“4 skyrius: Martinas Harisas ir dingę puslapiai: 1824–1828,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 17–21
“4 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 17–21
4 skyrius
Martinas Harisas ir dingę puslapiai
(1824–1828)
Džozefo Smito šeima gyveno skurdžiai. Jiems reikėjo pinigų. Džozefas norėjo padėti savo šeimai. Jis išvyko dirbti į Pensilvanijos valstiją. Ten apsigyveno pas žmogų, pavarde Heilas.
Ponas Heilas turėjo dukterį, vardu Ema. Džozefas susidraugavo su ja. Jie pamilo vienas kitą, susituokė ir išėjo gyventi su Džozefo šeima. Džozefas padėjo savo tėvui dirbti fermoje.
Daug žmonių žinojo, kad Džozefas turi auksines plokšteles. Jie stengėsi jas pavogti. Žmonės pridarė Džozefui daug rūpesčių. Jie apkalbinėjo Džozefą ir jo šeimą.
Nemalonumų buvo tiek, kad Džozefas su Ema nusprendė išvažiuoti. Jie norėjo vykti į Pensilvaniją ir apsigyventi su Emos šeima, tačiau neturėjo pakankamai pinigų kelionei.
Žmogus, vardu Martinas Harisas, gyveno netoli Džozefo Smito namų. Jis turėjo didelę fermą ir daug pinigų. Martinas Harisas buvo malonus Džozefui ir Emai. Jis davė jiems pinigų kelionei. Džozefas su Ema išvažiavo į Pensilvaniją.
Džozefas pradėjo versti tai, kas buvo parašyta ant auksinių plokštelių. Jis negalėjo suprasti, kas ten rašoma. Bet Dievas jam padėjo. Džozefas naudojo Urimą ir Tumimą, kad suprastų žodžius. Mes galime perskaityti tai, ką jis išvertė. Tai yra Mormono knyga.
Martinas Harisas atvyko į Pensilvaniją. Jis padėjo versti. Džozefas skaitė žodžius iš auksinių plokštelių, o Martinas rašė juos popieriuje. Jie abu išvertė 116 Mormono knygos puslapių.
Martinas Harisas norėjo parsinešti tuos 116 puslapių namo ir parodyti šeimai. Džozefas paklausė Viešpaties, ar Martinas gali juos paimti. Viešpats atsakė, jog ne. Džozefas paklausė dar kartą. Viešpats neleido.
Martinas vis tiek norėjo pasiimti lapus namo. Džozefas paklausė dar kartą. Šį kartą Viešpats atsakė, kad Martinas gali juos parsinešti. Viešpats leido Martinui parodyti puslapius savo šeimai, bet jis negalėjo jų rodyti kitiems žmonėms.
Martinas pažadėjo klausyti Viešpaties. Jis parsinešė lapus namo ir parodė savo šeimai. Bet jis nesilaikė savo pažado, parodė lapus ir kitiems žmonėms. Tada juos paslėpė.
Po kiek laiko Martinas norėjo paimti lapus. Jis jų visur ieškojo, bet negalėjo rasti. Lapai dingo.
Džozefas sielojosi dėl dingusių lapų. Jis negalėjo miegoti.
Jėzus kalbėjosi su Džozefu. Jis pasakė, kad Martinas Harisas nusidėjo. Martinas pasižadėjo paklusti Viešpačiui, bet nesilaikė savo pažado. Dabar lapai iš Mormono knygos dingo. Martinas Harisas daugiau negali padėti versti.
D ir S 3:12–14
Jėzus pasakė, kad Šėtonas norėjo, jog tie 116 puslapių dingtų. Jie atsidūrė pas piktus žmones. Šėtonas ir pikti žmonės norėjo sustabdyti Dievo darbą. Jie nenorėjo, kad žmonės patikėtų Mormono knyga. Jėzus pasakė, kad nei Šėtonas, nei nusidėjėliai nesustabdys Dievo darbo.
D ir S 10: Įžanga, 8, 12, 22–29, 33, 43
Jėzus liepė Džozefui nesirūpinti dėl to, kas parašyta dingusiuose puslapiuose. Tas pats parašyta kitoje auksinių plokštelių dalyje. Jėzus pasakė, kad Džozefas turi išversti tą dalį. Tada geri žmonės galės skaityti Mormono knygą. Jie patikės, kad tai, kas ten parašyta, yra tiesa. Jie sužinos apie evangeliją.