“35 skyrius: Šventieji palieka Džeksono apygardą Misuryje: 1833 rugsėjis–gruodis,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 132–34
“35 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 132–34
35 skyrius
Šventieji palieka Džeksono apygardą Misuryje
(1833 rugsėjis–gruodis)
Piktieji žmonės pridarė daug rūpesčių šventiesiems Džeksono apygardoje, Misuryje. Šventieji mėgino gauti paramos iš Misurio valdytojo. Viljamas Pelpsas ir Orsonas Haidas nuvyko pas jį. Jie papasakojo apie gaują. Papasakojo, kaip buvo sugriauti jų namai.
Valdytojas jiems nepadėjo. Jis liepė jiems kreiptis į teismą. Bet teisėjai buvo banditų draugai. Jie taip pat nepadėjo šventiesiems.
Banditai užpuldinėjo šventuosius šešias dienas. Jie griovė šventųjų namus, mušė vyrus. Įsilaužę į parduotuvę, išvartė viską ant grindų.
Gauja privertė šventuosius palikti namus. Buvo žiema. Daug žmonių mirė nuo šalčio ir drėgmės. Bėgdami nuo banditų, šventieji persikėlė į kitus Misurio miestus.
Šventieji liūdėjo. Jų namai, ūkiai, sandėliai buvo sunaikinti. Gyvuliai išvogti. Jiems nepadėjo nei valdytojas, nei teisėjai.
Bet šventieji neprarado tikėjimo. Jie žinojo, kad Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra tikroji Bažnyčia. Jie žinojo, kad Džozefas Smitas yra Dievo pranašas.
Džozefas Smitas buvo Kirtlande, Ohajyje. Jėzus pasiuntė jam apreiškimą. Jis paaiškino Džozefui, kodėl šventuosius ištiko nelaimė. Kai kurie jų nesilaikė Dievo įsakymų.
D ir S 101:2, 6–7
Jėzus pasakė, kad šventieji nedirbo išvien. Jie nesidalijo tarpusavyje. Buvo grubūs vieni kitiems. Jie nesimeldė Dievui, kai buvo laimingi ir niekada jam nedėkojo. Jie meldėsi tik tada, kai reikėjo pagalbos.
Jėzus pasakė, kad šventieji turi ruoštis jo sugrįžimui į žemę. Jam grįžus, stos taika. Šventieji, kurie kentėjo dėl Jėzaus, bus palaiminti. Šėtonas neturės galios gundyti šventuosius. Niekas neliūdės. Niekas nemirs. Jėzui grįžus, visi bus laimingi.