Gyvenkite pagal pranašų žodžius
Kerolė F. Makonki
Pirmoji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje
Kad gyvenimas derėtų su dieviškais dangaus tikslais, mes palaikome pranašą ir pasirenkame gyventi pagal jo žodžius.
Mūsų Dangiškasis Tėvas myli visus Savo vaikus ir trokšta, kad jie žinotų ir suprastų Jo laimės planą. Todėl Jis pašaukia pranašus, kurie pašventinti galia ir įgaliojimu veikti Dievo vardu siekiant Jo vaikų išgelbėjimo. Jie yra teisumo pasiuntiniai, Jėzaus Kristaus ir beribės Jo Apmokėjimo galios liudytojai. Jie turi Dievo karalystės žemėje raktus ir įgalioja atlikti gelbėjimo apeigas.
Viešpaties tikrojoje Bažnyčioje „vienu metu žemėje yra tik vienas žmogus, kuriam suteikti ši galia ir šios kunigystės raktai“1. Mes palaikome Prezidentą Tomą S. Monsoną kaip pranašą, regėtoją ir apreiškėją. Jis apreiškia Viešpaties žodį, kad vestų ir vadovautų visai mūsų Bažnyčiai. Kaip paaiškino Prezidentas Dž. Rubenas Klarkas Jaun.: „Tik Bažnyčios Prezidentas turi teisę gauti apreiškimus Bažnyčiai.“2
Kalbėdamas apie gyvąjį pranašą Viešpats įsakė savo Bažnyčios žmonėms:
„Skirk dėmesį visiems jo žodžiams ir įsakymams, kuriuos jis tau duos, kai juos gaus, vaikščiodamas su visu šventumu priešais mane;
Nes jo žodį priimsite, lyg iš mano paties burnos, – su visa kantrybe ir tikėjimu.
Nes jei tai darysite, pragaro vartai jūsų nenugalės.“3
Kad gyvenimas derėtų su dieviškais dangaus tikslais, mes palaikome pranašą ir pasirenkame gyventi pagal jo žodžius.
Mes taip pat palaikome Prezidento Monsono patarėjus bei Dvylikos Apaštalų Kvorumą kaip pranašus, regėtojus ir apreiškėjus. Jie turi teisę, galią ir įgaliojimą skelbti [Viešpaties] mintis ir valią […], jie yra pavaldūs […] Bažnyčios Prezidentui.4 Jie kalba Jėzaus Kristaus vardu. Jie pranašauja Jėzaus Kristaus vardu. Jie viską daro Jėzaus Kristaus vardu. Jų žodžiuose girdime Viešpaties balsą ir jaučiame Gelbėtojo meilę. „Ir ką tik jie kalbės įkvėpti Šventosios Dvasios, bus Raštai […] ir Dievo galia išgelbėjimui.“5 Pats Viešpats sakė: „Mano paties balsu, ar mano tarnų balsu tai tas pat.“6
Esame dėkingi už Bažnyčią, „pastatyt[ą] ant apaštalų ir pranašų pamato, turin[čią] kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų“7. Viešpaties namai yra tvarkos namai, ir mes niekada neturėtume klaidžioti ieškodami atsakymų į savo klausimus arba abejoti, kuriuo balsu sekti. Mes neturime būti „siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio“8. Dievas apreiškia savo žodį per savo paskirtus tarnus, „idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui, kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą“9. Kai nusprendžiame gyventi pagal pranašų žodžius, einame sandoros keliu, vedančiu į amžiną tobulėjimą.
Iš vienišos mamos, kuri iš visų jėgų stengiasi išgyventi badmetį, sužinome, ką reiškia palaikyti pranašą. Viešpats nurodė pranašui Elijai vykti į Sareptą – ten jo turėjo laukti našlė, kuriai Dievas įsakė jį pamaitinti. Atvykęs į miestą Elijas pamatė našlę, berenkančią malkas. Pasišaukęs ją, tarė: „Prašau atnešti man truputį vandens inde atsigerti.“10
Jai einant atnešti, jis šūktelėjo iš paskos, sakydamas: „Atnešk kąsnį duonos.“
„Kaip gyvas tavo Viešpats, – atsakė ji, – aš nieko kepto neturiu, tik saują miltų puode ir truputį aliejaus ąsotyje. Štai dabar rankioju pagalius, kad grįžusi namo tai paruoščiau sau ir sūnui. Suvalgysime ir tada mirsime.
Nebijok, – tarė jai Elijas, – eik ir daryk, kaip sakei. Bet pirma padaryk paplotėlį ir atnešk jį man, o paskui paruošk ką nors sau ir savo sūnui.“11
Įsivaizduokite, kaip turėjo būti sunku padaryti tai, ko badaujančios moters prašė pranašas. Be abejonės, Dievas Pats galėjo parūpinti maisto savo ištikimam tarnui. Bet veikdamas Viešpaties vardu Elijas darė, kaip jam buvo liepta, tai yra prašė mylimos Dievo dukters paaukoti tai, ką ji turėjo, kad palaikytų pranašą.
Elijas taip pat pažadėjo palaimas už paklusnumą: „Mat Viešpats, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: Miltai puode neišseks nei ąsotyje aliejaus nepritrūks.“12 Viešpats suteikė našlei galimybę pasirinkti tikėti ir paklusti pranašo žodžiams.
Pasaulyje, kuriame siaučia teisumo ir dvasinis badmetis, mums įsakyta palaikyti pranašą. Įsiklausydami, palaikydami ir pripažindami pranašišką žodį mes paliudijame, kad turime tikėjimo nuolankiai atsiduoti Viešpaties valiai, išminčiai ir Jo paskirtam laikui.
Mes įsiklausome į pranašišką žodį net kai šis atrodo neracionalus, apsunkinantis ir nemalonus. Remiantis pasaulio standartais sekti pranašu nėra populiaru, politiškai nekorektiška ir visuomenėje nepriimtina. Tačiau sekti pranašu visada yra teisinga. „Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys – jūsų mintis.“13 „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga.“14
Viešpats gerbia ir yra palankus tiems, kurie klauso pranašiškų nurodymų. Našlei Sareptoje paklusnumas Elijai išgelbėjo gyvybę jai ir jos sūnui. Kaip pranašas pažadėjo, „ji pati ir jis bei visa jos šeimyna turėjo maisto ilgą laiką […] kaip Viešpats buvo sakęs per Eliją.“15
Viešpats „pamaitins tuos, kurie pasitiki Juo“16. Pranašų žodžiai yra tarsi mana mūsų sieloms. Ja maitindamiesi esame laiminami, saugomi ir išsaugomi tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Sotindamiesi jų žodžiais sužinome, kaip ateiti pas Kristų ir gyventi.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis rašė, kad per pranašus „Viešpats apreiškia išgelbėjimo tiesas; […] išgelbėjimą, esantį Kristuje; ir nurodo […] kelią, vedantį į amžinąjį gyvenimą. Visais laikais Viešpats duoda nurodymus savo žmonėms, kai jiems iškyla pavojus. Ir, žinoma, ateityje bus akimirkų, kai niekas kitas, tik Dievo išmintis, nusileidusi iš dangaus ir skelbiama pranašų lūpomis, bus pajėgi išgelbėti Jo žmones.“17
Asmeniškai man, pranašų žodžiai, kurių mokė Laurių klasės mokytoja, suteikė viziją, kaip turėtų atrodyti santykiai sudarius santuokos sandorą. Pranašų žodžiai suteikė man tikėjimą ir viltį, kad galiu pasiruošti ir turėti laimingus namus. Nuolatinis senovės ir šiuolaikinių pranašų mokymų studijavimas padėjo man pagimdyti, mokyti ir auklėti septynis vaikus sunkiu ir varginančiu laikotarpiu. Pranašų žodžiai, Raštuose ir mokomi nuo pakylos, yra paguodos, meilės, stiprybės ir padrąsinimo žodžiai, paliečiantys mus visus.
Įsiklausydami į pranašų žodžius statome savo namus ir gyvenimus ant amžinai tvirto pagrindo, „ant mūsų Išpirkėjo, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus, uolos […] idant kada velnias pasiųs savo galingus vėjus, taip, savo strėles viesule, taip, kada visa jo kruša ir jo galinga audra daužysis į jus, tai neturėtų galios jums nutraukti į nelaimės ir begalinio vargo prarają.“18
Mes galime rinktis. Galime nuspręsti ignoruoti, sumenkinti, nepaisyti ar priešintis Kristaus žodžiams, pasakytiems per Jo paskirtus tarnus. Tačiau Gelbėtojas mokė, kad taip besielgiantys bus iškirsti iš Jo sandoros žmonių.19
Jei pamaldžiai skaitysime ir studijuosime šventą pranašišką žodį, tikėdami Kristumi ir su tikru ketinimu, Šventoji Dvasia kalbės tiesą mūsų protams ir širdims. Atverkime savo ausis, kad išgirstume, savo širdis, kad suprastume, ir savo protus, kad Dievo slėpiniai būtų atskleisti mūsų suvokimui.20
Aš liudiju, kad Džozefas Smitas buvo ir yra Dievo pašauktas pranašas sugrąžinti Jėzaus Kristaus Evangeliją ir Jo kunigystę žemėje. Aš liudiju, kad mus veda tikrasis Dievo pranašas, Prezidentas Monsonas. Nuspręskime palaikyti pranašus ir gyventi pagal jų žodžius, kol tapsime vieningi tikėjime, išvalyti Kristuje ir pripildyti žinojimo apie Dievo Sūnų. Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.