“44 skyrius: Dešimtinė: 1838 liepa,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 165–66
“44 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 165–66
44 skyrius
Dešimtinė
(1838 liepa)
Šventieji gyveno ir Far Veste, Misuryje. Viešpats pasakė Džozefui Smitui, kad jo žmonės turi duoti dešimtinę. Džozefas meldėsi Dangiškajam Tėvui. Klausė, kiek dešimtinės turi duoti šventieji. Jis gavo Viešpaties apreiškimą. Viešpats pasakė, kad šventieji turi atiduoti dešimtąją dalį to, ką turi.
D ir S 64:23; 119: Įžanga
Jei jie uždirba dešimt pensų, turi atiduoti vieną pensą dešimtinės. Jei uždirba šimtą pensų – turi duoti dešimt.
Šventieji gali atiduoti dešimtinę ir kitaip. Jie duoda dešimtinę nuo užaugintų javų derliaus, atseikėdami dešimtąją dalį grūdų ir šiaudų. Atiduoda dešimtąją dalį vištų ir kitų gyvulių, moka dešimtinę pienu ir daržovėmis.
Dešimtinė naudojama padėti Bažnyčios nariams. Dešimtinė padeda nupirkti maisto ir drabužių vargšams.
Dešimtinė naudojama statyti šventykloms ir remti misionierių darbui. Ji taip pat skirta padėti žmonėms, kurie visą savo laiką skiria tarnauti Dievui.
Mes duodame dešimtinę vyskupui. Jis perduoda ją Bažnyčios vadovams, o šie sprendžia, kaip ją panaudoti.
Dangiškasis Tėvas suteikia nuostabių palaiminimų šventiesiems, mokantiems dešimtinę. Jų negali gauti tie, kas dešimtinės nemoka. Biblijoje sakoma, kad šventieji, kurie nemoka dešimtinės, apiplėšia Dievą.