Į klausimus apie Džozefo asmenybę galime atsakyti pasidalindami žodžiais tūkstančių žmonių, kurie asmeniškai jį pažinojo ir paguldė savo gyvybes padėdami jam įtvirtinti šį darbą. Džonas Teiloras, į kurį keturis kartus šovė ta pati Džozefą nužudžiusi gauja, vėliau pareiškė: „Aš liudiju priešais Dievą, angelus ir žmones, kad [Džozefas] buvo geras, garbingas, [ir] doras žmogus […] [ir] kad tiek jo asmeninis, tiek ir viešas gyvenimas buvo tikrai nepriekaištingas ir kad jis gyveno bei mirė kaip Dievo žmogus.“13
Tam nuoširdžiam besidominčiajam galime priminti, kad internetas neturi tiesos filtro. Kai kuri informacija, kad ir kokia įtikinama atrodytų, yra paprasčiausiai neteisinga.
Kadaise žurnale Time esu skaitęs straipsnį, kad buvo atrastas tariamai Martino Hariso parašytas laiškas su prieštaringa informacija, kaip Džozefas Smitas surado Mormono Knygos plokšteles.14
Dėl šio dokumento Bažnyčią paliko keli nariai.15
Gaila, bet jie išėjo skubotai. Po kelių mėnesių ekspertai įrodė (o klastotojas prisipažino), kad tas laiškas buvo apgaulė.16 Suprantama, kad imate svarstyti tai, ką išgirstate per žinias, tačiau niekada neturėtumėte abejoti Dievo pranašų liudijimu.
Tam besidominčiajam dar galime priminti, kad kai kuri informacija apie Džozefą, nors ir teisinga, gali būti pateikta be tų laikų ir konkrečios situacijos konteksto.
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas tai taip pailiustravo. Jis sakė: „Esu dirbęs Jungtinių Valstijų vyriausybės konsultantu Atlantoje, Džordžijos valstijoje, įsikūrusiame Nacionaliniame ligų prevencijos centre. Kartą po susitikimų, belaukdamas taksi į oro uostą, aš priguliau ant pievelės norėdamas pasimėgauti keliais maloniais saulės spinduliais prieš tai, kai sugrįšiu į žiemos šaltį Jutoje. […] Vėliau paštu sulaukiau fotografijos, kurią vienas fotografas teleskopiniu objektyvu nufotografavo man besiilsint ant tos pievelės. Po ja buvo prierašas: „Valstybės tarnautojas prie Nacionalinio centro.“ Toji fotografija buvo tikra, užrašas irgi teisingas, bet tokia tiesa buvo panaudota netinkamam įspūdžiui sudaryti.“17 Negalime atmesti to, ką žinome esant tiesa, dėl to, ko dar nesuvokiame.
Tam besidominčiajam galime priminti, kad ne vienas Džozefas matė apsilankiusius angelus.
Mormono Knygos liudytojai rašė: „Mes visu rimtumu pareiškiame, kad Dievo angelas nužengė iš dangaus ir […] mes stebėjome ir matėme plokšteles.“18 Galėtume pacituoti ir daugybę kitų.19
Nuoširdus besidomintysis sugrąžintosios Evangelijos plitimą turėtų traktuoti kaip Viešpaties darbo per Pranašą vaisių.
Šiuo metu yra daugiau nei 29 000 kongregacijų ir 88 000 misionierių, mokančių Evangelijos visame pasaulyje. Milijonai pastarųjų dienų šventųjų stengiasi sekti Jėzumi Kristumi, gyventi dorai, rūpintis vargšais ir skirti savo laiką ir talentus, kad padėtų kitiems.
Jėzus sakė:
„Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs – gerų. […]
Iš jų vaisių juos pažinsite.“20
Tokie paaiškinimai yra įtikinami, bet tas nuoširdus besidomintysis neturėtų pasikliauti vien jais ir tuo baigti savo tiesos paieškas.
Kiekvienam tikinčiajam reikia dvasinio Pranašo Džozefo Smito dieviškos misijos ir asmenybės patvirtinimo. Taip buvo visais laikais. Dvasiniai klausimai nusipelno dvasinių Dievo atsakymų.
Neseniai, man viešint rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje, su manimi kalbėjosi misiją baigęs misionierius; jis pasakojo apie vieną draugą, kurį nuvylė jį pasiekusi informacija apie Pranašą Džozefą Smitą. Jie kalbėjosi kelis kartus, po to net tas sugrįžęs misionierius ėmė šiek tiek abejoti.
Vyliausi, kad jis gali sustiprinti savo draugą, tačiau ėmiau nuogąstauti dėl jo paties liudijimo. Broliai ir seserys, leiskite įspėti: būsite menka pagalba kitiems, jei jūsų pačių tikėjimas nėra nepajudinamas.
Prieš kelias savaites skridau lėktuvu į Pietų Ameriką. Stiuardesė paprašė dėmesingai peržiūrėti informaciją apie saugumą. Buvome įspėti: „Nors ir mažai tikėtina, bet, jei kabinoje pasikeis oro slėgis, atsidarys virš jūsų kėdžių esančios dėžės ir pamatysite deguonies kaukes. Jei taip nutiktų, paimkite kaukę ir ją patraukite į save. Užsidėkite kaukę taip, kad ji uždengtų jūsų nosį ir burną. Kaukės gumytę užsitemkite ant galvos ir, jei reikia, pataisykite kaukės padėtį.“ Po to ėjo toks įspėjimas: „Iš pradžių kaukę užsidėkite patys, o tik paskui padėkite kitiems.“
Neigiami komentarai apie Pranašą Džozefą Smitą vis dažnės mums artėjant prie Gelbėtojo Antrojo atėjimo. Pusiau tiesos ir subtilios apgaulės neblės. Jūsų pagalbos prireiks tiek šeimos nariams, tiek ir draugams. Dabar yra laikas pataisyti savo deguonies kaukės padėtį ir taip pasiruošti padėti kitiems tiesos ieškantiems žmonėms.21
Kiekvienas iš mūsų liudijimą apie Pranašą Džozefą Smitą galime gauti skirtingai. Galbūt jį gausite atsiklaupę ant kelių ir paprašę Dievo jums patvirtinti, kad jis buvo tikrasis pranašas. Galbūt jį gausite perskaitę Pranašo pasakojimą apie Pirmąjį Regėjimą. Liudijimas gali nusileisti ant jūsų sielos, kai dar kartą skaitysite Mormono Knygą. Jis gali ateiti jums patiems liudijant apie Pranašą, arba šventykloje suvokus, jog per Džozefą Smitą į žemę buvo sugrąžinta šventa užantspaudavimo galia.22 Jei turėsite tikėjimą ir tikrą ketinimą, jūsų liudijimas apie Pranašą Džozefą Smitą sustiprės. Nuolatiniai vandens balionų metimai iš šoninės linijos galbūt kartais sušlapins jus, tačiau jie niekada, niekada neturi užgesinti jūsų tikėjimo ugnies.
Šiandien šių žodžių besiklausančiam ar vėliau juos skaitysiančiam jaunimui duodu tokią konkrečią užduotį: įgykite asmeninį liudijimą apie Pranašą Džozefą Smitą. Tegul jūsų balsas išpildo pranašiškus Moronio žodžius, kad Pranašas bus minimas geruoju. Štai pora pasiūlymų. Pirma, Mormono Knygoje susiraskite tas Raštų eilutes, kurios, jūsų žiniomis, yra tikrų tikriausia tiesa. Tuomet per šeimos namų vakarą, seminarijoje bei Vaikinų ar Merginų klasėse jomis pasidalinkite su šeima ir draugais, pabrėždami, kad Džozefas buvo įrankis Dievo rankose. Antra, perskaitykite Pranašo Džozefo Smito liudijimą, užrašytą Brangiajame Perle arba šiame lankstinuke, šiuo metu išleistame 158-iomis kalbomis. Jį galite rasti internete adresu LDS.org arba pas misionierius. Tai yra paties Džozefo liudijimas apie tai, kas iš tiesų įvyko. Dažnai jį skaitykite. Galite Džozefo Smito liudijimą įsirašyti savo paties balsu ir reguliariai to įrašo klausytis bei dalintis su draugais. Jūsų balsu įrašyto Pranašo liudijimo klausymasis padės jums įgyti siekiamą liudijimą.
Priešaky didingos ir nuostabios dienos. Prezidentas Tomas S. Monsonas yra pasakęs: „Šis didis darbas […] ir toliau žengs pirmyn, keisdamas ir laimindamas gyvenimus. […] Jokia pasaulio jėga negali sustabdyti šio Dievo darbo. Kad ir kas nutiktų, šis didis darbas žengs pirmyn.“23
Liudiju jums, kad Jėzus yra Kristus, mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jis išsirinko šventą žmogų, teisų vyrą, kad vadovautų Jo Evangelijos pilnatvės sugrąžinimui. Jis išsirinko Džozefą Smitą.
Liudiju, kad Džozefas Smitas buvo sąžiningas ir doras žmogus, Viešpaties Jėzaus Kristaus mokinys. Jam tikrai pasirodė Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus. Jis tikrai išvertė Mormono Knygą Dievo dovana ir galia.
Pomirtinėje visuomenėje anapus mirties uždangos mes aiškiai suprasime Pranašo Džozefo Smito šventą pašaukimą ir dievišką misiją. Tą netolimą dieną jūs ir aš bei milijonai kitų vėl Džozefo vardą girdės.24 Jėzaus Kristaus vardu, amen.