51 skyrius

Paramos bendrija

(1842 kovas)

Bažnyčios nariai statė Navū šventyklą. Vyrų drabužiai visai susidėvėjo. Moterys norėjo jiems padėti. Viena moteris pasisiūlė pasiūti vyrams drabužius. Bet ji neturėjo pinigų medžiagai pirkti.

Sara M. Kimbol prižadėjo duoti moterims šiek tiek medžiagos. Ji kreipėsi į kitas moteris pagalbos. Moterys susirinko sesers Kimbol namuose. Jos nutarė Bažnyčioje įkurti moterų bendriją.

Moterys paprašė Elizos R. Snou parašyti bendrijos taisykles. Ji parodė jas Džozefui Smitui. Jam taisyklės patiko, bet jis pasakė, kad Viešpats turi moterims geresnį planą.

1842 metų kovo 17 d. Džozefas Smitas sukvietė moteris į susirinkimą. Jis pasakė, kad kunigystės vadovai padės moterims kurti jų bendriją. Susirinkime dalyvavo aštuoniolika moterų. Ema Smit buvo išrinkta moterų vadove. Savo bendriją jos pavadino Paramos bendrija.

Džozefas Smitas prašė moterų padėti ligoniams ir vargšams. Jos turi suteikti žmonėms reikiamą pagalbą. Ką ir kaip daryti, nurodys vyskupas.

Moterys rinkdavosi mokytis visko, ką joms reikėjo žinoti. Jos džiaugėsi, galėdamos padėti Bažnyčios nariams.

Moterys darė viską, ko reikėjo šventyklai. Jos siuvo rūbus ją statantiems vyrams.

Moterys nešė maistą tiems, kuriems jo trūko. Jos rūpinosi ligoniais. Moterys daug kur padėdavo šventiesiems.

Bažnyčios moterys gali stoti į Paramos bendriją. Jos padeda žmonėms, sužino apie evangeliją, apie kitų kraštų gyventojus, apie geras knygas, muziką ir meną. Čia jos mokosi, kaip geriau tvarkytis namuose.