“17 skyrius: Pirmieji Bažnyčios vyskupai: 1831 vasaris,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 64–66
“17 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 64–66
17 skyrius
Pirmieji Bažnyčios vyskupai
(1831 vasaris)
Niujorke gyveno ir piktų žmonių. Jie blogai elgėsi su Bažnyčios nariais ir norėjo, kad šie išsikraustytų. Jėzus liepė Džozefui palikti Niujorką ir keliauti į Kirtlandą Ohajyje.
Džozefas Smitas, jo žmona Ema, Sidnis Rigdonas ir Edvardas Partridžas iškeliavo į Kirtlandą. Džozefas ir Ema apsigyveno pas vieną Bažnyčios narį. Jis buvo vardu Njuelis K. Vitnis.
Kirtlande gyveno tūkstantis Bažnyčios narių. Jie stengėsi paklusti Dievui, bet ne viską evangelijoje suprato.
D ir S 41: Įžanga
Džozefas meldėsi Dangiškajam Tėvui. Jėzus pasiuntė Džozefui apreiškimą. Jėzus sakė, kad Kirtlando šventiesiems reikalingas vyskupas. Vyskupas turi skirti savo laiką mokyti šventiesiems ir jiems padėti. Pirmuoju Bažnyčios vyskupu tapo Edvardas Partridžas.
Jėzus išdėstė Džozefui, ką turi daryti Bažnyčios vyskupas. Vyskupas turi rūpintis sandėliu. Šventieji turi prinešti į sandėlį maisto ir drabužių. Jei kuriam nors šventajam prireiktų vieno ar kito, vyskupas turi duoti.
Vyskupas turi rūpintis Bažnyčios pinigais. Pinigus vyskupui turi sunešti šventieji. Vyskupas turi apmokėti Bažnyčios sąskaitas. Dalį pinigų jis turi duoti neturtingiems šventiesiems.
Vyskupas turi mylėti šventuosius ir stengtis jiems padėti. Jis turi susitikinėti su žmonėmis, turinčiais kunigystę. Jie turi tartis, kaip padėti šventiesiems.
Prie Bažnyčios dėjosi vis daugiau žmonių. Bažnyčiai reikėjo daugiau vyskupų. Njuelis K. Vitnis tapo antruoju Bažnyčios vyskupu.
Kiekvienos apylinkės šventųjų vadovas yra vyskupas. Į vyskupą panašus skyriaus prezidentas. Skyriaus prezidentas vadovauja savo skyriaus šventiesiems.
Šiais laikais Bažnyčia turi tūkstančius vyskupų.