„3 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Dvasinių žinių įgijimas“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„3 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
3 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Dvasinių žinių įgijimas
Kartais, atradę naujos informacijos, nustembame arba mums kyla klausimų dėl doktrinos, nusistovėjusios tvarkos arba Bažnyčios istorijos. Jūsų klausimų formuluotė ir tai, kur ieškote atsakymų, gali arba sustiprinti jūsų tikėjimą, arba jį susilpninti. Studijuodami, kaip įgyti dvasinių žinių, įsivardykite principus, galinčius padėti jums atsakymų ieškoti Viešpaties būdu.
1 dalis
Ar nieko blogo, jei kyla klausimų apie Bažnyčią?
Raštuose esame nuolat skatinami klausti Dievą (žr. Jokūbo laiško 1:5; Doktrinos ir Sandorų 88:63). Tarnaudamas Pirmojoje Prezidentūroje prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas mokė:
Mano brangūs jaunieji draugai, esame klausimus užduodantys žmonės. Visada tokie buvome, kadangi žinome, jog teiravimasis veda prie tiesos. Tai yra kelias, nuo kurio Bažnyčia prasidėjo, – nuo vieno jauno žmogaus, kuriam kilo klausimų. Tiesą sakant, nežinau, kaip kas nors gali sužinoti tiesą, neužduodamas klausimų. […] Teiravimasis yra liudijimo gimtinė. […] Klausimų uždavimas nėra silpnumo ženklas. Tai – augimo ženklas. (“The Reflection in the Water,” Church Educational System devotional [Nov. 1, 2009], broadcasts.ChurchofJesusChrist.org)
Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus mielai suteikia mums žinojimą ir supratimą. Mes augame dvasiškai, kai užduodame klausimus ir nuoširdžiai tikėdami ieškome atsakymų. Atminkite, kad Viešpats padėdamas mums mokytis tikėti Juo, ne visada atsakys į kiekvieną šiame gyvenime kilusį klausimą. Iš tikrųjų mes neprivalome rasti atsakymų į kiekvieną klausimą, kad gautume liudijimą ir būtume tiesos liudytojai. Visgi nuoširdūs klausimai gali padėti mums ir toliau mokytis ir augti.
2 dalis
Kaip Viešpats norėtų, kad ieškočiau atsakymų į klausimus ir įgyčiau dvasinių žinių?
Toliau išvardyti principai gali padėti jums Viešpaties būdu ieškoti atsakymų į klausimus ir išsklaidyti nuogąstavimus.
-
Veikimas tikėjimu.
-
Sąvokų ir klausimų nagrinėjimas iš amžinosios perspektyvos.
-
Tolesnio pažinimo siekimas per Dievo nurodytus šaltinius.
Studijuodami šiuos dvasinių žinių įgijimo principus, galite pasižymėti svarbius, jūsų dėmesį patraukusius teiginius ar punktus, kad galėtumėte jais pasidalyti pamokoje arba vėliau juos rasti.
Veikimas tikėjimu
Tikėjimas prasideda nuo įsitikinimo, kad Dievas yra gyvas, viską žino ir yra visos tiesos šaltinis. Mes veikiame tikėjimu, kai pasirenkame pasitikėti Dievu ir kreipiamės į Jį nuoširdžiai melsdamiesi, studijuodami Jo mokymus ir paklusdami Jo įsakymams. Viešpats mus ragina: „Neabejokite, bet tikėkite“ (Mormono 9:27). Kai išsiugdome įgūdį kasdieniame gyvenime veikti tikėjimu, ant Jėzaus Kristaus suformuojame tvirtą pamatą, garantuojantį, kad išliksime tvirti net stoję akistaton su sunkiais klausimais ar iššūkiais (žr. Helamano 5:12).
Kai surandate informacijos ar pareiškimų, kurių nesuprantate, arba tokių, kurie priverčia sudvejoti tuo, ką tikite, jums nereikia abejoti savo liudijimu arba ankstesniais dvasiniais išgyvenimais. Tokiomis akimirkomis, pataria vyresnysis Džefris R. Holandas: „Nepanikuokite ir neatsitraukite. Nepraraskite savo pasitikėjimo. Nepamirškite, kaip jūs kažkada jautėtės. Neabejokite savo [dvasiniais] išgyvenim[ais]“ (“Remember How You Felt,” New Era, Aug. 2004, 6). Užuot tai darę, „tvirtai laikykitės to, ką jau žinote, tvirtai stovėkite, kol ateis papildomas pažinimas“ (Džefris R. Holandas, „Tikiu, Viešpatie“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Tvirtai laiky[damiesi]“ atminkite, kad požiūris ir ketinimas, kurio vedami užduodate klausimus ir ieškote atsakymų, smarkiai veiks jūsų gebėjimą mokytis iš Šventosios Dvasios. Šis procesas reikalauja nuolankumo, nuoširdumo ir tikro ketinimo paklusti tiesai, kurią sužinome iš Viešpaties.
Džozefas Smitas, atsidūręs religiniame sujudime, pilname „sąmyši[o] ir kov[os] tarp skirtingų denominacijų“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:8), galėjo lengvai netekti vilties, leisti dvejonei užpildyti savo širdį ir „pasilikti tamsoje ir sumaištyje“ (13 eilutė). Užuot tai daręs, jis tyrinėjo Raštus ir buvo stipriai paveiktas raginimo iš Jokūbo laiško 1:5: „Teprašo Dievą.“ Veikdamas tikėjimu jis nuėjo į giraitę, „atsiklaup[ė] ir ėm[ė] atnašauti savo širdies troškimus Dievui“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:15). Į jo nuoširdžią maldą buvo atsakyta dangišku regėjimu. Iš miško jis išėjo sužinojęs (žr. 20 eilutę) atsakymus į savo klausimus.
Sąvokų ir klausimų nagrinėjimas iš amžinosios perspektyvos
Nagrinėti doktrinines sąvokas, klausimus ir socialines problemas iš amžinosios perspektyvos reiškia matyti jas išgelbėjimo plano ir Gelbėtojo mokymų kontekste. Mes ieškome Šventosios Dvasios pagalbos, kad viską galėtume matyti taip, kaip mato Viešpats (žr. 1 Korintiečiams 2:5, 9–11). Toks metodas mums padeda viską matyti iš Viešpaties, o ne iš pasaulietiškos perspektyvos. Tai galime daryti užduodami tokius klausimus: „Ką iš tiesų žinau apie Dangiškąjį Tėvą, Jo planą ir elgesį su Savo vaikais?“ ir „Ką Evangelijos mokymai atskleidžia apie tai arba kaip paaiškina šią sąvoką arba kilusį klausimą?“
Klausimai, susiję su istoriniais įvykiais, taip pat turėtų būti nagrinėjami iš amžinosios perspektyvos. Tai taip pat gali padėti ištirti istorinius klausimus tinkamame istoriniame kontekste, atsižvelgiant į to laikotarpio kultūrą ir normas, o ne primetant dabartinį požiūrį ir perspektyvą. Pavyzdžiui, jeigu randate savo protėvius, gimusius XIX a., kurie susituokė būdami 14 ar 15 metų amžiaus, galite pamanyti, kad jie buvo pernelyg jauni tuoktis, nebent žinotumėte, kad tuo laiku taip elgtis buvo įprasta.
Svarbu atminti, kad istorinės detalės neperteikia gelbėjančios apeigų, sandorų ir doktrinos galios. Leisti, kad mažiau svarbūs dalykai atitrauktų mūsų dėmesį, ir praleisti atsiskleidžiantį Sugrąžinimo stebuklą – tai tarytum leisti laiką tiriant dovanos pakuotę ir nekreipti dėmesio į pačios dovanos grožį.
Tolesnio pažinimo siekimas iš Dievo nurodytų šaltinių
Įsivaizduokite, kad nepažįstamas asmuo jums brangų žmogų apkaltino padarius ką nors negero. Kaip išsiaiškintumėte, ar jis sako tiesą, ar klysta? Kur glūdi pavojus, jeigu nuspręstumėte patikėti nepažįstamuoju ir nepasidomėtumėte šiuo reikalu?
Internete galime rasti neribojamą prieigą prie geros informacijos. Taip pat internete esame veikiami ir plūstančios nepatikimos informacijos. Kadangi internetas automatiškai nerūšiuoja klaidingos, apgaulingos arba melagingos informacijos, turime tai padaryti patys. Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros įspėjo: „Ieškodami tiesos ir rinkdamiesi paieškos šaltinius turime būti atsargūs“ (Tiesa ir planas, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paskirdamas procesą, kaip įgyti dvasinių žinių, Viešpats nustatė šaltinius, per kuriuos Savo vaikams apreiškia tiesą ir nurodymus. Tie Dievo paskirti šaltiniai – Kristaus šviesa, Šventoji Dvasia, Raštai, Bažnyčios vadovai bei ištikimi šeimos nariai. Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas – dabartiniai Viešpaties pranašai žemėje – yra gyvybiškai svarbus tiesos šaltinis. Viešpats išsirinko ir įšventino tuos asmenis kalbėti Jo vardu.
Taip pat mes galime sužinoti tiesą ir iš kitų patikimų šaltinių. Tačiau nuoširdūs tiesos ieškotojai turi saugotis nepatikimų informacijos šaltinių. Mokymasis atpažinti ir vengti nepatikimų šaltinių gali apsaugoti mus nuo klaidingos informacijos ir nuo tų, kurie stengiasi sunaikinti tikėjimą. Toliau pateikti klausimai ir gairės gali padėti jums įvertinti šaltinių patikimumą: