„24 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Pranašas Džozefas Smitas – rinktinis regėtojas“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„24 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
24 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Pranašas Džozefas Smitas – rinktinis regėtojas
Viešpats pranašą Džozefą Smitą apibūdino kaip „rinktinį regėtoją“, kuris suteiks žmonėms Viešpaties sandorų pažinimą (2 Nefio 3:7–8). Tačiau nuo pat sugrąžinimo pradžios Džozefas Smitas pripažino, kad jaučiasi netinkamas darbui. Studijuodami šią medžiagą apmąstykite, kaip nepaisant savo silpnybių į Viešpaties pašaukimus reaguoti su tikėjimu. Taip pat apsvarstykite, ką atsakytumėte žmonėms, kurie Džozefą Smitą kritikuoja dėl jo silpnybių.
1 dalis
Ko galiu pasimokyti iš Džozefo Smito apie savo gebėjimą tarnauti Viešpačiui?
Paauglystėje Džozefas Smitas jautė savo iš Viešpaties gauto pašaukimo spaudimą. Jis apie save sakė:
Šį nuostabų darbą dariau vienas, nemokytas jaunuolis, turintis įveikti pasaulio išmintį […] nauju apreiškimu. (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 60)
Buvau tik nežymus […] ir dėl savo gyvenimo aplinkybių pasauliui visai nereikšmingas vaikinukas, […] kuriam lemta būtinybė užsidirbti menką pragyvenimą savo kasdieniniu darbu. (Džozefo Smito – Istorijos 1:22–23)
Džozefas manė, jog buvo „labai keista“, kad „patrauk[ė] to meto populiariausių sektų įžymybių dėmesį, ir dar taip, kad suk[ėlė] juose nuožmiausio persekiojimo […] dvasią“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:22–23).
Įsivaizduokite, ką Džozefas jautė versdamas Mormono Knygos 2 Nefio 3 skyrių, kai iš Lehio sužinojo, kad Juozapas iš Egipto pranašavo apie „rinktinį regėtoją“ paskutinėmis dienomis.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite 2 Nefio 3:7, 11, 13.
Vėliau kitame apreiškime Viešpats paaiškino, kodėl pašaukė Džozefą būti sugrąžinimo pranašu:
Iš tiesų, taip sako Viešpats tau, mano tarne Džozefai Smitai: aš labai patenkintas tavo atnaša […]; nes tam aš tave ir pakėliau, kad galėčiau parodyti savo išmintį per žemės silpnuosius. (Doktrinos ir Sandorų 124:1)
Kalbėdamas apie Raštų ištrauką iš 2 Nefio 3 skyriaus vyresnysis Markusas B. Nešas iš Septyniasdešimties mokė:
Gali atrodyti nelogiška, kad Viešpats silpnuosius šaukia vykdyti didžius darbus. Kita vertus, tie, kurie supranta savo silpnumą, gali būti to silpnumo motyvuoti prašyti Viešpatį stiprybės. Taip nusižeminantys tikėjime bus Jo, turinčio visą galią danguje ir žemėje, sustiprinti (žr. Mato 28:18; Mozijo 4:9).
Nuo pat jaunystės Džozefas Smitas būtent taip kreipdavosi į Viešpatį. […]
Džozefas sakė, kad jis buvo „nežymus […] vaikinukas […], kuriam lemta būtinybė užsidirbti menką pragyvenimą savo kasdieniniu darbu“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:23). Jis buvo kilęs iš žemo socialinio sluoksnio ir įgijo ribotą oficialų išsilavinimą. […]
Džozefas taip aiškiai jautė išsilavinimo stygių, kad kartą sielojosi, jog yra įspręstas į „mažą siaurą kalėjimą tarsi jis būtų visiškoje rašiklio ir rašalo bei laužytos, nesklandžios ir netobulos kalbos tamsoje“. Nepaisant to Viešpats pašaukė jį išversti Mormono Knygą – visus 588 jos puslapius (anglų kalba) – tai jis padarė greičiau nei per 90 dienų! […]
Taip, Mormono Knygos – ir pranašo Džozefo gyvenimo – tematika susijusi su tuo, kad silpnieji, kurie nuolankiai ir tikėdami ieško Viešpaties, padaromi stiprūs, netgi galingi, Viešpaties darbe. Toks sustiprinimas įvyks net, kaip atrodo, mažmožiuose. […]
Būta ir dar vienos, asmeniškesnės pamokos: jeigu mes, kaip Džozefas, atpažinsime savo silpnumą ir tikėdami visa širdimi atsigręšime į Viešpatį, pasiryžę vykdyti Jo valią, mes irgi būsime padaryti stiprūs, nepaisant silpnybių. Tai nebūtinai reiškia, kad silpnumas dingsta šiame mirtingame gyvenime, tai reiškia, kad tokį žmogų Dievas padarys stiprų. (“Joseph Smith: Strength Out of Weakness,” Ensign, Dec. 2017, 55–56, 58)
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Ko galite pasimokyti iš to, kad Viešpats pašaukė Džozefą Smitą, mirtingąjį su silpnybėmis, o tada sustiprino Džozefą, kad atliktų Jo darbą?
2 dalis
Ką artimi Džozefo Smito bičiuliai sakė apie jį ir jo būdą?
Viešpats pareiškė Juozapui iš Egipto, kad jo palikuonis bus labai vertinamas sugrąžinimo pranašas (žr. 2 Nefio 3:7). Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros mokė:
Geriausiai Džozefą Smitą pažinoję ir su juo tvirtai stovėję, Bažnyčiai vadovavę vyrai jį mylėjo ir palaikė kaip pranašą. Jo brolis Hairumas pasirinko mirti drauge su juo. Su juo nužudymo dieną buvęs Džonas Teiloras pasakė: „Aš liudiju Dievui, angelams ir žmonėms, kad Džozefas buvo geras, garbingas ir doras žmogus […] ir kad tiek jo asmeninis, tiek viešas gyvenimas buvo tikrai nepriekaištingas, ir kad jis gyveno bei mirė kaip Dievo žmogus“ (The Gospel Kingdom [1987], 355; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 135:3). Brigamas Jangas pareiškė: „Nemanau, kad žemėje gyvena žmogus, pažinojęs Džozefą Smitą geriau, nei aš jį pažinojau; ir aš galiu drąsiai teigti, kad, išskyrus Jėzų Kristų, šioje žemėje negyveno ir negyvena už jį geresnis žmogus“ (iš Journal of Discourses, 9:332). (Dallin H. Oaks, “Joseph, The Man and the Prophet,” Ensign, May 1996, 71)
Džeinė Snaider Ričards apie Džozefo charakterį ir būdą sakė:
[Džozefas Smitas] viena iš tų žavių asmenybių, su kuria man nusišypsojo laimė susipažinti. […] Kaip regėtojas ir apreiškėjas, jis buvo bebaimis ir tiesmukas, tuo pat metu ir nuolankus, niekada nemanė, kad jis yra kai kas daugiau nei ruporas, per kurį kalba Dievas. Kaip savo žmonių vadovas, jis visada buvo veiklus ir pažangus, bet visada kuklus ir dėmesingas jiems ir jų sunkioms aplinkybėms. (Jane Snyder Richards, iš “Joseph Smith, the Prophet,” Young Woman’s Journal, Dec. 1905, 550)
Edvinas Holdenas pasakojo, kad pranašas buvo pilnas Dievo meilės, pasiruošęs pakylėti ir laiminti kitus:
1838 m. Džozefas ir keletas vaikinų žaidė įvairius lauko žaidimus, vienas iš žaidimų buvo su kamuoliu. Po kurio laiko jiems pasidarė nuobodu. Jis tai pamatė ir sukvietęs juos pasakė: „Pastatykime rąstinį namą.“ Ir taip jie nukulniavo, Džozefas su vaikinais, statyti rąstinio namo našlei. Toks buvo Džozefo būdas: visada padėdavo, kuo tik galėdavo. (The Juvenile Instructor, Mar. 1, 1892, 153)
Eliza R. Snou apie pranašo nuolankumą ir sąžiningumą rašė:
Gyvenau Džozefo Smito šeimoje, mokiau jo šeimą ir turėjau daug galimybių matyti jo, kaip Dievo pranašo „kasdienybę ir bendravimą“; kuo geriau jį pažinau, tuo labiau jį vertinau. […] Praktikuodamas religiją jis buvo nuolankus tarsi mažas vaikas. (Eliza R. Snow, “Sketch of My Life,” Relief Society Magazine, Mar. 1944, 136)
Merė Frost Adams prisiminė vieną Džozefo gerą poelgį:
Kai Džozefas buvo Navū meras, juodaodis pastarųjų dienų šventasis vardu Antonis buvo suimtas už tai, kad per šabą pardavinėjo alkoholį, o tai buvo įstatymo pažeidimas. Antonis taip elgėsi, kad surinktų pinigų ir išpirktų savo vaiką, kuris vergavo Pietuose. Jis išpirko iš vergijos savo žmoną ir save patį, o dabar norėjo susigrąžinti savo vaiką. Nepaisydamas Antonio siekio kilnumo, pranašas pasakė: „Atleisk, Antoni, bet įstatymo reikia laikytis, turėsime skirti baudą.“ Tačiau „kitą dieną brolis Džozefas Antoniui padovanojo gerą arklį, nurodė jį parduoti ir už gautus pinigus išpirkti savo vaiką“. (“Joseph Smith, the Prophet,” Young Woman’s Journal, Dec. 1906, 538)
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Ką iš šių jį pažinojusių asmenų pasakojimų sužinojote apie Džozefo Smito būdą? Ką jaučiate pranašui Džozefui Smitui ir koks jūsų liudijimas apie jį?
3 dalis
Kaip turėčiau elgtis susidūręs su neigiama informacija apie pranašą Džozefą Smitą?
Net Džozefo Smito darbo sugrąžinti Evangeliją pradžioje buvo pranašaujama, kad daug kas jam priekaištaus ir kaltins jį dėl blogų poelgių ir motyvų. Džozefas Smitas savo istorijoje užrašė pranašystę, išgirstą iš angelo Moronio, kai šis apsireiškė 1823 m. Tuo metu Džozefui tebuvo 17 metų.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Išstudijuokite Džozefo Smito – Istorijos 1:33.
Vyresnysis Nylas A. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasiūlė, kaip pastarųjų dienų šventieji gali reaguoti į pranašo Džozefo Smito kritiką.
Ar turėtume stebėtis, kodėl [Džozefas Smitas] minimas piktuoju? Apaštalas Paulius buvo išvadintas bepročiu ir pamišėliu [žr. Apd 26:24]. Mūsų mylimą Gelbėtoją, Dievo Sūnų, vadino besočiu, vyno mėgėju ir velnio apsėstuoju [žr.Mato 11:19; Jono 10:20]. […]
Dauguma Sugrąžinimo darbą atmetančių žmonių paprasčiausiai netiki, kad su žmonėmis žemėje gali bendrauti dangiškos esybės. Jiems atrodo neįmanoma, kad angelas perdavė auksines plokšteles ir kad jos buvo išverstos Dievo galia. Taip netikėdami jie skubiai atmeta Džozefo liudijimą, o kai kurie, deja, imasi kompromituoti pranašo gyvenimą ir šmeižti jo asmenybę. […]
Į klausimus apie Džozefo asmenybę galime atsakyti pasidalydami žodžiais tūkstančių žmonių, kurie asmeniškai jį pažinojo ir paguldė savo gyvybes padėdami jam įtvirtinti šį darbą. […]
Tam nuoširdžiam besidominčiajam galime priminti, kad internetas neturi tiesos filtro. Kai kuri informacija, kad ir kokia įtikinama atrodytų, yra paprasčiausiai neteisinga. […]
Tam besidominčiajam dar galime priminti, kad kai kuri informacija apie Džozefą, nors ir teisinga, gali būti pateikta be tų laikų ir konkrečios situacijos konteksto. […]
Kiekvienam tikinčiajam reikia dvasinio pranašo Džozefo Smito dieviškos misijos ir asmenybės patvirtinimo. Taip buvo visais laikais. Dvasiniai klausimai nusipelno dvasinių Dievo atsakymų. […]
Kiekvienas iš mūsų liudijimą apie pranašą Džozefą Smitą galime gauti skirtingai. Galbūt jį gausite atsiklaupę ant kelių ir paprašę Dievo jums patvirtinti, kad jis buvo tikrasis pranašas. Galbūt jį gausite perskaitę pranašo pasakojimą apie Pirmąjį Regėjimą. Liudijimas gali nusileisti ant jūsų sielos, kai dar kartą skaitysite Mormono Knygą. […] Jei turėsite tikėjimą ir tikrą ketinimą, jūsų liudijimas apie pranašą Džozefą Smitą sustiprės. (Nylas L. Andersenas, Džozefas Smitas, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Kodėl, jūsų manymu, svarbu, stengiantis atsakyti į klausimus apie Džozefą Smitą ir jo, kaip pranašo, misiją, studijuoti patikimus šaltinius ir melstis? Kaip manote, kodėl klausimai apie Džozefą Smitą ir jo, kaip pranašo, misiją yra verti Dvasios atsakymų iš Dievo?