„12 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Sionės reikalo įtvirtinimas“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„12 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
12 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Sionės reikalo įtvirtinimas
Pranašas Džozefas Smitas mokė: „Sionės kūrimą turime laikyti didžiausiu savo tikslu“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 180). Studijuodami šią medžiagą ieškokite tiesų, kurios padėtų jums suprasti, kas yra Sionė, kodėl mums reikia ją statyti ir kaip galite padėti tai daryti.
1 dalis
Ką reiškia įkurti Sionę?
1830 m. gruodį, Džozefui Smitui ruošiant Biblijos vertimą, Viešpats apreiškė, kaip rašoma Mozės 7 skyriuje, kad Senojo Testamento pranašas Henochas pastatė miestą, kurį pavadino Sione.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Mozės 7:18–21.
Pažiūrėkite filmuką „Teachings of Joseph Smith: Preparing for Zion“ (liet. „Džozefo Smito mokymai. Pasiruošimas Sionei“) (1:42) arba išstudijuokite toliau pateiktą pranašo Džozefo Smito teiginį.
Pranašas Džozefas Smitas pareiškė:
Sionės kūrimas – tai dalykas, kuris domino Dievo žmones visais laikais; […] jie žvelgė ateitin, džiugiai laukdami laikų, kuriais mes gyvename; ir įkvėpti dangiško ir džiugaus laukimo jie giedojo, rašė ir pranašavo apie šiuos mūsų laikus; […] mes esame tie palaiminti žmonės, kuriuos Dievas išsirinko, kad įgyvendintų pastarųjų dienų šlovę; būtent mums lemta matyti, dalyvauti ir padėti įgyvendinti pastarųjų dienų šlovę.
Bet kuri vieta, kur susirenka šventieji, yra Sionė, kurią kiekvienas teisus žmogus kurs kaip saugumo vietą savo vaikams. […]
Greitai ateina laikas, kai joks žmogus neras ramybės niekur kitur, kaip tik Sionėje ir jos kuoluose. (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 179–180)
Apreiškime pranašui Džozefui Smitui Viešpats pareiškė, kad Sionė taip pat reiškia „tyraširdži[us]“ (Doktrinos ir Sandorų 97:21).
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Sionė yra tiek vieta, tiek žmonės. […]
Sionė yra Sionė dėl jos piliečių būdo, bruožų ir ištikimybės. […] Jeigu norime įkurti Sionę savo namuose, skyriuose, apylinkėse ir kuoluose, […] turėsime: 1) tapti vienos širdies ir vienos minties, 2) tapti šventi, tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenė, ir 3) rūpintis vargšais ir beturčiais taip veiksmingai, kad tarp mūsų nebūtų skurdo. Negalime laukti, kol Sionė ateis, kad tai įgyvendintų, – Sionė ateis tik tada, kai tai įgyvendinsime. […]
Tapsime vienos širdies ir vienos minties, jei kiekvienas savo gyvenime pirmumą skirsime Gelbėtojui ir seksime paskui tuos, kuriuos Jis paskyrė mums vadovauti. (D. Todas Kristofersonas, Ateikite į Sionę, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Daugiau informacijos apie Sionės gyventojų savybes ieškokite 4 Nefio 1:1–4, 15–18.
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Kaip skyrimas Gelbėtojui svarbiausios vietos savo gyvenime ir sekimas Bažnyčios vadovais gali padėti man tapti panašiam į žmones, apie kuriuos rašoma Mozės 7:18 ir Doktrinos ir Sandorų 97:21?
2 dalis
Kas Misūryje nutiko šventiesiems, mėginusiems pastatyti Sionę?
Praėjus metams po Bažnyčios suorganizavimo, Viešpats Independensą Džeksono apygardoje, Misūrio valst., paskyrė Sionės „centrine vieta“ (Doktrinos ir Sandorų 57:3), kurioje šventieji susirinks, kad pastatytų šventą Sionės miestą, dar vadinamą Naująja Jeruzale (žr. Doktrinos ir Sandorų 45:64–66; 57:1–3).
Sionės miesto sklypo žemėlapis buvo paruoštas pranašo Džozefo Smito nurodymu ir su architektūriniais pirmosios Sionės šventyklos planais 1833 m. birželį išsiųstas šventiesiems Misūryje.
Pirmieji Bažnyčios nariai, vadovaujami pranašo, mėgino Džeksono apygardoje įkurti Sionę, tačiau jiems buvo sunku užmegzti gerus santykius su tenykščiais gyventojais. Nesutarimai religijos, vergijos, politikos klausimais ir didėjantis šventųjų skaičius daugelį kitų Džeksono apygardos piliečių kurstė prašyti, kad šventieji būtų išvaryti iš apygardos.
1833 m. liepos 20 d. Džeksono apygardos piliečių gauja susirėmė su vietiniais Bažnyčios vadovais susirinkime teismo rūmuose ir pareikalavo, kad šventieji uždarytų savo spaustuvę bei parduotuvę ir išvyktų iš apygardos. Bažnyčios vadovai atsisakė tai padaryti, todėl gauja sunaikino Bažnyčios spaustuvę, o vyskupą Edvardą Partridžą ir Bažnyčios narį Čarlzą Aleną apipylė derva ir plunksnomis. Po trijų dienų gauja pagrasino nesiliausianti smurtavusi. Būdami priversti vietiniai Bažnyčios vadovai sutiko kitą pavasarį išvykti iš apygardos. Tačiau kai Bažnyčios vadovai vėliau, 1833 m. rudenį, nusprendė pasilikti ir kovoti už savo teises, gauja ir vėl ėmė smurtauti.
Parlis P. Pratas pasakojo:
Mušeikų gaujos siautė po visą apygardą be baimės įsiverždamos į namus, […] gąsdindamos moteris ir vaikus, grasindamos nužudyti, jei jie tuojau pat nepabėgs. […]
Moterys ir vaikai išsilakstė visomis kryptimis. Viena grupė, susidedanti iš maždaug šimto penkiasdešimties, pabėgo į stepes, kuriose klajojo keletą dienų, praktiškai be maisto ir neturėdami jokios pastogės. Kiti pabėgo į Misūrio upės pusę. Per šį moterų ir vaikų išsklaidymą grupuotės medžiojo vyrus, vienus nušaudavo, kitus surišdavo ir nuplakdavo, o kitus vydavosi keletą kilometrų. […]
[Misūrio upės] krantuose iš abiejų pusių nusidriekė vyrų, moterų ir vaikų eilės; krantuose stovėjo daiktai, vežimai, dėžės, maisto atsargos ir kitos priemonės, o keltas dirbo be perstojo. […] Kur bepasisuksi, buvo matyti šimtai žmonių, pilant lietui vieni iš jų buvo palapinėse, kiti aplink ugnį po atviru dangumi. Vyrai klausinėjo apie savo žmonas, žmonos apie savo vyrus; tėvai apie vaikus, o vaikai apie tėvus. Kai kuriems nusišypsojo sėkmė, nes galėjo pabėgti drauge su savo šeima, pasiimti namų apyvokos daiktų, maisto atsargų, o kitiems nepasisekė taip, kaip jų likimo draugams, ir jie neteko viso savo turto. […]
Visi mūsų bendruomenės nariai buvo išvaryti iš apygardos, kukurūzų laukai buvo nusiaubti ir sunaikinti, kviečių kūgiai sudeginti, išgrobstyti namų apyvokos daiktai ir sunaikinti visi patobulinimai ir nuosavybė. (Autobiography of Parley Parker Pratt, ed. Parley P. Pratt Jr. [1938], 101–103)
K. K. A. Kristensenas (1831–1912), „Šventieji, išvyti iš Džeksono apygardos Misūryje“, apie 1878 m., nutapyta ant drobės, 196 x 287 cm. Brigamo Jango universiteto Dailės muziejus. K. K. A. Kristenseno vaikaičių dovana, 1970 m.
Iš Džeksono apygardos buvo išvyta daugiau nei 1 000 šventųjų ir sudeginta daugiau nei 200 namų.
3 dalis
Kas šventiesiems sutrukdė įkurti Sionę Džeksono apygardoje, Misūrio valstijoje?
Bėgant mėnesiams po žiauraus šventųjų išvijimo iš Džeksono apygardos Viešpats pranašui Džozefui Smitui apreiškė priežastis, kodėl Jis leido, kad šventieji būtų persekiojami ir išvejami iš savo žemės ir namų. Studijuodami šias Raštų ištraukas iš Doktrinos ir Sandorų 101 ir 105 skyrių, išsiaiškinkite, kokie veiksmai ir požiūriai sutrukdė šventiesiems įkurti Sionę Džeksono apygardoje, Misūrio valstijoje.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 101:2–3, 6–8 ir Doktrinos ir Sandorų 105:3–6.
Užsirašykite kilusias mintis
Prisiminę šias ištraukas, pasižymėkite arba surašykite, ką Viešpats nori, kad gyvenantys paskutinėmis dienomis ir trokštantys įkurti Sionę darytų ir mąstytų.
4 dalis
Kokia Sionės ateitis?
Vyresnysis Kristofersonas mokė, kad įkurdami Sionę pasiruošiame patys ir paruošiame pasaulį priimti Gelbėtoją per Jo antrąjį atėjimą.
Pirmiausia ir svarbiausia Viešpaties sugrįžimo sąlyga – žemėje turi būti žmonių, pasiruošusių Jam grįžtant Jį priimti. […]
Senovėje Dievas priėmė teisų Sionės miestą pas Save. O paskutinėmis dienomis naujoji Sionė priims Viešpatį Jam sugrįžtant. […]
Stengdamiesi uoliai kurti Sionę, o taip pat ir dalyvaudami Viešpaties išrinktųjų surinkime ir mirusiųjų išpirkime, turėtume stabtelėti ir atsiminti, kad tai yra Viešpaties darbas ir Jis jį vykdo. […]
Šis didingas ir paskutinis Evangelijos laikotarpis tvirtai juda link savo kulminacijos taško – Sionės žemėje susijungimo su Sione iš viršaus per šlovingą Gelbėtojo sugrįžimą. […] Kurkime Sionę, kad ta diena greičiau ateitų. (D. Todas Kristofersonas, Ruošimasis Viešpaties sugrįžimui, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Ką darote, kad padėtumėte statyti Sionę, kai ruošiamasi antrajam Viešpaties atėjimui? Ką dar galite daryti?