3 pamoka. Medžiaga mokytojui

Dvasinių žinių įgijimas

Viešpats apreiškė principus, kurie padės mums ieškoti tiesos (žr. „Dvasinių žinių įgijimas“, Doktrinos įvaldymo aprašas [2018]). Ši pamoka studentams padės geriau taikyti dvasinių žinių įgijimo principus ir įvertinti šaltinių patikimumą.

MOKYMO IR MOKYMOSI TOBULINIMAS

Paaiškinkite, kokių rezultatų siekiama. Mokymosi rezultatai tai teiginiai, kuriuose nusakoma, kokių žinių ir įgūdžių studentai turėtų išmokti per pamoką. Kiekvienos šio kurso pamokos rezultatai išvardyti pamokos įvade. Galite nesivaržydami šiuos siekiamus rezultatus paskelbti studentams. Leiskite siekiamiems pamokos rezultatams padėti jums pritaikyti pamokos medžiagą ir įvertinti, kaip studentams sekasi mokytis.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Viešpats pateikė modelį, kaip įgyti dvasinių žinių

Parodykite šiuos klausimus: Ar nieko blogo, jei kyla klausimų apie Bažnyčią? Kodėl taip arba ne? Paprašykite dviejų ar trijų studentų pasidalyti savo mintimis.

Visi drauge perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:8–10 ir suraskite žodžius ar frazes, kuriomis Džozefas apibūdino savo religinius klausimus ir nuogąstavimus. Paprašykite studentų papasakoti, ką rado Džozefo pasakojime ir ką sužinojo apie klausimus.

Lentoje užrašykite šį teiginį: Dvasinių žinių galiu įgyti, kai …

Paprašykite studentų išvardyti tris pasiruošimo medžiagoje rastus principus ir užbaigti šį teiginį. (Studentams atsakinėjant įsitikinkite, kad būtų įvardyti toliau pateikti principai:

1. Veikimas tikėjimu.

2. Sąvokų ir klausimų nagrinėjimas iš amžinosios perspektyvos.

3. Tolesnio pažinimo siekimas per Dievo nurodytus šaltinius.

Paprašykite studentų papasakoti, ką supranta apie kiekvieną principą. Jeigu reikia, duokite šiek tiek laiko, kad jie peržvelgtų pasiruošimo medžiagą.

Paprašykite studentų perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:11–14 ir išsiaiškinti, kaip Džozefo Smito elgesys, kai jis ieškojo atsakymų į savo klausimus ir nuogąstavimus, atspindi šiuos dvasinių žinių įgijimo principus. Paprašykite studentų papasakoti, ką išsiaiškino.

Pasirinkite ir parodykite vieną ar daugiau studentų atsiųstų klausimų, kuriems jie galėtų pritaikyti šiuos dvasinių žinių įgijimo principus (žr. pasiruošimo pamokai skirtos medžiagos 1 dalies skirsnį „Užsirašykite kilusias mintis“). Paaiškinkite, kad nors per pamoką galėsite išnagrinėti tik keletą atsiųstų klausimų, vėliau šio kurso programoje paieškosite galimybių aptarti kitus gautus klausimus.

Pastaba. Šio užsiėmimo tikslas suteikti studentams galimybę pakalbėti apie tai, kaip jie pritaikytų dvasinių žinių įgijimo principus įvairiems klausimams. Per užsiėmimą nesiekiama atsakyti į konkrečius klausimus. Būkite budrūs ir neįklimpkite į klausimo ar problemos detales.

Aptarkite, kaip studentai galėtų vadovautis lentoje užrašytais principais, kad rastų atsakymus į pasirinktą klausimą ar klausimus. Aptardami jūs galite remtis šiais papildomais klausimais:

• Kaip ieškodami atsakymo į šį klausimą galime veikti tikėjimu?

• Kaip amžinoji perspektyva galėtų padėti mums atsakyti į šį klausimą? Ką žinome apie Dangiškąjį Tėvą ir Jo išgelbėjimo planą, kas padėtų mums į šį klausimą pažvelgti iš amžinosios perspektyvos?

• Kokie Dievo nurodyti šaltiniai galėtų padėti mums geriau suprasti šią temą? Kokie kiti patikimi šaltiniai galėtų padėti? (Pastaba. Gali būti pravartu studentams parodyti skiltį Gospel Topics (liet. „Evangelijos temos“) tinklalapyje ChurchofJesusChrist.org, kad parodytumėte patikimą šaltinį, kuriame taip pat pateikiamos Raštų nuorodos ir pranašų kalbos.)

Paprašykite kurio nors studento ar kelių studentų papasakoti, kaip šie trys dvasinių žinių įgijimo principai juos palaimino ieškant dvasinio pažinimo.

Galime įvertinti šaltinių patikimumą

Parodykite dalį filmuko „Divinely Appointed Sources“ (liet. „Dievo nurodyti šaltiniai“) (nuo 0:00 iki 4:19 min.).

Paprašykite studentų atkreipti dėmesį, kokie informacijos šaltiniai yra patikimiausi ir kokie gali pakenkti tam, kaip suprantame tiesą.

Sustabdę filmuką, galite užduoti toliau pateiktus klausimus, kad padėtumėte studentams apsvarstyti, kas skiria dieviškus šaltinius, patikimus šaltinius ir nepatikimus ar net kenksmingus šaltinius:

• Kurie šaltiniai, kuriuose galime ieškoti atsakymų, yra tyriausi?

• Kaip galima atskirti, ar informacijos šaltinis patikimas, ar ne?

• Ką daryti, kai aptinkate informacijos šaltinį, kuriuo ketinama sunaikinti tikėjimą?

Kad parodytumėte, kodėl studijuojant Bažnyčios istoriją svarbu naudotis patikimais šaltiniais, paprašykite studentų įsivaizduoti tokias aplinkybes: Jūs ieškote daugiau informacijos apie tris Mormono Knygos liudytojus. Ieškodami informacijos aptinkate tokį Styveno Burneto, gyvenusio Martino Hariso laikais, teiginį ir nežinote, ar šis teiginys tiesa, ar ne:

Ilgai ir sąmoningai mąsčiau apie bažnyčios istoriją ir ištyriau palaikančius ir neigiančius įrodymus. […] Bet, kai išgirdau Martiną Harisą viešai sakant, kad jis niekada savo akimis nematė plokštelių, o tik matė jas regėjime arba įsivaizduodamas, [jų nematė] nei Oliveris, nei Deividas […], tai buvo paskutinis lašas. (Stephen Burnett, in Richard Lloyd Anderson, Investigating the Book of Mormon Witnesses [1981], 155)

• Ko galėtumėte imtis prieš priimdami sprendimą tikėti Styveno Burneto tvirtinimu apie Martiną Harisą?

Paprašykite studentų papasakoti, ką sužinojo apie šaltinių vertinimą iš pasiruošimo pamokai medžiagos skyrelio „Šaltinių vertinimo klausimai“.

Priminę šias šaltinių vertinimo gaires, parūpinkite studentams dalijamąją medžiagą „Styveno Burneto teiginio istorinis kontekstas“ ir paprašykite jų (visų kartu arba mažomis grupelėmis) surasti informaciją, padėsiančią jiems įvertinti Styveno Burneto Martinui Harisui mestų kaltinimų, kad šis nematė aukso plokštelių, patikimumą.

Styveno Burneto teiginio istorinis kontekstas

Styvenas Burnetas prie Bažnyčios prisidėjo 1830 m., o 1831 m. buvo įšventintas į vyresniuosius. 1832–1834 m. jis tarnavo misijose rytinėje JAV dalyje (žr. “Burnett, Stephen,” The Joseph Smith Papers, tarpinis tekstas). 1838 m. jis jau paliko Bažnyčią ir manė, kad tai „melo ir apgaulės organizacija“.

Nors Burnetas asmeniškai pažinojo Martiną Harisą, jis nebuvo vienas iš trijų ar aštuonių liudytojų.

1838 m. Burnetas parašė laišką, kuriame teigė, kad Martinas Harisas sakė, jog „niekada savo akimis nematė plokštelių, o tik matė jas regėjime arba įsivaizduodamas“. Burnetas rašė, kad dar trys žmonės „patvirtino“ šį pasakojimą. Šie trys žmonės taip pat buvo palikę Bažnyčią.

Martinas Harisas rimtai prieštaravo tam, kaip Burnetas apibūdino jo liudijimą, ir visą likusį gyvenimą liudijo apie Mormono Knygos tikrumą.

Burneto pasakojimui prieštarauja „daugelio pokalbių su Martinu Harisu nuoseklumas, įrodantis, kad jo [Hariso] užtikrintumas niekada nesusvyravo nuo tada, kai 1829 m. pamatė angelą ir plokšteles, iki pat jo mirties 1875 m.“ Asmeniniame laiške, datuotame 1871 m., Harisas pareiškė: „Joks žmogus negirdėjo manęs kaip nors neigiant Mormono Knygos tikrumą, angelo, man parodžiusio plokšteles, tarnavimą ir Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios organizavimą“ (Richard Lloyd Anderson, Investigating the Book of Mormon Witnesses [1981], 107–20, 155–57).

Styveno Burneto teiginio istorinis kontekstas

Skirkite studentams pakankamai laiko perskaityti ir aptarti dalijamąją medžiagą, užduokite šiuos klausimus:

• Kokia informacija iš šios dalijamosios medžiagos verčia suabejoti Styveno Burneto teiginiu?

• Kaip dar, be šaltinių patikimumo tikrinimo, galite sužinoti, ar trijų liudytojų liudijimas yra tiesa?

Paraginkite studentus papasakoti, ko išmoko. Pamoką galite baigti parodydami likusią filmuko „Divinely Appointed Sources“ (liet. „Dievo nurodyti šaltiniai“) dalį (nuo 4:20 iki 9:16 minutės) ir paliudydami, kodėl verta pritaikyti dvasinių žinių įgijimo principus.

Kitam kartui

Paklauskite studentų, ar jiems kada nors buvo sunku suprasti, kada jiems kalba Viešpats, arba ar jie kada nors troško žinoti, kaip geriau gauti asmeninį apreiškimą ir nukreipimą savo gyvenime. Paraginkite juos atidžiai studijuoti pasiruošimo kitai pamokai medžiagą apie apreiškimo doktriną ir ateiti pasiruošus papasakoti, ką sužinojo.