Gyvenkite pagal Evangeliją džiugiai!
Pasikliaukite gelbstinčia Jėzaus Kristaus galia, laikykitės Jo įstatymų ir įsakymų. Kitaip sakant: gyvenkite pagal Evangeliją džiugiai.
Mano mylimos seserys, mano brangios draugės ir palaimintos Jėzaus Kristaus mokinės, man garbė būti su jumis ir pradėti dar vieną visuotinę Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios konferenciją. Ateinančią savaitę Pirmoji Prezidentūra ir Dvylika Apaštalų susitiks su visais visuotiniais įgaliotiniais ir visuotiniais pagalbinių organizacijų vadovais, o po to, ateinantį šeštadienį ir sekmadienį, įvyks kitos pasaulinės visuotinės konferencijos sesijos. Esu labai dėkingas Dievo pranašui mūsų dienomis, Prezidentui Tomui S. Monsonui, kad paprašė manęs Pirmosios Prezidentūros vardu kalbėti Bažnyčios seserims.
Mąstydamas, ką galėčiau pasakyti, prisiminiau moteris, kurios padarė didelę įtaką mano gyvenime ir padėjo man įveikti gyvenimiškus sunkumus. Esu dėkingas už savo senelę, kuri prieš dešimtis metų nusprendė nuvesti savo šeimą į mormonų sakramento susirinkimą. Esu dėkingas už seserį Evig, senyvą vienišą vokietę, kurios pavardė į anglų kalbą verčiama kaip „sesuo Amžinoji“. Tai ji mano senelei išsakė tą drąsų ir nuostabų pakvietimą. Esu labai dėkingas savo motinai, kuri augino keturis vaikus per Antrojo pasaulinio karo sumaištį. Taip pat mąstau apie savo dukterį, anūkes ir ateinančias kartas ištikimų moterų, kurios gyvens ateityje.
Ir, be abejo, esu dėkingas savo žmonai Harietei, kuri sužavėjo mane paauglystėje, nešė sunkiausias mūsų jaunos šeimos naštas būdama motina, stovi šalia manęs būdama žmona ir myli bei brangina mūsų vaikus, vaikaičius ir provaikaičius. Mūsų namuose ji buvo stiprybė tiek gerais, tiek blogais laikais. Ji atneša šviesos į visų, kurie ją pažįsta, gyvenimus.
Galiausiai esu labai dėkingas jums visoms, milijonams viso pasaulio įvairaus amžiaus ištikimų seserų, kurios darote tiek daug statydamos Dievo karalystę. Esu jums dėkingas už tai, kad begale būdų įkvepiate, puoselėjate ir laiminate savo aplinkinius.
Dievo dukterys
Man malonu būti tarp tokios daugybės Dievo dukterų. Kai giedame giesmę „Dievo vaikas aš“, jos žodžiai paliečia mūsų širdis. Apmąstydami tiesą, kad esame dangiškųjų tėvų vaikai1, suprantame savo kilmę, paskirtį ir likimą.
Gera prisiminti, kad visada esate Dievo vaikas. Šis žinojimas sustiprins jus pačiais sunkiausiais jūsų gyvenimo laikais ir įkvėps atlikti nuostabius dalykus. Tačiau taip pat svarbu atminti, jog tai, kad esate amžinųjų tėvų dukros, nėra jūsų užsitarnautas apdovanojimas, ir jūs niekada jo neprarasite. Visada ir per amžius liksite Dievo dukros. Jūsų Dangiškasis Tėvas yra daug ką jums paruošęs, tačiau vien jūsų dieviškoji prigimtis negarantuoja jums dieviškojo paveldo. Dievas jus atsiuntė čia, kad paruoštų daug didingesnei ateičiai, nei galite įsivaizduoti.
Ištikimiesiems pažadėtos Dievo palaimos yra šlovingos ir įkvepiančios. Tarp jų yra „sostai, karalystės, kunigaikštystės ir galios, viešpatystės, visos aukštybės ir gilybės“2. Norint įgyti teisę į šias nesuvokiamas palaimas, neužtenka vien dvasinio gimimo liudijimo ar „Dievo vaiko narystės kortelės“.
Bet kaip visa tai įgyjame?
Gelbėtojas atsakė į šį klausimą mūsų laikais:
„Jeigu nesilaikote mano įstatymo, negalite pasiekti šios šlovės.
Nes ankšti yra vartai ir siauras kelias, vedantis į išaukštinimą.
Todėl priimkite mano įstatymą.“3
Štai kodėl kalbame apie ėjimą mokinystės keliu.
Kalbame apie paklusnumą Dievo įsakymams.
Kalbame apie gyvenimą pagal Evangeliją su džiaugsmu, visa širdimi, galia, protu ir siela.
Dievas žino tai, ko mes nežinome
Ir vis dėlto kai kuriems iš mūsų paklusnumas Dievo įsakymams ne visada atrodo kaip labai džiaugsmingas dalykas. Pripažinkime: gali būti tokių įsakymų, kurie atrodo sunkesni ar ne tokie malonūs, įsakymų, į kuriuos žiūrime su tokiu pat entuziazmu, kaip vaikas, sėdintis priešais pilną lėkštę sveikų, bet nekenčiamų daržovių. Sukandame dantis ir priverčiame save paklusti, kad vėliau galėtume pereiti prie labiau trokštamų veiklų.
Galbūt kaip tik tada klausiame savęs: „Ar mums tikrai būtina paklusti visiems Dievo įsakymams?“
Mano atsakymas į šį klausimą paprastas:
Manau, kad Dievas žino kažką, ko nežinome mes, tai, ko negalime suvokti! Mūsų Dangiškasis Tėvas yra amžinoji esybė, kurios patirtis, išmintis ir intelektas yra nepalyginamai didesni nei mūsų.4 Ir ne vien tai. Dar Jis yra amžinai mylintis, kupinas užuojautos ir susitelkęs į vieną palaimintą tikslą – įgyvendinti mūsų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.5
Kitaip sakant, Jis ne tik žino, kas jums geriausia, bet ir labai nori, kad pasirinktumėte tai, kas jums geriausia.
Jei savo širdyse tikite tuo – tikrai tikite, kad didžioji mūsų Dangiškojo Tėvo misija yra išaukštinti ir pašlovinti Savo vaikus, ir kad Jis geriausiai žino, kaip tai padaryti, – argi nėra logiška priimti Jo įsakymus ir jų laikytis, netgi tų, kurie atrodo sunkūs? Ar neturėtume branginti tų Jo duotų žibintų, kurie veda mus per mirtingojo gyvenimo tamsą ir išmėginimus? Jie žymi kelią atgal į mūsų dangiškuosius namus! Pasirinkdamos Dangiškojo Tėvo kelią, dedate dievišką pagrindą savo, kaip Dievo dukros, asmeninei pažangai, kuri jus laimins visą gyvenimą.
Manau, jog mūsų iššūkio dalis yra ta, kad įsivaizduojame, jog Dievas visas Savo palaimas laiko užrakintas didžiuliame debesyje danguje ir jų mums neduoda, jei nepaklūstame kažkokiems griežtiems Jo nustatytiems paternalistiniams reikalavimams. Bet Jo įsakymai yra visiškai ne tokie. Iš tikrųjų Dangiškasis Tėvas ant mūsų pastoviai pila palaimas. Būtent mūsų baimės, abejonės ir nuodėmės, tarsi skėtis, neleidžia toms palaimoms mūsų pasiekti.
Jo įsakymai yra su meile mums duoti pamokymai ir dieviška pagalba, kaip suskleisti tą skėtį, kad galėtume priimti tą dangiškųjų palaimų lietų.
Turime pripažinti, kad Dievo įsakymai nėra vien ilgas gerų idėjų sąrašas. Jie nėra „gyvenimiškos gudrybės“ iš tinklaraščio ar motyvuojančios citatos iš „Pinterest“ lentos. Jie yra dieviški amžinosiomis tiesomis pagrįsti patarimai, duoti, kad suteiktų „ramybę šiame pasaulyje ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje“6
Taigi, galime rinktis. Vienoje pusėje yra pasaulio nuomonė su visomis jo besikeičiančiomis teorijomis ir abejotinais motyvais. Kitoje pusėje – Dievo žodis Savo vaikams, Jo amžinoji išmintis, Jo tvirti pažadai ir Jo su meile duoti pamokymai, kaip grįžti į Jo akivaizdą su šlove, meile ir didybe.
Renkatės jūs!
Jūrų, smėlynų ir begalinių žvaigždžių Kūrėjas šiandien jums tiesia ranką! Jis siūlo didįjį receptą, kaip pasiekti laimę, ramybę ir amžinąjį gyvenimą!
Norėdamos įgyti teisę į šias šlovingas palaimas, privalote nusižeminti, vadovautis tikėjimu, priimti Kristaus vardą, ieškoti Jo žodžiais ir darbais ir ryžtingai „būti Dievo liudytojais visada ir visame, ir visur“7.
Kodėl paklusnumas būtinas
Supratusios tikrąją Dievo ir Jo įsakymų esmę, geriau suprasite pačios save ir dievišką savo egzistavimo paskirtį. Tai pakeis jūsų motyvaciją laikytis Dievo įsakymų, ir jūs visa širdimi pradėsite trokšti gyventi pagal Evangeliją su džiaugsmu.
Pavyzdžiui, tie, kurie į Bažnyčios susirinkimų lankymą žiūri kaip į asmeninį būdą stiprinti savo meilę Dievui, rasti ramybę, pakylėti kitus, ieškoti Dvasios ir atnaujinti savo įsipareigojimą sekti Jėzumi Kristumi, įgaus daug turtingesnę patirtį nei tie, kurie į Bažnyčią ateina paprasčiausiai pasėdėti. Seserys, labai svarbu lankytis sekmadieniniuose susirinkimuose, bet esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų Dangiškajam Tėvui daug labiau rūpi mūsų tikėjimas ir atgaila nei lankomumo statistika.
Štai dar vienas pavyzdys:
Neseniai viena vieniša dviejų vaikų motina susirgo vėjaraupiais. Savaime aišku, netrukus susirgo ir jos vaikai. Užduotis vienai pasirūpinti savimi ir savo mažais vaikais tai jaunai mamai buvo beveik neįvykdoma. Todėl įprastai švarūs namai tapo netvarkingi ir purvini. Kriauklėje prisikaupė neplautų indų, o visur kitur kaupėsi skalbiniai.
Jai bevargstant su verkiančiais vaikais – ir pačiai bepravirkstant – į duris kažkas pasibeldė. Tai buvo jos lankančiosios mokytojos. Jos matė tos jaunos motinos bėdą. Jos matė jos namus, virtuvę. Jos girdėjo vaikų verksmus.
Taigi, jeigu tos seserys būtų galvojusios vien apie tai, kaip atlikti visus joms paskirtus kasmėnesinius lankymus, jos turbūt būtų įteikusios tai motinai lėkštę sausainių, paminėjusios, kad pasigedo jos Paramos bendrijoje praeitą savaitę ir pasakiusios kažką panašaus: „Pasakyk, jei galėsime kuo padėti!“ Tada jos linksmai būtų patraukusios namo, patenkintos, kad dar vieną mėnesį pasiekė 100 procentų lankomumą.
Laimei, tos seserys buvo tikros Kristaus mokinės. Jos pastebėjo tos sesers poreikius ir ėmė vadovautis savo patirtimi ir daugeliu turimų talentų. Jos sutvarkė chaosą, į tuos namus įnešė šviesos ir aiškumo, paskambino draugei, kad atneštų kai kurių labai reikalingų maisto produktų. Kai galiausiai baigė savo darbus ir atsisveikino, tą jauną motiną paliko paplūdusią ašaromis – dėkingumo ir meilės ašaromis.
Nuo tos akimirkos jaunos motinos nuomonė apie lankomąjį mokymą pasikeitė. Ji sakė: „Žinau, kad nesu vien varnelė kažkieno būtinų darbų sąraše.“
Taip, lankančiosioms mokytojoms reikia ištikimai atlikti savo kasmėnesinius lankymus, visus, neužmirštant svarbiausios šio įsakymo priežasties – meilės savo artimui.
Kai Dievo įsakymus ir savo dalį Jo karalystės statyme laikome varnelėmis, kurias reikia padėti būtinų darbų sąraše, nesuvokiame pačios mokinystės esmės. Netenkame augimo, kuris vyksta, kai su džiaugsmu gyvename pagal mūsų Dangiškojo Tėvo įsakymus.
Ėjimas mokinystės keliu neturi būti kartus potyris. Tai dalykas, „saldesnis už viską, kas saldu“8. Tai nėra mus slegianti našta. Mokinystė pakylėja mūsų dvasias ir apšviečia širdis. Ji įkvepia mums tikėjimo, vilties ir tikrosios meilės. Ji pripildo mūsų dvasias šviesa tamsos laikais ir ramybe sielvarto metu.
Ji suteikia mums dieviškos galios ir ilgalaikio džiaugsmo.
Gyvenkite pagal Evangeliją džiugiai!
Brangios seserys Evangelijoje, ar jums būtų 8 ar 108, yra vienas dalykas, kurį jūs, tikiuosi, tikrai suprantate ir žinote:
Esate mylimos.
Esate labai brangios savo dangiškiems tėvams.
Beribis ir amžinasis šviesos ir gyvybės Kūrėjas žino jus! Jis jus pažįsta.
Taip, Dievas jus myli šiandien ir visada.
Jo meilė nelaukia, kol įveiksite savo silpnybes ir blogus įpročius. Jis myli jus šiandien visiškai suprasdamas jūsų sunkumus. Jis žino, kad siekiate Jo per nuoširdžią ir vilties kupiną maldą. Jis žino apie laikus, kai laikėtės blankstančios šviesos ir tikėjote, net vis stiprėjančios tamsos apsuptyje. Jis žino jūsų kančias. Jis žino apie jūsų gailėjimąsi dėl tų laikų, kai pasielgėte netinkamai ar nuvylėte. Ir Jis vis dar jus myli.
Dievas žino jūsų pasiekimus, kad ir kokie maži jie jums atrodytų, Jis visus juos vertina ir brangina. Jis myli jus už tai, kad tiesiate kitiems pagalbos ranką. Jis myli jus už tai, kad tiesiate ranką ir padedate kitiems nešti savo sunkias naštas, nors pačios vargstate su savosiomis.
Jis viską apie jus žino. Jis jus aiškiai mato: Jis žino, kokios iš tikro esate. Ir Jis jus myli, šiandien ir visada!
Ar manote, kad mūsų Dangiškajam Tėvui svarbu, ar jūsų makiažas, rūbai, plaukai ir nagai yra tobuli? Ar galvojate, kad jūsų vertė Jo akyse keičiasi priklausomai nuo to, kiek pasekėjų turite „Instagram“ ar „Pinterest“ socialiniuose tinkluose? Ar manote, jog Jis nori, kad nerimautumėte ar būtumėte prislėgtos, jei kas nors atsisako būti draugu ar sekti jus „Facebook“ ar „Twitter“ svetainėse? Ar manote, kad jūsų išorinis patrauklumas, drabužių dydis ar populiarumas daro kokią nors įtaką jūsų vertei akyse To, kuris sukūrė visatą?
Jis jus myli ne tik už tai, kas esate šiandien, bet ir už tai, kokia šlovės ir šviesos kupina asmenybe turite potencialą ir troškimą tapti.
Daugiau nei kada nors galėjote įsivaizduoti, Jis nori, kad įvykdytumėte savo likimą: grįžtumėte į savo dangiškus namus šlovėje.
Liudiju, kad tai pasiekti galime padėdami savanaudiškus troškimus ir nevertus siekius ant pasiaukojimo ir tarnystės altoriaus. Seserys, pasikliaukite gelbstinčia Jėzaus Kristaus galia, laikykitės Jo įstatymų ir įsakymų. Kitaip sakant: gyvenkite pagal Evangeliją džiugiai.
Meldžiu, kad iš naujo ir stipriau patirtumėte nuostabią Dievo meilę savo gyvenime, kad rastumėte savyje tikėjimo, ryžto ir atsidavimo mokytis Dievo įsakymų, branginti juos savo širdyje ir gyventi pagal Evangeliją džiugiai.
Pažadu jums, kad taip darydamos rasite tai, ką turite geriausia – rasite tikrąją save. Sužinosite, ką iš tiesų reiškia būti amžinojo Dievo, viso teisumo Viešpaties, dukterimi. Apie tai liudiju ir palieku jums savo, Viešpaties apaštalo, palaiminimą, Jėzaus Kristaus vardu, amen.