„1 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Sugrąžinimo preliudija“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„1 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
1 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Sugrąžinimo preliudija
Sveikiname užsiregistravus į kursą Sugrąžinimo pagrindai. Šiame kurse studijuosite pagrindinius apreiškimus, doktriną, žmonių istorijas ir istorinius įvykius, susijusius su Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimu paskutinėmis dienomis. Pamaldus šių dalykų studijavimas padės suprasti minimus žmones ir savo aplinkybėms pritaikyti idėjas. Taip pat gebėsite lengviau įgyti dvasinių žinių ir atskirti tiesą nuo melo.
Ši pasiruošimo medžiaga suteiks pagrindą tam, ką patirsite pamokoje. Pasiruošimo medžiagos studijavimas prieš kiekvieną pamoką padės jums nuodugniau ir prasmingiau mokytis.
Jeigu šį kursą studijuosite pamaldžiai, pamatysite Viešpaties ranką Sugrąžinimo istorijoje ir išgirsite Jo balsą Sugrąžinimo apreiškimuose (žr. Doktrinos ir Sandorų 18:34–36). Baigę studijuoti šią pamoką, turėtumėte gebėti paaiškinti, kodėl reikėjo, kad Bažnyčia būtų atkurta. Taip pat turėtumėte suprasti, kaip Viešpats paruošė kelią naujajam tiesos Evangelijos laikotarpiui mūsų dienomis.
1 dalis
Kas nulėmė didįjį atsimetimą?
Po Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo Jo apaštalai ir toliau vadovavo augančiai Bažnyčiai. Prezidentas Raselas M. Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip Jėzaus Kristaus Bažnyčia galiausiai atsimetė:
Naujajame Testamente nurodoma, kad pirmieji apaštalai iš peties darbavosi stengdamiesi išsaugoti bažnyčią, kurią jiems patikėjo Jėzus Kristus, tačiau žinojo, kad jų pastangos galiausiai bus bevaisės. Paulius tesalonikiečiams šventiesiems, kurie nekantriai laukė antrojo Kristaus atėjimo sakė, kad „pirmiau turi ateiti atkritimas“ (2 Tesalonikiečiams 2:3). […]
Galiausiai, išskyrus, kaip žinome, Joną Mylimąjį, Petras ir kiti apaštalai buvo nužudyti. Apaštalas Jonas ir Bažnyčios nariai kovojo dėl išgyvenimo baisioje priespaudoje. Dėl jų neišdylančių nuopelnų krikščionybei pavyko išsilaikyti ir būti juntama jėga iki II a. po Kr. Daug narsių šventųjų ženkliai prisidėjo prie krikščionybės išlikimo.
Nors šių šventųjų tarnavimas buvo svarbus, jie neturėjo tokio pat apaštališko įgaliojimo kaip Petras ir kiti apaštalai, kurie gavo šį įgaliojimą Viešpačiui Jėzui Kristui įšventinus juos rankų uždėjimu ant galvos. Kai įgaliojimas buvo prarastas, žmonės pradėjo dairytis kitų šaltinių, padėsiančių suprasti doktriną. Dėl to buvo prarasta daug aiškių ir brangių tiesų. (M. Russell Ballard, “Restored Truth,” Ensign, Nov. 1994, 65–66)
Pranašas Nefis regėjime matė didįjį atsimetimą. Jis matė, kad per šį atsimetimą nelabieji „pašalino iš Avinėlio evangelijos daug aiškių ir pačių vertingiausių dalių; ir taip pat jie pašalino daug Viešpaties sandorų“ (1 Nefio 13:26). Jis taip pat matė, kad per didįjį atsimetimą „daug aiškių ir vertingų dalykų [bus] pašalinta iš“ Biblijos (1 Nefio 13:28). Angelas Nefiui pasakė: „Dėl šitų dalykų, kurie yra pašalinti iš Avinėlio evangelijos, nepaprastai didelė daugybė suklumpa, taip, netgi taip, kad Šėtonas turi jiems didžią galią“ (1 Nefio 13:29).
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Kodėl reikėjo sugrąžinti Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvę?
2 dalis
Kaip Viešpats paruošė kelią Evangelijai sugrąžinti?
Po ilgus amžius trukusio atsimetimo, kai nedaugelis turėjo Raštus, įkvėpti vyrai ir moterys kaip įmanydami stengėsi, dažnai rizikuodami, padėti kitiems ieškoti tiesos. Antroje XIV a. pusėje Džonas Viklifas pradėjo versti Bibliją į anglų kalbą ir už tai to meto religijos vadovų buvo pavadintas eretiku. Spausdinimo preso išradimas XV a. viduryje daugeliui sudarė sąlygas už prieinamą kainą įsigyti Bibliją. XVI a. Viešpaties Dvasia pastūmėjo Martyną Liuterį, Ulrichą Cvinglį, Joną Kalviną, Džoną Noksą, Aną Askjū ir daug kitų, pradėjusių viešai pasisakyti prieš jų laikais dominavusių bažnyčių klaidas. Be to, Viljamas Tindeilas ir kiti iš naujo išvertė Bibliją. Daugelis šių reformatorių už savo darbus sumokėjo savo gyvybe. Dėl jų pastangų buvo įkurtos naujos protestantiškos bažnyčios. Kadangi Europoje buvo ribojama religijos laisvė, šių naujų bažnyčių įsteigimas sukėlė nuožmių nesutarimų.
Religiniai persekiojimai daugelį šių ir kitų asmenų pastūmėjo ieškoti naujų namų, kuriuose jie galėtų laisvai garbinti. Jiems priskiriami ir piligrimai, kurie XVII a. pradžioje į Ameriką atvyko iš Anglijos. Pranašas Nefis regėjo daug tokių religijos reformatorių, kurie galiausiai įsikurs Amerikoje.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite 1 Nefio 13:13–16, 19.
Piligrimų ir kitų imigrantų palikuoniai, siekę daugiau laisvės, atsiskyrė nuo Didžiosios Britanijos, dėl to kilo Amerikos nepriklausomybės karas. Vienas Amerikos pusėje kariavęs karys buvo Azaelis Smitas. Azaelis, pranašo Džozefo Smito senelis iš tėvo pusės, kartą sakė: „Mano sielai buvo paliudyta, kad vienas iš mano palikuonių taps pasaulio religijų revoliucijos pradininku“ (Joseph Fielding Smith, Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:4). Azaelis tapo naujos valstybės įsikūrimo liudininku, valstybės, kurios pamatu tapo religijos laisvė.
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrimas buvo įvykis, paruošęs pasaulį Evangelijos Sugrąžinimui.
Religijos laisvė tapo naujosios valstybės steigėjų Amerikos žemyne kelrodžiu. Vadovaujami Dievo, jie pasirašė Teisių bilį ir užtikrino religijos laisvę kiekvienam piliečiui. Praėjus keturiolikai metų, 1805 m. gruodžio 23 d. gimė pranašas Džozefas Smitas. Pasiruošimas Sugrąžinimui buvo beveik užbaigtas.
[…] Liudiju, kad [Jėzaus Kristaus] ranka vadovavo Sugrąžinimo darbui nuo pat pasaulio sukūrimo. (Robertas D. Heilsas, Pasiruošimas sugrąžinimui ir antrajam atėjimui: „Virš tavęs bus mano ranka“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Štai ko mokė prezidentas Raselas M. Balardas:
Džozefas Smitas Vyresnysis, pranašo tėvas, išgyveno finansinius sunkumus. […] [Jis] drauge su partneriu įsteigė verslą. Verslo partneris, paėmęs pinigus, juos prarado. Jie nusipirko ūkį, kuris galiausiai žlugo. Jie nusipirko dar vieną ūkį, kuris irgi žlugo; nusipirko kitą, žlugo ir jis. Galiausiai Džozefas Smitas Vyresnysis persikėlė į Palmyrą. Viešpaties ranka pastūmėjo Smitų šeimą persikelti ten, kur Jis norėjo, kad jie būtų. (M. Russell Ballard, “The Tapestry of God’s Hand” [Joseph Smith Memorial Fireside, Feb. 13, 2011, Logan Institute of Religion, Utah State University])
Pagal Dievo planą, Džozefas Smitas gimė būtent tuo metu, toje vietoje ir tokiomis aplinkybėmis, kad išjudintų esminius sugrąžinimo įvykius. Prezidentas Brigamas Jangas liudijo:
Dar amžinybėse buvo nuspręsta, kad [Džozefas Smitas] pirmininkaus šiam paskutiniam Evangelijos laikotarpiui. (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 96)
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Ko galime išmokti apie Viešpatį žinodami, kaip Jis paruošė kelią Džozefui Smitui ir Sugrąžinimui?