“Na Veivakauqeti Vakayalo mai na Veikabuli,” Liaona, Sepi. 2024.
iYaloyalo ni Vakabauta
Na Veivakauqeti Vakayalo mai na Veikabuli
Na Veisorovaki i Jisu Karisito e a vakaibalebale vakatitobu cake vei au niu ceuta tiko na italanoa kei Eparaama kei Aisake.
Na droini kei na ceuceu edua na sala au vakaraitaka kina na noqu marautaka na totoka kei vuravura. Vei au, na cakacakaniliga e tekivu ena dua na veivakauqeti vakayalo mai na veikabuli.
“Na Gone ni Veiyalayalati”
Ena gauna a vakacegu kina mai na cakacaka edua na itokani ka vakarau me toki, au a ceuta vua edua na ivakatakarakara ka vakatokai Na Gone ni Veiyalayalati. Oqo e dua na ivakatakarakara kei Eparaama ni keveta tiko na gone ko Aisake. Mai na gauna oya, au sa cakava oti e vica tale na ceuceu me baleti Eparaama kei Aisake. Era sa noqu ka talei ka so vei ira na noqu ceuceu bibi duadua.
Na kena e mana duadua vei au sai koya na nona vakasalataki luvena tiko o Eparaama mai na ivolavivigi. Sa qumia tiko o Eparaama na sagana ka tacake tiko ena matararawa ni veivakauqeti mai vua na Turaga ni sa dodonu mena vakacabora na luvena tagane e duabau ga. E mokoti Eparaama tiko o Aisake ia e sega ni kila na vuna e sega ni golevi koya tiko kina o tamana.
E dua tale na ceuceu ka se qai caka tiko e vakaraitaka ni rau tara tiko edua na icabocabo ni soro. E taroga o Aisake se evei na isoro, ka sauma o Eparaama ni na vakarautaka na Turaga. Ena dua na ceuceu mai liu, a vakarautaki vei Eparaama edua na sipi tagane ka tukuni vua ni sega ni gadrevi vua me vakacabora na luvena tagane. Sa mokoti Aisake o Eparaama, ka tauri koya matua. (Raica na iVakatekivu 22:1–13.)
Na ka e talei kina na italanoa oqo baleta ni ivakatakarakara, ka tukuna tiko na nona solibula na Luve ni Kalou. Na Tamada Vakalomalagi, ka lomana na Luvena e Duabau Ga, a digitaka talega me vakacabori Koya ia a sega ni vakabulai Koya e muri. Ena vosa nei Elder Neal A. Maxwell (1926–2004) ena Kuoramu ni iApositolo Le Tinikarua, “A sega na sipi tagane ena veikau e Kalivari me sosomitaki Koya, na iTokani oqo nei Eparaama kei Aisake” (“O, Divine Redeemer,” Ensign, Nove. 1981, 8).
Ia, na Tamana a vakatara vua na Luvena Tagane digitaki (raica na Mosese 4:2) me vakayacora na Veisorovaki ena vukuda me rawa kina vei keda kece me da lesu tale ki vale ka laki bula vata tale kei Rau kevaka eda gadreva ka bula kilikili kaya na veivakalougatataki oya (raica na Joni 3:16–17).
Au kila mai na veika au sotava ni Kalou e kauwai tiko mai ki na noda bula. Eda sucu me “rawata na marau” (2 Nifai 2:25), ia eda na rawata na kila ka mai na veika dredre eda sotava. Me vaka ga ni dau yaco na veika vinaka, ena tiko tale ga, “na veibasai ni ka kecega” (2 Nifai 2:11). Ia, na Kalou, e dau tiko ena vukuda, ka rawa nida rawata na veika cava ga, e yaco mai vei keda. Eda na kunea nida rawa ni vorata na veivakatovolei ena noda tovolea tikoga meda dauloloma, dauveiqaravi, ka da yalololoma vakalevu cake— me vaka na noda iVakabula.
Au vakavinavinakataka na kosipeli, noqu matavuvale, kei ira kece na tamata totoka ena Lotu. Se vanua cava ga keirau a laki kaulotu kina e veiyasai vuravura kei na watiqu, o Kathleen, keirau a kunei ira na Yalododonu Edaidai nira veilomani ka veiqaravi vakai ira, veivakalougatataki, ka solibula talega vakai ira. E lomani keda na Tamada Vakalomalagi, ka da sa Luvena. E sega tale ni dua na ka e bibi cake mai na noda yalodina vei Koya vata kei na Luvena, ka Rau dau yalodina tu ga vei keda.