“55 skyrius: Nauji šventųjų rūpesčiai: 1843–1844,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 199–200
“55 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 199–200
55 skyrius
Nauji šventųjų rūpesčiai
(1843–1844)
Dauguma Navū apylinkių gyventojų nebuvo Bažnyčios nariai. Daugelis jų nemėgo šventųjų. Jie nenorėjo, kad šventieji valdytų miestą. Tie žmonės pridarė Bažnyčios nariams daug nemalonumų.
Nedorėliai būrėsi į gaujas. Jie vogė šventųjų gyvulius, degino klojimus ir namus. Banditai stengėsi išvyti šventuosius iš Navū. Nei policija, nei kareiviai netramdė gaujų. Šventiesiems nepadėjo ir gubernatorius.
Džozefas Smitas buvo įspėjęs Navū šventuosius, kad jie turės rūpesčių. Jo žodžiai išsipildė. Džozefas žinojo, kad šventiesiems teks palikti Navū. Jie turi keliauti ten, kur niekas nedrums jų ramybės.
Džozefas Smitas susitiko su apaštalais ir kitais žmonėmis ir liepė jiems surasti vietą, kur šventieji galėtų persikelti.
Džozefas Smitas tyrinėjo šalies žemėlapius. Jis rado vietą, kur buvo aukšti kalnai ir platūs slėniai. Ten gyveno indėnai. Džozefas žinojo, kad tai bus gera vieta apsigyventi šventiesiems. Ten gaujos jų nepasieks. Džozefas tikėjosi, kad šventieji galės ten persikelti ir ramiai gyventi.
Kiti Navū gyventojai dar buvo Bažnyčios nariai, bet nebetikėjo evangelija. Jie nekentė Džozefo Smito ir norėjo jį nužudyti. Tie žmonės pradėjo leisti laikraštį. Jame šmeižė Džozefą ir šventuosius.
Laikraštis supykdė Navū vadovus. Kai kurie iš jų įsiveržė į leidyklą, sudegino laikraščius ir sunaikino spaustuvę. Daugiau leisti laikraštį buvo neįmanoma.