16 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga

Kertlando šventykla ir kunigystės raktai

Dievo įsakymas pastatyti „Dievo namus“ (Doktrinos ir Sandorų 88:119) buvo neatsiejama Evangelijos sugrąžinimo dalis. Pirmieji Bažnyčios nariai buvo pasiryžę atiduoti viską, kad gautų pažadėtus palaiminimus ir būtų „apdovanoti galia iš aukštybių“ (Doktrinos ir Sandorų 38:32). Studijuodami ieškokite palaiminimų, kuriuos šventieji gavo, nes buvo pasiryžę aukotis tam, kad pastatytų Kertlando šventyklą.

1 dalis

Ko galiu pasimokyti iš pirmųjų šventųjų pasiaukojimo statant Kertlando šventyklą?

Apreiškime, gautame 1832 m. gruodžio 27 ir 28 d., Viešpats įsakė šventiesiems pastatyti šventyklą Kertlande, Ohajo valstijoje.

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 88:119.

Apie šį įsakymą pranašas Džozefas Smitas rašė: „Tai Viešpaties žodis mums, ir mes turime paklusti, taip, Viešpačiui padedant, mes paklusime; nes su mūsų paklusnumo sąlyga Jis pažadėjo mums didžių dalykų; taip, netgi aplankyti iš dangaus, kad pagerbtų mus savo akivaizda“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 398–399).

Eliza R. Snou, gyvenusi Kertlande, kai buvo statoma šventykla, pasakojo:

Šventųjų buvo nedaug ir daugelis jų buvo labai neturtingi, ir, jeigu Dievas nebūtų jų patikinęs ir įsakęs tą namą pastatyti Jo vardui, […] bet kokios pastangos tuometinėmis aplinkybėmis pastatyti šventyklą būtų pavadintos visišku absurdu. […]

Beveik neturėdami kapitalo, o vien smegenis, kaulus ir sausgysles bei nepajudinamą pasitikėjimą Dievu, vyrai, moterys ir net vaikai darbavosi iš visų jėgų; […] energijos jie atrasdavo žinodami, kad galės dalyvauti palaiminimuose namų, kurie buvo pastatyti vadovaujant Aukščiausiajam ir buvo Jo priimti. (Iš Eliza R. Snow, an Immortal [1957], 54, 57)

Dar vienas iššūkis, sulėtinęs šventyklos statybas:

1834 m. pavasaris ir vasara buvo sunkus metas statyti šventyklą, nes daugelis bendruomenės vyrų drauge su Džozefu Smitu išvyko į Misūrį kaip Izraelio stovykla. […] Išvykus vyrams, darbus tęsė moterys. Vienos mūrijo, kitos vadeliojo galvijus ir traukė akmens luitus, o kitos vis dar siuvo, audė ir mezgė drabužius darbininkams. (Lisa Olsen Tait and Brent Rogers, “A House for Our God,” Revelations in Context [2016], 170)

Kad padėtų šventiesiems pastatyti šventyklą, Viešpats Džozefui Smitui ir jo patarėjams Pirmojoje Prezidentūroje atvėrė nepaprastą regėjimą, kuriame jie matė detalius šventyklos planus. Frederikas G. Viljamsas, antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, vėliau pasakojo:

Džozefas [Smitas] gavo Viešpaties nurodymą pasiimti du savo patarėjus [Frederiką G.] Viljamsą bei [Sidnį] Rigdoną ir ateiti priešais Viešpatį, ir Šis parodysiąs jiems planą arba modelį namų, kuriuos reikia pastatyti. Mes suklaupėme, šaukėmės Viešpaties, ir patogiame stebėti atstume pasirodė pastatas. Aš pirmas jį pastebėjau. Tada jį stebėjome visi drauge. Kai gerai apžiūrėjome jį iš išorės, pastatas priartėjo ir tarsi apgaubė mus. (Mokymai. Džozefas Smitas, p. 261)

Vienas iš daug paaukojusių Kertlando šventyklos statyboms buvo atsivertusysis vardu Džonas Taneris:

[Džonas] „sapne arba regėjime naktį gavo įkvėpimą, kad […] bemat privalo vykti į Bažnyčią“ Kertlande. Jis perleido savo nuosavybę – keletą klestinčių ūkių, viešbutį ir vaismedžių sodus – ir Kalėdų rytą susodino savo gausią šeimyną ir keletą kaimynų į vežimus, ir 1835 m. sausio sekmadienį atvyko į Kertlandą, nukeliavęs aštuonis šimtus kilometrų.

Jo išties ten reikėjo. Jau reikėjo mokėti paskolą už šventyklos sklypą ir, anot kai kurių pasakojimų, finansiškai nualintas pranašas Džozefas ir keletas brolių meldė pagalbos.

Džonas Taneris nedelsė padėti. Jis pranašui paskolino du tūkstančius dolerių ir paėmė iš jo vekselį, šventyklos komitetui paskolino trylika tūkstančių dolerių, su pranašu ir kitais pasirašė trisdešimties tūkstančių vekselį už Niujorke įsigytus daiktus bei „dosniai aukojo“ šventyklos statyboms. (Leonard J. Arrington, “The John Tanner Family,” Ensign, Mar. 1979, 46)

Prezidentas Tomas S. Monsonas paaiškino, kodėl pastarųjų dienų šventieji yra pasiryžę aukotis, kad pastatytų šventyklas ir garbintų Viešpatį tuose šventuose pastatuose:

Šventyklų statyba ir šventyklų lankymas visada siejosi su vienokiu ar kitokiu aukojimusi. Begalė žmonių plušėjo ir brido per vargus, kad gautų sau ir savo šeimoms Dievo šventyklos palaimas.

Kodėl tiek daug žmonių pasiryžę tiek daug paaukoti, kad gautų šventyklos palaiminimus? Tie, kurie suvokia amžinas šventykloje gaunamas palaimas, žino, kad jokia auka nėra per didelė, jokia kaina ne per brangi, joks vargas ne per sunkus tam, kad gautų tas palaimas. (Tomas S. Monsonas, Šventoji šventykla – švyturys pasauliui, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Ko galite pasimokyti iš pirmųjų šventųjų pavyzdžių ir pasiaukojimo statant Kertlando šventyklą?

2 dalis

Kaip dangiškų pasiuntinių Kertlando šventykloje pavesti kunigystės raktai laimina mane šiandien?

Dievas už šventųjų pasiaukojimą statant Kertlando šventyklą apdovanojo juos išliedamas gausybę dvasinių pasireiškimų prieš jos pašventinimą ir po jo (žr. Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 [2018], 232–35, 237–39).

Daugelis šventųjų paliudijo, kad dangiškos esybės dalyvavo pašventinimo apeigose.

Eliza R. Snou pasakojo: „Galima nupasakoti to pašventinimo ceremoniją, bet jokia mirtingųjų kalba negali apsakyti tos įsimintinos dienos dangiškų pasireiškimų. Kai kuriems apsireiškė angelai, tačiau Dievo buvimą suvokė visi dalyvavusieji, ir kiekvieno širdis buvo pripildyta „neapsakomo ir šlovingiausio džiaugsmo“ [žr. 1 Petro 1:8].

Tą vakarą, kada šventykloje susirinko pranašas ir dar 400 kunigystę turinčių asmenų, „pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas, kuris pripildė šventyklą, ir tuo pat metu visi susirinkusieji atsistojo, paveikti nematomos galios“. Pasak pranašo, „daugelis prakalbo svetimomis kalbomis ir pranašavo; kiti matė šlovingus regėjimus; o aš pamačiau, kad šventykla buvo pilna angelų, apie ką pasakiau susirinkusiesiems“ (Mokymai. Džozefas Smitas, p. 295–297).

Svarbiausi dvasiniai apsireiškimai įvyko 1836 m. balandžio 3 d., Velykų sekmadienį, praėjus savaitei po šventyklos pašventinimo. Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui meldžiantis šventykloje atsivėrė regėjimas ir pasirodė Viešpats Jėzus Kristus. Jis pareiškė, kad priėmė šventyklą, ir pažadėjo išlieti palaiminimus ant šventųjų (žr. Doktrinos ir Sandorų 110:1–10).

Po to apsilankymo apsireiškę dangiški pasiuntiniai pavedė kunigystės raktus, reikalingus Dievo darbui įvykdyti paskutinėmis dienomis. Toliau nurodytose ištraukose galite pasižymėti, kas pasirodė Džozefui ir Oliveriui ir kokius raktus jie pavedė Bažnyčios vadovams:

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 110:11.

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino:

Mozė turėjo Izraelio namų surinkimo raktus. Jis išvedė Izraelį iš Egipto į Kanaano kraštą. Jam buvo paskirta ateiti šiuo Evangelijos laikotarpiu ir sugrąžinti tuos raktus šių dienų surinkimui. (Joseph Fielding Smith, Church History and Modern Revelation [1953], 2:48)

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 110:12.

„Vyras vardu Elijas, kuris, kaip manoma, gyveno Abraomo dienomis, pavedė Abraomo Evangelijos laikotarpį Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui. […] Neturime išsamios informacijos apie jo žemiškąjį gyvenimą arba tarnystę“ (Bible Dictionary, “Elias”).

Vyresnysis Briusas R. Makonkis paaiškino, kodėl Elijas pasirodė Kertlando šventykloje:

Vyras Elijas sugrąžina „Abraomo Evangeliją“, didžiąją Abraomo sandorą, per kurią ištikimieji gauna amžino prieaugio pažadus, pažadus, kad dėl celestialinės santuokos jų amžina ainija bus gausi lyg pajūrio smiltys arba lyg žvaigždės danguje. (Bruce R. McConkie, “The Keys of the Kingdom,” Ensign, May 1983, 22)

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 110:13–16.

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas mokė:

Ši užantspaudavimo galia, suteikta Elijai, yra galia, laikui ir amžinybei surišanti vyrus ir žmonas, vaikus ir gimdytojus. Tai kiekvienas Evangelijos apeigas surišanti galia. […] Būtent šia galia visos išgelbėjimo apeigos yra susiejamos, arba užantspauduojamos, – Elijo misija buvo ateiti ir ją sugrąžinti. (Joseph Fielding Smith, Elijah the Prophet and His Mission [1957], 5)

Senojo Testamento pranašo Elijos apsireiškimas išpildė Viešpaties per pranašą Malachiją duotus ir pranašui Džozefui Smitui Moronio atkartotus pažadus, kai šis pirmą kartą, 1823 m. rugsėjo 21 d., pasirodė Džozefo miegamajame.

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 2 skyrių (taip pat žr. Malachijo 4:5–6).

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Kaip esate laiminami kunigystės raktais ir galiomis, kuriuos Mozė, Elijas ir Elija Kertlando šventykloje pavedė pranašui Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui? Koks būtų jūsų gyvenimas, jeigu šie kunigystės raktai nebūtų sugrąžinti?

Norite daugiau? (Pasirinktinai)

Kur galiu daugiau sužinoti apie Džozefui ir Oliveriui Kertlando šventykloje pavestų raktų svarbą?

Savo visuotinės konferencijos kalboje „Pasiruošimas susitikti su Dievu“ (2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga) vyresnysis Kventinas L. Kukas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie kunigystės raktus, sugrąžintus Kertlando šventykloje.

Filmuke „Priesthood Keys Restored in the Kirtland Temple“ (liet. „Kunigystės raktai, sugrąžinti Kertlando šventykloje“) (2:12) vaizduojamas dangiškų pasiuntinių apsilankymas Kertlando šventykloje ir dėl jo gauti palaiminimai.