„26 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Bažnyčia Vakaruose“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„26 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
Frederikas Pyrsis, „1853 m. Solt Leik Sičio graviūra“
26 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Bažnyčia Vakaruose
Šventieji, susirinkę į Didžiojo Druskos Ežero slėnį ir jo apylinkes, susidūrė su keletu iššūkių. Tai buvo atšiaurus oras, derlių niokojantys svirpliai, sausra ir badas. Tačiau Brigamui Jangui „mažiau rūpėjo derliaus auginimas ar finansai, jam buvo svarbiausia padėti žmonėms tapti šventa tauta.
Jis iš patirties žinojo, kad jie užaugs, jeigu labai stengsis ir priims atsakomybę. 1856 m. nariams Solt Leik Sityje jis pasakė, kad „tai gera vieta šventiesiems ugdyti“ (DNW [Deseret News Weekly], 10 Sept. 1856, 5)“ (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 9). Dauguma šventųjų, nepaisydami išbandymų, pirmaisiais metais rodė didį tikėjimą Viešpačiu. Deja, šiame Bažnyčios istorijos laikotarpyje įvyko Mauntin Medouso žudynių tragedija, iš kurios galime pasimokyti svarbių mūsų dienomis tinkančių pamokų.
1 dalis
Ko iš pirmųjų pionierių šventųjų galiu pasimokyti apie tarnavimą Viešpačiui ir šiandieninį Jo karalystės statymą?
Per 1848–1849 m. atšiaurią žiemą, kai buvo šalta ir trūko maisto, kai kurie šventieji norėjo persikelti į Kaliforniją ir kasti auksą. Prezidentas Brigamas Jangas pranašavo:
„Keletas manęs teiravosi, ar vykti [į Kaliforniją]. Jiems pasakiau, kad Dievas šią vietą [Didįjį Baseiną] paskyrė Savo šventųjų surinkimui; jums čia seksis geriau, nei išvykus į aukso kasyklas. […] Dievas man parodė, kad tai yra Jo liaudies surinkimo vieta ir būtent čia jie klestės; […] Dievas suvaldys klimatą ir mes šioje vietoje pastatysime miestą ir šventyklą Aukščiausiajam Dievui. Savo gyvenvietes praplėsime į rytus ir vakarus, į šiaurę ir pietus, pastatysime šimtus miestelių ir miestų, ir tūkstančiai šventųjų susirinks iš įvairiausių pasaulio kraštų.“ (Iš James S. Brown, Life of a Pioneer: Being the Autobiography of James S. Brown [1900], 121–22)
Kai 1877 m. Brigamas Jangas mirė, pastarųjų dienų šventieji jau buvo tapę šios stebuklingos pranašystės išsipildymo liudininkais. Jų tikėjimas Viešpačiu ir Jo pranašu įkvėpė 60 000–70 000 pionierių šventųjų imigruoti į Solt Leiko slėnį, kuriame jie įsteigė nuo 350 iki 400 bendruomenių Jutoje, Arizonoje, Kalifornijoje, Aidahe, Nevadoje ir Vajominge.
Nuolatinis emigracijos fondas, įkurtas nepasiturintiems pastarųjų dienų šventųjų imigrantams paremti, padėjo apmokėti 30 000 šventųjų keliones iš Britų salų, Skandinavijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Nyderlandų. Misionieriai skelbė Jėzaus Kristaus Evangeliją visame pasaulyje. Šventieji savo laiką pašventė Solt Leik Sičio, Logano ir Sent Džordžo šventyklų statyboms. Svarbiausia, šventieji paliko tikėjimo, pasiaukojimo ir beatodairiško pasišventimo Jėzaus Kristaus ir Jo sugrąžintosios Evangelijos reikalui palikimą. (Žr. „Jangas, Brigamas“, Naujienų skyriaus tema, naujienos.jėzauskristausbažnyčia.org.)
Pasirinkite vieną iš toliau pateiktų pasakojimų apie ištikimus šventuosius, susirinkusius Jutoje ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis. Perskaitykite pasakojimą ir į pamoką ateikite pasiruošę pasidalyti iš jo išmoktomis pamokomis arba principais apie tarnavimą Viešpačiui ir Jo karalystės statymą mūsų dienomis.
Rankinių vežimėlių grupės gelbėjimas
Iš knygos Bažnyčios prezidentų mokymai. Gordonas B. Hinklis (2016), p. 80–81, perskaitykite apie gailestingumą šventųjų, kurie išvyko gelbėti pionierių su rankiniais vežimėliais. Pradėkite nuo 80 puslapio pastraipos, prasidedančios „Leiskimės kartu su manimi …“, ir baikite pastraipa 81 puslapyje „Pasakojimai apie [tuos] išvargusius …“.
Džonas Moilis
Iš vyresniojo Dyterio F. Uchtdorfo kalbos „Kelkite ten, kur stovite“ (2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga) perskaitykite įkvepiantį pasakojimą apie Džoną Moilį, kuris į Solt Leiką kas savaitę keliavo dirbti šventyklos statybose, nors per nelaimingą atsitikimą buvo netekęs kojos. Perskaitykite dalį pavadinimu „Džono Rovio Moilio pavyzdys“.
Arba pažiūrėkite filmą „Only a Stonecutter“ (liet. „Tiesiog akmentašys“) (15:00).
Džozefas Miletas
Perskaitykite apie Džozefo Mileto norą duoti miltų vyrui, kurį pas Jį atsiuntė Viešpats: Boidas K. Pakeris, „A Tribute to the Rank and File of the Church“, Ensign, May 1980, 63. Pradėkite nuo pastraipos, prasidedančios „Let me quote from the diary of Joseph Millett …“ (liet. „Leiskite pacituoti iš Džozefo Mileto dienoraščio“), ir baikite pastraipa, prasidedančia „The Lord knew Joseph Millett“ (liet. „Viešpats pažinojo Džozefą Miletą“).
Arba pažiūrėkite filmą „The Joseph Millett Story“ (liet. „Pasakojimas apie Džozefą Miletą“) (6:14).
Čarlzas Volkeris ir Čarlzas Ričas
Perskaitykite apie šių dviejų vyrų bei jų šeimų tikėjimą priimant pašaukimą įsteigti naujas nausėdijas šventųjų surinkimui iš Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija (2005), p. 84–86. Pradėkite nuo 84 puslapio pastraipos, prasidedančios „Visuotinės konferencijos susirinkimuose prezidentas Jangas …“, ir baikite pastraipa 86 puslapyje, prasidedančia „Buvo daug sunkumų …“.
2 dalis
Kas sąlygojo Mauntin Medouso žudynes?
1850-aisiais nesutarimai ir nesusikalbėjimas paaštrino įtampą tarp pastarųjų dienų šventųjų ir Jungtinių Valstijų valdžios atstovų. Klaidingai manydamas, kad šventieji sukilo, Jungtinių Valstijų prezidentas Džeimas Bukananas į Solt Leik Sitį išsiuntė 1 500 karių, turėjusių numalšinti tariamą maištą.
Pamokslaudami šventiesiems prezidentas Jangas ir kiti Bažnyčios vadovai artėjančius karius apibūdino kaip priešus. Jie baiminosi, kad kariai išvys šventuosius iš Jutos teritorijos lygiai taip pat, kaip jie anksčiau buvo išvaryti iš Ohajo, Misūrio ir Ilinojaus. Prezidentas Jangas nurodė šventiesiems kaupti grūdus, kad turėtų ką valgyti, jeigu jiems tektų bėgti nuo karių. Kaip Jutos teritorijos gubernatorius, jis taip pat nurodė vietinei nereguliariajai armijai pasiruošti ginti kraštą. Norėdami išvengti kraujo praliejimo likusieji šventieji buvo pasiruošę evakuotis iš savo namų bei valdų ir, esant reikalui, viską sunaikinti.
Tuo metu emigrantų vežimų vilkstinė, vykstanti į vakarus iš Arkanzaso į Kaliforniją, įvažiavo į Jutą. Keli vežimų vilkstinės nariai susierzino, kai kilo keblumų perkant jiems labai reikalingus grūdus iš šventųjų.
Įtampa išaugo į konfliktą Sidar Sityje, paskutinėje Jutos nausėdijoje pakeliui į Kaliforniją. Įvyko susirėmimas ir keletas vežimų vilkstinės komandos narių pagrasino prisijungsiantys prie atvykstančių vyriausybės karių kovoti su šventaisiais. Vežimų vilkstinei išvykus iš miestelio, keletas Sidar Sičio naujakurių bei vadovų norėjo vytis ir nubausti juos bauginusius ir įžeidusius vyrus.
Aizekas Haitas, Sidar Sičio meras, nereguliariosios kariuomenės majoras ir kuolo prezidentas, paprašė Viljamo Deimo, nereguliariosios kariuomenės vado, kuris gyveno šalia Parovano, sušaukti nereguliariąją kariuomenę ir stoti prieš vežimų vilkstinės įžeidėjus. Tačiau Deimas nepatenkino jų prašymo ir nurodė nekreipti dėmesio į emigrantų grasinimus.
Nepaklausęs to nurodymo, Aizekas Haitas ir kiti Sidar Sičio vadovai nusprendė įtikinti kelis pajutų genties indėnus užpulti vežimų vilkstinę, pavogti jų galvijus ir nužudyti keletą arba visus vyrus. Haitas paprašė Džono D. Ly, vietinio Bažnyčios nario ir nereguliariosios kariuomenės majoro, vesti pajutus šiame puolime. Jie susimokė už šį poelgį kaltę suversti pajutams.
Aizekas Haitas vietos Bažnyčios vadovams, bendruomenės ir nereguliariosios kariuomenės tarybai pateikė savo planą. Kai kurie tarybos nariai griežtai nepritarė Haito planui ir paklausė, ar jis tuo klausimu pasitarė su prezidentu Brigamu Jangu. Pasakęs, kad to nepadarė, Haitas sutiko į Solt Leik Sitį nusiųsti pasiuntinį su laišku, kuriame buvo paaiškintos aplinkybės ir klausiama, ką daryti. Pasiuntiniui reikėjo maždaug savaitės, kad pasiektų Solt Leik Sitį ir sugrįžtų su prezidento Jango nurodymais.
Visgi, prieš išvykstant pasiuntiniui, Džonas D. Ly ir indėnų grupelė pirma laiko užpuolė emigrantų stovyklą prie vietovės, pavadintos Mauntin Medousu. Ly pamėgino užsimaskuoti, kad atrodytų, jog užpuolime dalyvauja tik vietiniai pajutai. Keli emigrantai buvo nužudyti arba sužeisti, o likusieji atmušė antpuolį ir privertė Ly ir pajutus trauktis. Emigrantai greitai sustatė vežimus į glaudų ratą, kad galėtų apsiginti.
Tada du emigrantai pamatė Sidar Sičio nereguliariosios kariuomenės vyrus. Nereguliariosios kariuomenės kariai iššovė į juos ir vieną iš jų nužudė. Kitas vyras paspruko.
Stengdamiesi neleisti pasklisti žiniai, kad Bažnyčios nariai dalyvavo išpuoliuose, Aizekas Haitas, Džonas D. Ly ir kiti vietiniai Bažnyčios ir nereguliariosios kariuomenės vadovai suplanavo nužudyti visus likusius emigrantus, išskyrus mažus vaikus. „Jie vėl kreipėsi į Deimą leidimo sušaukti nereguliariąją kariuomenę. Deimas vėl sušaukė […] tarybą, kurioje buvo nuspręsta išsiųsti vyrus, padėsiančius išvargusiems emigrantams netrukdomiems tęsti kelionę. Haitas vėliau gailėjosi: „Atiduočiau visą pasaulį, jei jį turėčiau, už tai, kad būtume paklusę tarybos sprendimui“ (Richard E. Turley Jr., “The Mountain Meadows Massacre,” Ensign, Sept. 2007, 18).
Po tarybos susirinkimo Aizekui Haitui pavyko įtikinti Deimą persvarstyti tarybos sprendimą ir Haitas išvyko manydamas, kad gavo leidimą panaudoti nereguliariąją kariuomenę savo planui įvykdyti. Džonas D. Ly prisiartino prie emigrantų iškėlęs baltą taikos vėliavą ir pasakė, kad nereguliarioji kariuomenė juos apsaugos nuo tolimesnių išpuolių saugiai palydėdama juos atgal į Sidar Sitį.
Emigrantams einant į Sidar Sitį, nereguliariosios kariuomenės vyrai atsigręžė ir juos sušaudė. Prie šio puolimo prisijungė iš savo slaptaviečių išlindę kai kurie užverbuoti indėnai. Iš maždaug 140 emigrantų, kurie keliavo ta vežimų vilkstine, buvo pasigailėta tik 17 mažų vaikų.
Praėjus dviem dienoms po žudynių, buvo gautas prezidento Jango atsakymas su nurodymu leisti vežimų vilkstinei keliauti ramybėje. „Perskaitęs Jango žodžius, Haitas raudodamas pralemeno vos kelis žodžius: „Per vėlu, per vėlu“ (Richard E. Turley Jr., „The Mountain Meadows Massacre“, Ensign, Sept. 2007, 20).
Kelių pietinės Jutos teritorijos Bažnyčios vadovų ir naujakurių pasirinkimai privedė prie tragiškų Mauntin Medouso žudynių. Visiškai kitaip Bažnyčios ir teritoriniai vadovai Solt Leik Sityje 1858 m. išsprendė konfliktą su Jungtinių Valstijų valdžia per taikias derybas. Per tą konfliktą, kuris vėliau buvo pavadintas Jutos karu, Jungtinių Valstijų kariuomenė ir Jutos nereguliarioji kariuomenė ėmėsi agresyvių veiksmų, bet mūšių nebuvo.
Kalbėdamas prie Mauntin Medouso žudynių memorialinio paminklo 2007 m. rugsėjo 11 d. prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros pasakė:
Jėzaus Kristaus Evangelija, kurios mes laikomės, bjaurisi šaltakraujiškomis vyrų, moterų ir vaikų žudynėmis. Iš tiesų ji skatina taiką ir atlaidumą. Tai, ką praeityje padarė Bažnyčios nariai, parodo jų baisų ir neatleistiną atsitraukimą nuo krikščioniško mokymo ir elgesio. […] Reiškiame nuoširdų apgailestavimą dėl šiame slėnyje vykusių žudynių […] ir dėl nepagrįstų nenusakomų kančių, kurias jų aukos patyrė tada, o jų palikuonys – šiomis dienomis. (Henry B. Eyring, “150th Anniversary of Mountain Meadows Massacre,” newsroom.ChurchofJesusChrist.org)
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Ko galime pasimokyti iš baisių pasirinkimų, privedusių prie Mauntin Medouso žudynių? Perskaitykite Patarlių 28:13 bei 3 Nefio 12:24–25, 43–44 ir suraskite principus, kuriais vadovaujantis galima būtų buvę išvengti šios tragedijos. Apmąstykite, kaip gyvenimas pagal šiuos principus galėtų apsaugoti nuo bereikalingos širdgėlos arba tragedijos mūsų gyvenime.