„18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Pastarųjų dienų šventosios moterys ir Paramos bendrija“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Pastarųjų dienų šventosios moterys ir Paramos bendrija
Kalbėdamas apie Paramos bendriją pranašas Džozefas Smitas pareiškė: „Bažnyčia niekada nebuvo tobula, kol moterys nebuvo taip suorganizuotos“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 433). Pagalvokite, ko šiuo teiginiu pasaulis mokomas apie moterų vietą Viešpaties Bažnyčioje. Studijuodami šią medžiagą apmąstykite, kodėl pastarųjų dienų šventųjų moterų darbas ir Paramos bendrija yra būtini atkurtoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje.
1 dalis
Kaip pastarųjų dienų šventosios moterys stato Dievo karalystę?
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kartą pasakė: „Pasaulyje didžiausias moters ir moteriškumo šalininkas yra Jėzus Kristus“ (iš Daughters in My Kingdom [2011], 3).
Prezidentas M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Mūsų seserys visuomet buvo gyvybiškai svarbi ir neatsiejama Viešpaties darbo dalis. Ištikimos moterys nuo pat šio pasaulio pradžios narsiai darbavosi tiesos ir teisumo labui. […] Mūsų Evangelijos laikotarpyje taip pat turime didvyrių. (M. Russell Ballard, “Women of Righteousness,” Ensign, Apr. 2002, 69)
Ema Smit, pranašo Džozefo Smito žmona, yra pastarųjų dienų šventosios moters pavyzdys. Ji atliko svarbų vaidmenį sugrąžinant Evangeliją. Apreiškime Džozefui Smitui Viešpats Emą pavadino „išrinkt[ąja] ponia“ (Doktrinos ir Sandorų 25:3). Skaitydami šį apreiškimą galite pasižymėti Viešpaties Emai duotas atsakomybes ir patarimą. Atkreipkite dėmesį, jog 16 eilutėje Viešpats pareiškia, kad Jo patarimas Emai taip pat taikytinas kiekvienam iš mūsų.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 25:5–7, 10–11, 13, 15–16.
Ema ir Džozefas per savo bendrą gyvenimą išgyveno didžiulius išbandymus. Jie taip pat vienas kitam suteikė daug paguodos ir džiaugsmo. Kaip sakoma jos pašaukime, Ema buvo tikra užuovėja Džozefui, drąsino ir guodė jį siaučiant persekiojimams ir sunkiems išmėginimams. Atvaizduodamas, kaip kartą jį, besislapstantį nuo pavojų, aplankė Ema, pranašas rašė: „Ji ir vėl su manimi užklupus dar vienai bėdai, ji drąsi, tvirta ir nepajudinama, nekintanti, mylinti Ema (“Journal, December 1841–December 1842,” 135, josephsmithpapers.org).
Kurį laiką Ema buvo Džozefo raštininkė ir padėjo Mormono Knygos vertimo darbe. Visą savo gyvenimą ji drąsiai liudijo apie Mormono Knygą. Prieš savo mirtį ji savo sūnui pasakė: „Tikiu, kad Mormono Knygos autentiškumas dieviškas – tuo nė trupučio neabejoju“ (Emma Smith, iš “Last Testimony of Sister Emma,” Saints’ Herald, Oct. 1, 1879, 290). Paklusdama Viešpaties įsakymui Ema sudarė pirmąjį Bažnyčios giesmyną.
Ema mokė pavyzdžiu: „Niujorke ji siuvo rūbus […] misionieriams, pašauktiems skelbti Evangeliją. […] Kertlande kartu su kitomis moterimis ji darbavosi rinkdama antklodes, maistą ir drabužius Sionės stovyklos dalyviams, kad jie nugabentų tai nukentėjusiems Misūrio valstijos šventiesiems. Ji padėjo ruošti maistą bei siūti [drabužius] Kertlando šventyklos statytojams. Ji priimdavo pernakvoti tiek daug šventyklos darbininkų, kad pati su Džozefu turėdavo miegoti ant grindų. Ankstyvosiomis Navū dienomis ji pašventė daug savo laiko ir jėgų, slaugydama daugybę maliarijos aukų, apsigyvenusių palapinėse prie jos namų ant Misisipės kranto. Šiais ir kitais būdais ji tarnavo kartu su savo laikmečio seserimis ir buvo pavyzdys joms“ (Mokymai. Džozefas Smitas, p. 432).
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Pagalvokite apie jūsų pažįstamą pavyzdingą moterį, kuri savo įtaką, balsą ir gebėjimus naudoja prasmingai prisidėdama prie Dievo karalystės statymo. Kokiais būdais ji stato Dievo karalystę mūsų dienomis?
2 dalis
Kuo ypatinga Paramos bendrijos organizacija?
1842 m. pavasarį šventuosius, stačiusius Navū šventyklą, kamavo skurdas. Daugelis seserų norėjo daugiau padėti. Moterų grupelė, vadovaujama Saros Kimbol ir Margaretos Kuk, susirinko ir parašė naujos moterų bendrijos, siūsiančios šventyklos darbininkams drabužius, nuostatus ir įstatus. Kai jos pasitarė su pranašu Džozefu Smitu, jis joms pasakė, kad tai „geriausi […], kokius jis yra matęs“ (Mokymai. Džozefas Smitas, p. 431). „Bet, – pridūrė jis, – tai ne tai, ko jums reikia. Pasakykite seserims, kad Viešpats priėmė jų atnašą ir turi joms kai ką geresnio. […] Kviečiu jas visas susitikti su manimi ir keletu kitų brolių […] ir aš subursiu moteris, vadovaujamas kunigijos, pagal kunigijos modelį“ (iš Daughters in My Kingdom, 12). Eliza R. Snou pasakojo, jog Džozefas Smitas mokė Paramos bendriją, kad „tokia pat organizacija egzistavo pirmykštėje bažnyčioje“ (iš Daughters in My Kingdom, 7).
Sesuo Džiulė B. Bek, buvusi visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, mokė, ką reiškia būti suorganizuotoms pagal kunigijos modelį:
Paramos bendrija yra unikali todėl, kad ji buvo suorganizuota pagal „kunigijos modelį“ [Džozefas Smitas, cituojama iš Sarah M. Kimball, “Auto-biography,” Woman’s Exponent, Sept. 1, 1883, 51]. […] Mes veikiame pagal kunigijos modelį, o tai reiškia, kad siekiame, gauname ir veikiame pagal apreiškimą; priimame sprendimus tarybose ir domimės, kaip pasirūpinti kiekvienu žmogumi. Mūsų, kaip ir kunigijos, tikslas yra sudaryti sandoras ir laikytis jų, taip pasiruošiant amžinojo gyvenimo palaimoms. Todėl, kaip ir mūsų brolių, turinčių kunigystę, mūsų darbas yra išgelbėjimo, tarnystės ir tapimo šventaisiais darbas. (Džiulė B. Bek, Paramos bendrija – tai šventas darbas, 2009 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga)
Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros dar kartą pabrėžė, kad Paramos bendrijos darbas vykdomas kunigystės įgaliojimu:
Kreipdamasis į Paramos bendriją prezidentas Džozefas Fildingas Smitas, tuometinis Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, pasakė: „Nors seserims kunigystė nėra […] suteikta, tai nereiškia, kad Viešpats nesuteikė joms įgaliojimo. […] Kadangi Viešpats suteikė jums įgaliojimą, jūs galite kalbėti su įgaliojimu.“ Jis taip pat sakė, kad Paramos bendrijai buvo „suteikta galia ir valdžia daryti daug gero. Jų atliekamas darbas yra daromas su dievišku įgaliojimu“ [“Relief Society—an Aid to the Priesthood,” Relief Society Magazine, Jan. 1959, 4, 5]. […]
Kiekvienas, gavęs pareigas ar pašaukimą iš žmogaus, turinčio kunigystės raktus, naudoja kunigystės įgaliojimą atlikdamas jai arba jam pavestas pareigas. (Dalinas H. Ouksas, Kunigystės raktai ir įgaliojimas, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
3 dalis
Kaip moterys ir Paramos bendrija padeda pasiekti Dievo ir Jo Bažnyčios tikslus?
1842 m. kovo 17 d. Džozefo Smito raudonų plytų krautuvės viršutiniame kambaryje Navū, Ilinojaus valst., įvyko pirmasis Paramos bendrijos susirinkimas. Ema buvo išrinkta ir patvirtinta naujosios organizacijos prezidente. Džozefas atsistojo ir paaiškino, kad tai buvo Viešpaties pareiškimo, kad Ema yra „išrinktoji ponia, kurią aš pašaukiau“ (Doktrinos ir Sandorų 25:3), išsipildymas. Netrukus po to pranašas pasakė: „Ši bendrija turi gauti nurodymus per kunigystės tvarką, kurią įvedė Dievas, – per paskirtuosius vadovauti – ir dabar Dievo vardu aš pasuku raktą jūsų labui, ir ši bendrija džiūgaus, ir nuo šiol žemyn liesis žinios bei suvokimas“ (iš Daughters in My Kingdom, 14–15).
Sesuo Ema Smit pareiškė, kad Bažnyčios moterys drauge padarys „kai ką nepaprasto“ (“Joseph Smith’s Teachings about Priesthood, Temple, and Women,” Gospel Topics, topics.ChurchofJesusChrist.org). Studijuodami toliau pateiktus teiginius galite pasižymėti tai, kas jums atrodo svarbu kalbant apie Paramos bendrijos tikslus ir misiją.
Zina D. H. Jang, buvusi visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, pasakojo:
Paramos bendrija […] suorganizuota […] tam, kad suteiktų laikinųjų palaiminimų vargšams ir beturčiams: idant padrąsintų silpnuosius ir suturėtų klystančiuosius, idant moters atjauta ir malonė būtų lavinamos ir taikomos, idant ji turėtų galimybę įgyti dvasinę stiprybę ir galią atlikti daug gero žmonijos šeimos išpirkimo darbe. (“First General Conference of the Relief Society,” Woman’s Exponent, Apr. 15, 1889, 172)
Sesuo Bek mokė:
Džozefas Smitas sakė, kad šios Bažnyčios moterys yra organizuojamos tam, kad teiktų „paramą vargšams, beturčiams, našlėms ir našlaičiams bei tarnautų visiems geros valios tikslams“ [iš History of the Church, 4:567] ir „ne tik remtų vargšus, bet gelbėtų sielas“ [iš History of the Church, 5:25]. Šį paramos teikimo darbą vyresnysis Džonas A. Vidsou apibūdino kaip „kėlimą iš vargo, kėlimą iš ligos, kėlimą iš abejonių, kėlimą iš tamsos, kėlimą iš visko, kas trukdo […] džiaugsmui ir pažangai. […]“ [Evidences and Reconciliations, arr. G. Homer Durham, 3 vols. in 1 (1960), 308]
[…] Per Paramos bendriją praktiškai mokomės būti Kristaus mokinės. Mes mokomės to, ko Jis mus mokytų, darome tai, ką Jis norėtų, kad darytume, tampame tuo, kuo Jis norėtų, kad taptume. (Džiulė B. Bek, Didžiausią gėrį pastarųjų dienų šventosios moterys padarys būdamos tvirtos ir pastovios, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas paaiškino, kodėl tiek vyrai, tiek moterys privalo suprasti Paramos bendrijos tikslus ir galią:
Šioje [Paramos bendrijos] organizacijoje yra galia, kuri dar nebuvo visa panaudota Sionės namams sustiprinti ir Dievo karalystei statyti, ir nebus, kol tiek seserys, tiek kunigija [broliai] nesupras Paramos bendrijos vizijos. (Spencer W. Kimball, in Daughters in My Kingdom, 142; kursyvas pridėtas)
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Ką tiek moterys, tiek vyrai daro, kad suprastų Paramos bendrijos viziją ir darbuotųsi drauge siekdami jos tikslų?