19 pamoka
Jis prisikėlė
Įvadas
„[Jėzus Kristus] prisikėlė iš kapo „kaip užmigusiųjų pirmagimis“ (1 Korintiečiams 15:20). Kaip prisikėlęs Viešpats, Jis aplankė tuos, kuriuos mylėjo gyvenime“ (Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“). Šioje pamokoje mokoma doktrinos apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą ir su juo susijusius įvykius. Supratę ir sustiprinę savo liudijimą apie prisikėlimą, mirtingojo gyvenimo sunkumuose mokiniai matys perspektyvą ir ras viltį.
Pagalbiniai skaitiniai
-
D. Todas Kristofersonas, „Jėzaus Kristaus prisikėlimas“, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
-
Dallin H. Oaks, “Resurrection,” Ensign, May 2000, 14–16.
Pasiūlymai, kaip mokyti
1 Korintiečiams 15:12–29
Jėzaus Kristaus Prisikėlimas
Pateikite šį pranašo Džozefo Smito (1805–1844) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
„Esminis mūsų religijos principas yra apaštalų ir pranašų liudijimas apie Jėzų Kristų: kad Jis numirė, buvo palaidotas ir trečiąją dieną prisikėlė ir pakilo į dangų; o visi kiti su mūsų religija susiję dalykai tėra priedai prie to“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, [2007], p. 49).
Su mokiniais aptarkite šį klausimą:
-
Kaip manote, kodėl visi kiti Evangelijos principai tėra Jėzaus Kristaus mirties, palaidojimo ir prisikėlimo „priedai“?
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Izaijo 25:8; Mozijo 16:7–8 bei Almos 33:22 ir surasti, ką pranašavo senovės pranašai apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Paprašykite jų papasakoti, ką surado.
Lentoje nubraižykite šią lentelę:
|
Dėl to, kad Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų… |
Jei Jėzus nebūtų prisikėlęs iš mirusiųjų, tai… |
Pusės mokinių paprašykite išstudijuoti kairiajame lentelės stulpelyje pateiktas Raštų ištraukas ir surasti, kokius palaiminimus gauname dėl to, kad Jėzus Kristus prisikėlė. Kitos pusės – dešiniajame lentelės stulpelyje pateiktas Raštų ištraukas ir išsiaiškinti, kas būtų nutikę, jei Jėzus nebūtų prisikėlęs iš mirusiųjų. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite savanorių papasakoti, ko išmoko. Padėkite mokiniams suformuluoti doktriną, kurios mokoma Raštų ištraukoje, užduodami šiuos klausimus:
-
1 Korintiečiams 15:20 Apaštalas Paulius sako, kad Jėzus buvo „užmigusiųjų pirmagimis“. Ką tai reiškia? (Jėzus Kristus buvo pirmasis prisikėlęs.)
Paprašykite mokinių vėl perskaityti 1 Korintiečiams 15:22. Tada paklauskite:
-
Kaip savais žodžiais apibendrintumėte, koks yra visuotinis palaiminimas, kurį gauname dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią doktriną: Dėl Jėzaus Kristaus apmokėjimo ir prisikėlimo visi gimę šiame mirtingume bus prikelti.)
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti prezidento Hovardo V. Hanterio (1907–1995) ir prezidento Meriono Dž. Romnio (1897–1988) iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:
„Be prisikėlimo Jėzaus Kristaus Evangelija tampa išmintingų posakių ir, regis, nepaaiškinamų stebuklų litanija, tačiau posakių ir stebuklų, kurie neveda į pergalę. Didžiausia pergalė glūdi didžiausiame stebukle: pirmą kartą visos žmonijos istorijoje Tas, kuris buvo miręs, prisikėlė būdamas nemirtingas. Jis yra Dievo Sūnus, mūsų nemirtingojo Tėvo Sūnus, o Jo pergalė prieš fizinę ir dvasinę mirtį yra geroji naujiena, kuri turėtų skambėti kiekvieno krikščionio lūpose“ (Howard W. Hunter, “An Apostle’s Witness of the Resurrection,” Ensign, May 1986, 16).
„Jis prisikėlė, jo čia nėra.“ (Morkaus 16:6.) Šie žodžiai, iškalbūs savo paprastumu, paskelbė patį reikšmingiausią žmonijos istorijos įvykį“ (Marion G. Romney, “The Resurrection of Jesus,” Ensign, May 1982, 6).
-
Kodėl, jūsų manymu, Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra „reikšmingiausias žmonijos istorijos įvykis“?
-
Ką galvojate arba kokie jausmai užplūsta suvokus, kad dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo visi Dangiškojo Tėvo vaikai, gimę šioje žemėje, bus prikelti?
Paaiškinkite, kad per prisikėlimą esame išperkami ne vien iš fizinės, bet ir iš dvasinės mirties. Jeigu nebūtų prisikėlimo, visi žmonės galiausiai taptų kaip velnias (žr. 2 Nefio 9:6–9).
Paliudykite, kad Jėzaus Kristaus prisikėlimas užbaigė apmokėjimą ir Dievo vaikams suteikė galimybę sugrįžti Jo akivaizdon.
Mato 28; Morkaus 16; Luko 24; Jono 20
Jėzaus Kristaus prisikėlimo liudytojai
Mokiniams išdalinkite šios lentelės kopijas:
Prisikėlusio Jėzaus Kristaus pasirodymai, aprašyti Naujajame Testamente
|
Nuoroda |
Aplankyti žmonės |
Data ar laikas |
Vieta |
Kas nutiko |
|---|---|---|---|---|
Kiekvienam mokiniui paskirkite po vieną ar porą lentelės eilučių. Paprašykite jų išstudijuoti Raštų ištraukas, užrašytas paskirtose eilutėse, ir surasti, ką aplankė prisikėlęs Gelbėtojas. Skyrę mokiniams pakankamai laiko, paprašykite jų papasakoti, ką surado. Dėl laiko apribojimų paraginkite mokinius atsakinėti glaustai. Tada aptarkite šiuos klausimus:
-
Ką šioje veikloje sužinojote apie daugybę prisikėlusio Gelbėtojo pasirodymų ir apie tai, ką patyrė kiekvienas žmogus?
-
Kokius dar Raštuose esančius liudijimus, be pateiktų ištraukų, turime apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą? (Mokiniai gali paminėti nefitų liudytojus ir pranašą Džozefą Smitą.)
-
Kodėl svarbu žinoti, kad yra daug Gelbėtojo prisikėlimo liudytojų? (Įsitikinkite, kad mokiniai suvokia šią tiesą: dėl to, kad daug žmonių matė prisikėlusį Jėzų Kristų, galime būti tikri, kad Jis gyvas ir kad mes po mirties taip pat gyvensime.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti doktrinos apie Gelbėtojo prisikėlimą prasmę ir kodėl, kaip to mokė Džozefas Smitas, visi kiti principai tėra priedai prie Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo, kiekvienam mokiniui duokite po toliau pateikto vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio kopiją. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį teiginį.
„Jei Jėzus prisikėlė tiesiogine prasme, tai be abejonės reiškia, kad Jis tikrai yra dieviška esybė. Joks paprastas mirtingasis neturi savyje galios prisikelti po mirties. Kadangi Jėzus prisikėlė, Jis negali būti paprastas dailidė, mokytojas, rabinas ar pranašas. Kadangi Jėzus prisikėlė, tai Jis tikrai turėjo būti Dievas, Tėvo Viengimis Sūnus.
Todėl tai, ko Jis mokė, – tikra: Dievas nemeluoja [žr. Enoso 1:6].
Todėl Jis yra žemės Kūrėjas, kaip Pats sakė [žr. 3 Nefio 9:15].
Todėl dangus ir pragaras tikrai egzistuoja, kaip Jis mokė [žr. DS 76].
Todėl egzistuoja dvasių pasaulis, kurį Jis aplankė po Savo mirties [žr. DS 138].
Todėl, kaip angelai sakė, Jis ateis vėl [žr. Apaštalų darbų 1:10–11] ir „pats viešpataus žemėje“ [Tikėjimo Teiginių 1:10; t. p. žr. Raštų rodyklėje „Jėzus Kristus, Kristaus tūkstantmetinis viešpatavimas“, p. 79].
Todėl visų laukia prisikėlimas ir paskutinis teismas [žr. 2 Nefio 9:15].
Kadangi Kristaus Prisikėlimas yra faktas, abejonės dėl Savo Viengimį Sūnų pasaulį išpirkti paaukojusio Dievo Tėvo visagalybės, visažinystės ir palankumo neturi jokio pagrindo. Abejonės dėl gyvenimo prasmės ir tikslo yra nepagrįstos. Nėra abejonių, kad Jėzaus Kristaus vardas yra vienintelis vardas ar būdas, kuriuo žmonija gali būti išgelbėta. Kristaus malonė yra reali, nes per ją atgailaujantis nusidėjėlis gali gauti atleidimą ir būti apvalytas. Tikėjimas tikrai yra daugiau nei vaizduotė ar psichologinis išradimas. Yra aukščiausioji, visuotinė tiesa, kaip ir objektyvūs bei nesikeičiantys moralės standartai, kurių Jis mokė.
Kadangi Kristus prisikėlė, atgaila už bet kurį Jo įstatymo ir įsakymų sulaužymą yra įmanoma ir neatidėliotina. Gelbėtojo stebuklai yra tikri, kaip ir Jo pažadas Savo mokiniams – kad ir jie gali daryti tą patį, net didesnius darbus [žr. Jono 14:12]. […] . Kadangi Kristaus Prisikėlimas yra faktas, tai mirtis mums – ne pabaiga, ir nors mūsų kūnai suirtų, vis tiek savo kūnuose matysime Dievą [Jobo 19:26]“ („Jėzaus Kristaus prisikėlimas“, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kaip vyresniojo Kristofersono teiginys pavaizduoja Gelbėtojo prisikėlimo svarbą sugrąžintosios Evangelijos doktrinoje?
Kad mokiniams padėtumėte geriau suprasti, kaip prisikėlimo faktas gali paliesti juos asmeniškai, pateikite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti:
„Gyva viltis, kurią duoda prisikėlimas, yra mūsų įsitikinimas, kad mirtis nėra mūsų egzistavimo pabaiga, ji tėra būtinas žingsnis mūsų perėjime iš mirtingumo į nemirtingumą. Ši viltis keičia visą mūsų mirtingojo gyvenimo perspektyvą. […]
Prisikėlimo pažadas teikia mums stiprybės ir perspektyvos kenčiant mirtingojo gyvenimo sunkumus – tokius, kaip fizinės, protinės ar emocinės negalios, kurias atsinešame gimdami arba įgyjame šiame mirtingame gyvenime, – su kuriais kiekvienas, įskaitant mūsų artimuosius, susiduriame. Dėl prisikėlimo mes žinome, kad šios mirtingojo gyvenimo negalios tėra laikinos!
Prisikėlimo pažadas taip pat duoda galingą stimulą laikytis Dievo įsakymų žemiškajame gyvenime“ (“Resurrection,” Ensign, May 2000, 15).
-
Kodėl svarbu, kad kiekvienas gautume liudijimą apie prisikėlimo tikrumą? (Mokiniai turėtų atpažinti tokį principą: dėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo mūsų gyvenimo sunkumuose ir išbandymuose galime turėti viltį ir amžinąją perspektyvą.)
-
Kaip supratę prisikėlimo doktriną jūs arba jūsų pažįstami atrado vilties ir džiaugsmo?
Perskaityti šį prezidento Deivido O. Makėjaus (1873–1970) teiginį:
„ Kristus pustrečių metų palaikė ir įkvėpė savo [Apaštalus] būdamas drauge su jais. Tačiau po to Jo su jais nebebuvo. Jie buvo vieni ir atrodė pasimetę ir bejėgiai. […]
Kas tuos mokinius staiga pakeitė į pasitikinčius, bebaimius, didvyriškus Jėzaus Kristaus Evangelijos skelbėjus? Tai buvo apreiškimas, kad Kristus prisikėlė iš kapo“ (Teachings of Presidents of the Church: David O. McKay [2003], 62).
Paprašykite mokinių pagalvoti, kas iš jų pažįstamų būtų sustiprintas išgirdęs Prisikėlimo žinią. Paraginkite mokinius artimiausiu metu rasti laiko su tuo žmogumi pakalbėti ir išsakyti savo jausmus ir liudijimą.
Mokiniams skirti skaitiniai
-
Dallin H. Oaks, “Resurrection,” Ensign, May 2000, 14–16.