„9 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Jėzus Kristus – mūsų dieviškasis Išpirkėjas“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„9 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
9 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Jėzus Kristus – mūsų dieviškasis Išpirkėjas
Kai kurie žmonės Jėzų Kristų laiko tiesiog geru sektinu pavyzdžiu, kai kurie senovės pranašu, o dar kiti – pasaulio Gelbėtoju. Kokie jūsų krašte dažniausi įsitikinimai ir požiūriai į Viešpatį? Kuo apie Jį tikite jūs? Studijuodami pranašo Džozefo Smito gautus regėjimus, apreiškimus ir Raštų eilutes apie Jėzų Kristų apmąstykite, kaip jie gali sustiprinti jūsų tikėjimą ir liudijimą apie Jį, kaip jūsų dieviškąjį Išpirkėją.
1 dalis
Kodėl Džozefas Smitas ir Sugrąžinimas tokie svarbūs, jeigu noriu suprasti Viešpatį Jėzų Kristų?
Džozefo Smito asmeninis ryšys su Viešpačiu prasidėjo Džozefo paauglystėje. Štai ką jis rašė apie save, kai jam buvo 12 metų: „Mano protas labai nerimavo, nes buvau pasmerktas dėl savo nuodėmių. […] Jaučiau nerimą dėl savo ir pasaulio nuodėmių.
Vėliau jaunasis Džozefas „šauk[ėsi] Viešpaties malonės“ ir Viešpats jam atsakė regėjime, sakydamas: „Džozefai, mano sūnau, tavo nuodėmės tau atleistos. Eik savo keliu, gyvenk pagal mano nuostatus ir laikykis mano įsakymų. Štai, aš esu šlovės Viešpats. Aš buvau nukryžiuotas už pasaulį, kad visi, kurie tiki mano vardą, galėtų turėti amžinąjį gyvenimą.“
Per šį Pirmąjį regėjimą Džozefas asmeniškai sužinojo, kad Jėzus Kristus ir Dangiškasis Tėvas yra gailestingi ir atlaidūs. Pasikalbėjęs su Viešpačiu ir gavęs savo nuodėmių atleidimą, Džozefas paliudijo: „Mano siela buvo pripildyta meilės ir daug dienų galėjau be galo džiūgauti. Viešpats buvo su manimi“ (“Joseph Smith’s Accounts of the First Vision,” Circa Summer 1832 History, josephsmithpapers.org).
Pagalvokite apie atvejus savo gyvenime, kai nuogąstavote panašiai kaip Džozefas. Gali būti, kad suprantate jo troškimą gauti nuodėmių atleidimą ir jo džiaugsmą, sužinojus, kad Viešpats buvo su juo.
Daugybė Džozefo Smito regėjimų, kuriuose jis matė Gelbėtoją, leido jam tapti galingu Jėzaus Kristaus liudytoju paskutinėmis dienomis. 1832 m. vasario 16 d., darbuodamasis prie įkvėpto Biblijos vertimo (vadinamo Džozefo Smito Vertimu), Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas matė regėjimą, kuriame „išvyd[o] Sūnaus šlovę, Tėvo dešinėje“. Kalbėdami apie Jėzų Kristų jie paliudijo: „Jis gyvena!“ (Doktrinos ir Sandorų 76:20, 22–23)
Atkreipkite dėmesį į tai, kokias kitas tiesas apie Jėzų Kristų pranašas pamatė tame regėjime.
Praėjus ketveriems metams pranašas vėl paliudijo Kertlando šventykloje matęs Gelbėtoją ir pareiškė, kad „jo veidas spindėjo skaisčiau už saulę; ir jo balsas buvo lyg didžių vandenų šniokštimas“ (Doktrinos ir Sandorų 110:3).
Viešpats šventuosius mokė, kad, jeigu duotus apreiškimus studijuos Dvasia, „gal[ės] liudyti, kad girdėj[o] [Jo] balsą ir žin[o] [Jo] žodžius“ (Doktrinos ir Sandorų 18:36).
Apmąstydamas Džozefo Smito indėlį į tai, kaip mes suprantame Jėzų Kristų, vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškė:
Dėl to, kad asmeniškai bendravo su Viešpačiu, išvertė ir išleido Mormono Knygą ir užantspaudavo savo liudijimą kankinio krauju, Džozefas tapo žymiu liudytoju apie Jėzaus Kristaus, dieviškojo Išpirkėjo, tikrąją esmę. (D. Todas Kristofersonas, Gimimas iš naujo, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
2 dalis
Kurios apie Gelbėtojo Apmokėjimą sugrąžintos tiesos gali sustiprinti jūsų tikėjimą Juo?
Pastaba. Skaitydami toliau nurodytas Raštų ištraukas ir pranašų mokymus galite pasižymėti tiesas, susijusias su Gelbėtojo Apmokėjimu.
Daug aiškių ir brangių tiesų apie Gelbėtojo Evangeliją ir Apmokėjimą buvo sugrąžintos Džozefui Smitui išvertus Mormono Knygą (žr. 1 Nefio 13:34, 40).
Prezidentas Raselas M. Nelsonas paaiškino, dėl ko Jėzaus Kristaus Apmokėjimas yra beribis:
Jo Apmokėjimas yra beribis – be pabaigos [žr. 2 Nefio 9:7; 25:16; Almos 34:10, 12, 14]. Beribis ir ta prasme, kad visa žmonija buvo išgelbėta iš nesibaigiančios mirties. Jis buvo beribis dėl Jo nepaprastos kančios. Jis buvo beribis laiko atžvilgiu, užbaigęs iki tol egzistavusį gyvulių aukojimo pirmavaizdį. Jis buvo beribis savo apimtimi – buvo atliktas kartą ir už visus [žr. Hebrajams 10:10]. O Apmokėjimo gailestingumas skirtas ne tik beribiam skaičiui žmonių, bet ir beribiam skaičiui Jo sukurtų pasaulių [žr. Doktrinos ir Sandorų 76:24; Mozės 1:33]. Jis buvo beribis, viršijantis visus žmogiško matavimo vienetus ir žmogaus supratimą.
Tik Jėzus galėjo atlikti tokį beribį Apmokėjimą, nes Jis gimė iš mirtingos motinos ir nemirtingo Tėvo. Dėl šios unikalios prigimties Jėzus buvo beribė Esybė. (Russell M. Nelson, “The Atonement,” Ensign, Nov. 1996, 35)
Pacitavęs Almos 7 skyrių, vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Nėra fizinio skausmo, dvasinės žaizdos, sielos kančios ar širdgėlos, negalios ar silpnybės, su kuriais jūs ar aš galėtume susidurti, kurių nebūtų patyręs Gelbėtojas. Silpnumo akimirką galime sušukti: „Niekas nežino, kaip jaučiuosi. Niekas nesupranta.“ Bet Dievo Sūnus tobulai žino ir supranta, nes Jis patyrė ir pernešė kiekvieno mūsų naštas. Dėl savo begalinės ir amžinos aukos (žr. Almos 34:14) Jis tobulai atjaučia mus ir gali ištiesti savo gailestingumo ranką. Jis gali paremti, įkvėpti, padėti ir sustiprinti mus. (Deividas A. Bednaris, Lengvai neškime savo naštas, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Džozefas Smitas gavo apreiškimą, kuris nesuvokiamas Viešpaties kančias susiejo su mūsų sielų verte. Pašaukęs Oliverį Kauderį ir Deividą Vitmerį skelbti atgailą, Viešpats jiems davė nurodymus.
Apreiškime Martinui Harisui Viešpats dar daugiau paaiškino apie Savo apmokančiąją auką. Martinas nerimavo, kad norėdamas padengti Mormono Knygos spausdinimo išlaidas, gali prarasti savo ūkį. Apreiškime Viešpats Martinui įsakė atgailauti ir papasakojo apie Savo kančias.
Mąstydami apie Jėzaus Kristaus dėl jūsų iškęstas kančias galite perskaityti giesmės „Apstulbintas Jėzaus malonės nūnai esu“ (Giesmės, 22) žodžius arba jos pasiklausyti.