„17 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Likti ištikimiems pasipriešinimo ir negandų apsuptyje“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„17 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
17 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Likti ištikimiems pasipriešinimo ir negandų apsuptyje
Visi patiriame ką nors tokio, kas išbando mūsų tikėjimą. Vienas iš šio gyvenimo iššūkių – tų sunkumų apsuptyje išlikti narsiam ir neatsitraukti nuo Dievo. Studijuodami šią medžiagą ieškokite principų, kurie gali padėti per tikėjimo išbandymus.
1 dalis
Kokius sunkumus šventieji patyrė Kertlande, Ohajo valst., 1830-ųjų antroje pusėje?
„Drebėjo daugelio stipriausių Bažnyčios vyrų keliai“, – sakė Brigamas Jangas kalbėdamas apie 1837 m. Bažnyčią ištikusią krizę (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 306). Prieš metus, per Kertlando šventyklos pašventinimą, šventieji galėjo mėgautis ramybe ir apreiškimų gausa. Tačiau per kelis mėnesius po pašventinimo „spėlionių dvasia“ užplūdo šalį ir paplito tarp šventųjų. Heberis Č. Kimbolas rašė, kad Kertlandas, „rodėsi, pradėjo sparčiai klestėti ir visi buvo pasiryžę praturtėti; aš manau, tai buvo netikri, arba įsivaizduojami, turtai. Toks klestėjimo reiškinys daugelį šventųjų pastūmėjo tikėti, kad išaušo diena, kai Viešpats apdovanos juos žemės turtais. Tikėdami tuo šventieji dėjo dideles pastangas, pvz., du iš Dvylikos, Laimanas E. Džonsonas ir Džonas F. Boitonas, nuvyko į Niujorką, įsigijo prekių už 20 000 dolerių ir pradėjo prekybos verslą. Jie pasiskolino didelę sumą pinigų iš Polio Vouso ir kitų šventųjų Bostone ir jo apylinkėse ir niekada jų negrąžino“ (iš Orson F. Whitney, The Life of Heber C. Kimball [1888], 111–112).
Tarp daugybės šventųjų pasklido išdidumo, priekabiavimo ir atsimetimo dvasia. Eliza R. Snou prisiminė:
Daugelis, buvusių nuolankių ir ištikimai vykdžiusių visas pareigas, […] ėmė aukštinti save ir pasikėlė dėl savo širdžių išdidumo. Šventiesiems svaiginantis pasaulio meile ir dvasia, Viešpaties Dvasia pasitraukė iš jų širdžių ir jie prisipildė išdidumo. (Iš knygos Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 306)
Nepaisant klestėjimo iliuzijos, pastačius šventyklą ir įsigijus žemės, dėl kurios Bažnyčia įsiskolino dešimtis tūkstančių dolerių, finansinės Bažnyčios naštos buvo sunkios. Tuomet Kertlando ir Misūrio šventiesiems buvo sunku laikytis Viešpaties įsakymo įsigyti daugiau žemių ir įsikurti Far Veste bei Džeksono apygardoje. Stengdamasis palengvinti Bažnyčios finansines naštas Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai įsteigė mažą banką ir jį pavadino Kertlando saugumo bendrija. Keletas šventųjų, įskaitant Džozefą, įsigijo šio naujo banko akcijų. Daugelis šventųjų tikėjo, kad, jeigu tik bus ištikimi, jų lauks klestėjimas ir turtai.
Tačiau dėl plačiai paplitusios ekonominės depresijos 1837 m. pradžioje daugybė Jungtinėse Valstijose veikusių bankų žlugo. Šalyje pasklidusi ekonominė panika ir nuožmūs Bažnyčiai nepriklausiusių piliečių persekiojimai prisidėjo prie Kertlando saugumo bendrijos žlugimo praėjus septyniems mėnesiams nuo jos įkūrimo. Du šimtai banko investuotojų prarado beveik viską, o Džozefas Smitas patyrė didžiausius nuostolius.
Nors daugelis šventųjų tai priėmė su tikėjimu ir per šį bandomąjį laikotarpį išliko ištikimi savo liudijimui, daugybė kitų, įskaitant Bažnyčios vadovus, kaltino Džozefą Smitą dėl savo finansinių sunkumų. Kai kurie teigė, kad jis buvo puolęs pranašas ir norėjo vietoj jo paskirti naują Bažnyčios prezidentą.
2 dalis
Ką galiu daryti, kad išlikčiau stiprus ir nepajudinamas per savo tikėjimo išbandymus?
1837 m. pradžioje Tomas B. Maršas, tuometinis Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, padėjo vadovauti Bažnyčiai Misūryje. Sužinojęs, kad kai kurie kvorumo nariai pradėjo kritikuoti Džozefą Smitą ir pyktis tarpusavyje, nukeliavo į Kertlandą Ohajo valst., vildamasis suvienyti Dvylika.
Pakeliui į Kertlandą Tomas sužinojo, kad pranašas du kvorumo narius pašaukė tarnauti misijoje Anglijoje. Tomas manė, kad tai jo, kaip kvorumo prezidento, pareiga pašaukti juos į misiją. Atvykęs į Kertlandą, Tomas pasidalijo savo nuogąstavimu su Džozefu Smitu ir pranašas gavo apreiškimą, kuriame buvo patarimas Tomui (žr. Revelations in Context [2016], 55–57).
Skaitydami Viešpaties žodžius Tomui apsvarstykite, kokie patarimai ir tiesos iš šios ištraukos galėtų padėti žmogui, kurio tikėjimas sušlubavo. Galite pasižymėti, ką randate.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 112:10, 12–15.
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Kokie principai, glūdintys šiame apreiškime, gali padėti jums išlikti stipriam ir nepajudinamam per jūsų tikėjimo išbandymus?
3 dalis
Kaip negandos gali paruošti mus svarbiausioms mūsų pamokoms?
Keletas Kertlande Bažnyčią palikusių žmonių mėgino nužudyti Džozefą Smitą. Viešpaties įspėtas per apreiškimą, jis drauge su Sidniu Rigdonu paspruko naktį ir 1838 m. kovą atvyko į Far Vestą, Misūrio valst. Tų metų vasarą ir rudenį nesusipratimai tarp Misūrio valstijos gyventojų ir Bažnyčios narių baigėsi ginkluotu susirėmimu šiaurinėje Misūrio dalyje. Pasikliaudamas išpūstais šio konflikto aprašymais Misūrio gubernatorius išleido išnaikinimo įsaką, kad jėga iš valstijos išvytų šventuosius. Netrukus po to, 1838 m. lapkritį, pranašas Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai buvo suimti, melagingai apkaltinti valstijos išdavyste ir galiausiai įkalinti Liberčio kalėjime, Klei apygardoje, Misūrio valst.
Istorinė Liberčio kalėjimo Misūrio valst. nuotrauka.
Gyvenimas kalėjime išvargino Džozefą. Triukšmadariai vis žiopsodavo per grotuotą langą arba rėkdami užgauliodavo visokiausiomis nešvankybėmis. Jis ir kiti kaliniai dažnai turėdavo tik šiek tiek kukurūzų duonos užkrimsti. Šiaudai, kuriais nuo gruodžio klodavosi gultą, dabar buvo susipynę ir darėsi nepatogu ant jų miegoti. Kai norėdami pasišildyti jie įkurdavo lauželį, požemis prisipildydavo dūmų ir juos dusindavo. […]
Gavęs dievišką pašaukimą, Džozefas veržėsi pirmyn nepaisydamas priešpriešos, stengdamasis paklusti Viešpačiui ir surinkti šventuosius. Visgi, nors bėgant metams bažnyčia augo, atrodė, kad dabar ji ant pražūties slenksčio.
Gaujos išvijo šventuosius iš Sionės Džeksono apygardoje. Vidiniai nesutarimai suskaldė bažnyčią Kertlande, o šventykla liko kreditorių rankose. Tada, po baisaus karo su kaimynais, šventieji buvo išblaškyti ties rytiniais Misisipės upės krantais, nusiminę ir benamiai. […]
[Džozefas manė, kad] šventieji buvo geri, Dievą mylintys žmonės. Jie nenusipelnė būti ištempti iš savo namų, sumušti ir palikti myriop. (Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 [2018], 384–385)
Laiške Bažnyčios vadovams ir šventiesiems, likusiems namuose, Džozefas pamaldžiai šaukėsi: „O Dieve, kur tu? […] Kaip ilgai tavo ranka bus sulaikyta, ir tavo akis, […] iš amžinųjų dangų stebės tavo žmonių ir tavo tarnų skriaudas, ir tavo ausį vers jų šauksmai?“ (Doktrinos ir Sandorų 121:1–2)
Pagalvokite apie atvejį, kai patyrėte priešpriešą ir šaukėtės Dievo pagalbos. Studijuodami Liberčio kalėjime kalinčiam Džozefui Viešpaties ištartus žodžius, įsivaizduokite, kad Viešpats kalba jums. Galite pasižymėti jūsų dėmesį patraukusias frazes ir principus.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 121:7–10 ir Doktrinos ir Sandorų 122:7–9.
Užsirašykite kilusias mintis
Savo studijų žurnale arba toliau parūpintoje vietoje užrašykite jus paveikusius žodžius ir principus iš viršuje pateiktų ištraukų. Būkite pasiruošę pamokoje papasakoti, ką sužinojote. Kaip patys supratote, kad šie principai, kurių Viešpats mokė Džozefą Smitą Liberčio kalėjime, teisingi?