Kunigystės galios kaina
Prezidentas Raselas M. Nelsonas
Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas
Ar esame pasiryžę melstis, pasninkauti, studijuoti, siekti Dievo, garbinti Jį ir tarnauti kaip Dievo vyrai, kad įgytume kunigystės galią?
Prieš šešis mėnesius, 2015 m. spalio konferencijoje Bažnyčios seserims kalbėjau apie jų, kaip Dievo moterų, dievišką vaidmenį. Dabar noriu jums, broliai, kalbėti apie jūsų, kaip Dievo vyrų, dievišką vaidmenį. Keliaudamas po pasaulį stebiuosi šios Bažnyčios vyrų ir vaikinų stiprybe ir tyru kilnumu. Tiesiog neįmanoma suskaičiuoti, kiek širdžių jūs išgydėte ir kiek gyvenimų pakylėjote. Ačiū jums!
Ankstesnėje konferencijoje papasakojau apie gniuždančią patirtį, kai prieš daugelį metų, būdamas širdies chirurgas, nesugebėjau išgelbėti dviejų sesučių gyvybių. Jų tėvui leidus, norėčiau daugiau papasakoti apie tą šeimą.
Įgimta širdies liga kamavo tris Rutos ir Džimio Hetfildų vaikus. Pirmas jų sūnus Džimis jaunesnysis mirė nenustačius galutinės diagnozės. Su jais susipažinau, kai tie tėvai ieškojo pagalbos savo dviems dukterims – Lorelei Anai ir jaunesniajai sesutei Gei Lyn. Abiem mergaitėms mirus po joms atliktų operacijų, mane apėmė sielvartas.1 Suprantama, kad Ruta ir Džimis buvo dvasiškai sugniuždyti.
Vėliau sužinojau, kad jie ilgai jautė pasipiktinimą manimi ir Bažnyčia. Beveik šešis dešimtmečius mane vargino ši situacija, ir aš liūdėjau dėl Hetfildų. Keliskart nesėkmingai bandžiau užmegzti su jais ryšį.
Tada vieną naktį praėjusių metų gegužę mane pažadino tos dvi už uždangos esančios mergaitės. Nors nemačiau ir negirdėjau jų savo fiziniais pojūčiais, jaučiau jų buvimą. Dvasiškai išgirdau jų maldavimą. Jų žinia buvo trumpa ir aiški: „Broli Nelsonai, mes nesame su niekuo užantspauduotos! Ar galite mums padėti?“ Netrukus po to aš išsiaiškinau, kad jų motina mirė, bet jų tėvas ir jaunesnysis brolis vis dar buvo gyvi.
Padrąsintas Lorelės Anos ir Gei Lyn prašymo, vėl pamėginau susisiekti su jų tėvu, kuris, kaip sužinojau, gyveno kartu su sūnumi Šonu. Tą kartą jie sutiko susitikti su manimi.
Birželį tiesiogine prasme atsiklaupiau prieš Džimį, kuriam dabar buvo 88 metai, ir mes nuoširdžiai pasikalbėjome. Papasakojau, ko maldavo jo dukros, ir pasakiau, kad man būtų garbė atlikti jų šeimos užantspaudavimo apeigas. Taip pat paaiškinau, kad, jam su sūnumi Šonu norint pasiruošti ir būti vertiems įžengti į šventyklą, prireiks laiko ir teks dėti nemažai pastangų, nes nei vienas iš jų nebuvo gavęs endaumento.
To susitikimo metu Viešpaties Dvasia buvo labai stipriai juntama. Netvėriau džiaugsmu, kai abu, ir Džimis, ir Šonas, priėmė mano pasiūlymą! Jie stropiai darbavosi drauge su kuolo prezidentu, vyskupu, namų mokytojais ir apylinkės misijos vadovu, taip pat ir su jaunaisiais misionieriais bei pagyvenusių misionierių pora. Ir tada, visai neseniai, Jutos Peisono šventykloje man teko ypatinga privilegija užantspauduoti Rutą su Džimiu ir jų keturiais vaikais. Dalyvaudami tame didingame įvykyje, mudu su Vende verkėme. Ta dieną išgijo daug širdžių!
Galvodamas apie tai stebėjausi Džimiu ir Šonu ir tuo, ką jie pasiryžo padaryti. Man jie tapo didvyriais. Jei bet koks mano noras būtų išpildytas, norėčiau, kad šioje Bažnyčioje kiekvienas vyras ir vaikinas rodytų tokią drąsą, stiprybę ir tokį nuolankumą, kaip šis tėvas ir jo sūnus. Jie pasiryžo atleisti senas nuoskaudas ir palikti senus įpročius. Jie pasiryžo leistis vedami kunigijos vadovų, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimas juos apvalytų ir ištobulintų. Kiekvienas pasiryžo tapti vyru, vertai turinčiu kunigystę „pagal švenčiausiąją Dievo tvarką.“2
Turėti reiškia išlaikyti to, ką neši, svorį. Mums šventai patikėta turėti kunigystę, kuri yra galinga Dievo jėga ir įgaliojimas. Tik pagalvokite – mums suteikta kunigystė yra ta pati galia ir įgaliojimas, kuriais Dievas sukūrė šį ir nesuskaičiuojamą galybę kitų pasaulių, valdo dangus ir žemę ir išaukština Savo paklusnius vaikus.3
Neseniai mudu su Vende dalyvavome susirinkime, kur vargonininkas buvo pasiruošęs groti pradžios giesmę. Jo akys buvo nukreiptos į natas, o pirštai padėti ant klavišų. Jis ėmė juos spaudinėti, bet nebuvo girdėti jokio garso. Sušnibždėjau Vendei: „Nėra energijos.“ Numaniau, kad dėl kažkokios priežasties į vargonus nustojo tekėti elektros energija.
Broliai, bijau, kad yra per daug vyrų, kuriems buvo suteiktas kunigystės įgaliojimas , bet trūksta jos galios, nes jos tėkmę užblokavo tokios nuodėmės, kaip tinginystė, nesąžiningumas, išdidumas, amoralumas arba rūpinimasis pasaulio dalykais.
Bijau, kad yra per daug turinčiųjų kunigystę, kurie arba nieko nepadarė, arba padarė per mažai, kad įgytų sugebėjimą pasitelkti dangaus galias. Nerimauju dėl tų, kurių mintys, jausmai ar darbai yra netyri arba kurie žemina savo žmonas ar vaikus ir taip užkerta kelią kunigystės galiai.
Bijau, kad daug kas, deja, savo valią pajungė priešininkui ir savo elgesiu sako: „man labiau rūpi patenkinti savo norus, nei turėti Gelbėtojo galią ir laiminti kitus.“
Bijau, broliai, jog kai kurie iš mūsų vieną dieną prabus ir suvoks, kokia iš tiesų galia slypi kunigystėje, ir didžiai gailėsis daug daugiau laiko praleidę siekdami galios valdyti kitus, arba valdžios darbe, nei mokytis panaudoti Dievo galią.4 Prezidentas Džordžas Albertas Smitas mokė, jog „čia esame ne tam, kad praleistume šio gyvenimo valandas ir pereitume į išaukštinimo būseną. Esame čia, kad kasdien ruoštumės pareigoms, kurias mūsų Tėvas tikisi, jog užimsime ateityje.“5
Kodėl bet kuris vyras turėtų švaistyti savo dienas ir pasirinkti Ezavo viralą6, kai jam patikėta galimybė pelnyti visus Abraomo palaiminimus?7
Skubiai kviečiu visus mus gyventi taip, kad būtume verti kunigijai skirtų privilegijų. Artėja diena, kai tik rimtai žiūrintieji į kunigystę, stropiai siekiantieji būti mokomi paties Viešpaties galės laiminti, vesti, apsaugoti, stiprinti ir gydyti kitus. Tik sumokėjęs kainą už kunigystės galią vyras galės daryti stebuklus tiems, kuriuos myli, ir išsaugoti santuoką bei šeimą dabar ir visą amžinybę.
Kokia kaina įgyjama tokia galia? Vyriausiasis Gelbėtojo apaštalas Petras – tas pats Petras, kuris kartu su Jokūbu ir Jonu suteikė kunigystę Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui,8 – pareiškė, kokių savybių turime siekti, kad „taptumė[me] dieviškosios prigimties dalininkais“9
Jis paminėjo tikėjimą, dorybę, pažinimą, susivaldymą, kantrybę, dievotumą, brolišką maloningumą, tikrąją meilę ir stropumą.10 Ir nepamirškite nuolankumo!11 Taigi, klausiu, ką pasakytų mūsų šeimos nariai, draugai ir bendradarbiai apie tai, kaip jums ir man sekasi ugdyti šias ir kitas dvasines dovanas?12Kuo labiau išvystysime šias savybes, tuo stipresnė bus mūsų kunigystės galia.
Kaip dar galime didinti turimos kunigystės galią? Turime melstis iš visos širdies. Mandagus įvykusių ir būsimų įvykių vardijimas, užbaigtas keleto palaiminimų prašymu, nesukuria patvarią galią atnešančio bendravimo su Dievu. Ar esate pasiryžę melstis, kad sužinotumėte, kaip melstis, prašant daugiau galios? Viešpats išmokys jus.
Ar este pasiryžę nagrinėti Raštus ir sotintis Kristaus žodžiais13 – stropiai studijuoti siekiant įgyti daugiau galios? Jei norite, kad jūsų žmona jumis didžiuotųsi, tegu pamato, kaip internete studijuojate Kristaus doktriną14 arba skaitote Raštus!
Ar esate pasiryžę reguliariai garbinti Dievą šventykloje? Viešpačiui patinka mokyti Jo šventuose namuose. Įsivaizduokite, koks Jis būtų patenkintas, jei paprašytumėte Jį pamokyti jus apie kunigystės raktus, įgaliojimą ir galias, kai šventoje šventykloje dalyvausite Melchizedeko kunigystės apeigose.15
Ar esate pasiryžę sekti Prezidento Tomo S. Monsono tarnavimo kitiems pavyzdžiu? Dešimtmečius jis ėjo ilgu keliu, vedančiu namo, sekdamas Dvasios raginimais atsidurti kieno nors tarpduryje ir išgirsti žodžius: „Iš kur sužinojote, kad buvo mūsų dukters mirties metinės?“ arba „Iš kur sužinojote, kad buvo mano gimtadienis?“ Ir jei tikrai norite daugiau kunigystės galios, branginsite savo žmoną ir rūpinsitės ja, priimdami ir ją, ir jos patarimus.
Dabar, jei visa tai jums atrodo pernelyg daug, prašau, pagalvokite, kaip pasikeistų mūsų santykiai su žmona, vaikais ir bendradarbiais, jei mes taip stengtumės gauti kunigystės galią, kaip stengiamės kilti darbe arba padidinti savo banko sąskaitas. Jei nuolankiai ateisime pas Viešpatį ir paprašysime pamokyti mus, Jis parodys, kaip pagerintimūsų prieigą prie Jo galios.
Žinome, kad šiomis paskutinėmis dienomis skirtingose vietose vyks žemės drebėjimai.16 Galbūt viena iš tų vietų bus mūsų namai, kur gali įvykti emociniai, finansiniai arba dvasiniai „žemės drebėjimai“. Kunigystės galia gali nuraminti jūras ir išlyginti žemės lūžius. Kunigystės galia taip pat gali nuraminti protus ir užgydyti lūžius mūsų mylimų žmonių širdyse.
Ar esame pasiryžę melstis, pasninkauti, studijuoti, garbinti Dievą ir tarnauti, kaip Dievo vyrai, kad įgytume tokią kunigystės galią? Dėl tokio stipraus tų dviejų mergaičių noro būti užantspauduotoms su šeima, jų tėvas ir brolis buvo pasiryžę sumokėti kainą, kad galėtų turėti šventą Melchizedeko kunigystę.
Mano brangūs broliai, mums buvo parodytas šventas pasitikėjimas – duotas Dievo įgaliojimas laiminti kitus. Pakilkime kiekvienas, kaip toks Dievo vyras, kokiu Dievas paskyrė būti – pasiruošę drąsiai turėti Dievo kunigystę, pasiryžę sumokėti bet kokią kainą, kad sustiprintume kunigystės galią. Su ta galia galime padėti paruošti pasaulį Antrajam mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus atėjimui. Tai Jo Bažnyčia, kuriai šiandien vadovauja Jo pranašas Prezidentas Tomas S. Monsonas, kurį labai myliu ir palaikau. Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.