11 skyrius

Prie Bažnyčios prisideda daugiau žmonių

(1830 balandis–birželis)

Praėjo daug savaičių. Bažnyčia jau turėjo dvidešimt septynis narius. Jie ne visi gyveno tame pačiame mieste. Džozefas Smitas paprašė juos atvykti į konferenciją. Konferencija yra toks susitikimas, kuriame dalyvauja visi šventieji. Šventieji yra Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai.

Konferencijoje šventieji priėmė sakramentą. Kai kuriems vyrams buvo suteikta kunigystė. Šventoji Dvasia palaimino šventuosius. Jie labai džiaugėsi.

Konferencijoje buvo ir daugiau žmonių. Jie nebuvo Bažnyčios nariai. Konferencijoje jie sužinojo apie evangeliją ir panoro prisijungti prie Bažnyčios. Jie buvo pakrikštyti. Po konferencijos Džozefas Smitas nuvyko į kitą miestą. Ten kai kurie gerieji žmonės norėjo būti pakrikštyti. Džozefas pasakė, kad juos galima krikštyti upelyje.

Žmonės pastatė nedidelę užtvanką. Tai buvo gera vieta krikštui. Naktį nedori žmonės užtvanką sugriovė.

Dori žmonės pastatė naują užtvanką. Tada Oliveris Kauderis pradėjo juos krikštyti. Netrukus atėjo banditų gauja. Banditai yra pikti, nedori žmonės. Jie ėmė įžeidinėti gerus žmones, stengėsi jiems pakenkti. Bet Viešpats apsaugojo geruosius žmones.

Šėtonas norėjo, kad gauja pridarytų rūpesčių Jėzaus Kristaus Bažnyčiai. Banditai šmeižė Džozefą Smitą. Sakė, kad jis daro blogus dalykus. Džozefą uždarė į kalėjimą.

Nedori žmonės stengėsi įskaudinti Džozefą. Jie spjaudė į jį, nedavė jam maisto. Kiti jį šmeižė. Bet geri žmonės kalbėjo tiesą apie Džozefą. Jie sakė, kad jis yra doras žmogus. Pagaliau Džozefą paleido iš kalėjimo.