12 skyrius

Dešimtinė – mūsų apsaugos ir pažangos įstatymas

„Dešimtinės įstatymas yra pats svarbiausias, koks tik buvo apreikštas žmogui. … Jei šventieji paklus šiam įstatymui, tai jiems bus suteikti klestėjimo ir sėkmės palaiminimai.“

Iš Lorenco Snou gyvenimo

Ankstyvą 1899 m. gegužę Prezidentas Lorencas Snou panoro aplankyti Sent Džordžą ir kitas gyvenvietes pietinėje Jutos valstijos dalyje. Jis nedelsiant pradėjo rinkti grupelę žmonių, įskaitant kelis visuotinius įgaliotinius, kad kartu su juo vyktų į ilgą kelionę.

Besirengdamas kelionei Prezidentas Snou niekam nesakė, kodėl jie išvyksta – jis net pats nežinojo priežasties. Vėliau jis pasakė: „Išvykę iš Solt Leiko, mes vis dar nežinojome, kodėl vykstame lankyti tų pietinių gyvenviečių.“¹ Tačiau gegužės 17d., keliautojams tik atvykus į Sent Džordžą, Viešpaties valia buvo „aiškiai apreikšta“ Jo pranašui.² 1899 m. gegužės 18 d. vykusiame susirinkime Prezidentas Snou pareiškė:

„Tai yra Viešpaties žodis jums, mano broliai ir seserys, kad laikytumėtės to, ko yra reikalaujama iš jūsų, šlovingą išaukštinimo perspektyvą ir šlovę priešais save turinčių žmonių. Ko būtent? O būtent to, kas jums jau kartas nuo karto buvo kalama į galvą ir turbūt jau atsibodo apie tai klausytis. … Šis Viešpaties žodis jums nėra nieko naujo; jis paprasčiausiai yra toks: JAU ATĖJO METAS KIEKVIENAM PASTARŲJŲ DIENŲ ŠVENTAJAM, TURINČIAM VILTĮ PASIRUOŠTI ATEIČIAI IR ĮSITVIRTINTI ANT PATIKIMO PAMATO, VYKDYTI VIEŠPATIES VALIĄ IR MOKĖTI VISĄ DEŠIMTINĘ. Tai Viešpaties žodis jums, ir toks bus Viešpaties žodis kiekvienai Sionės žemėje esančiai gyvenvietei. Kai paliksiu jus ir jūs pradėsite apie tai mąstyti, patys pamatysite, kad jau atėjo metas kiekvienam žmogui pakilti ir susimokėti visą dešimtinę. Viešpats praeityje mus laimino ir pasigailėjo; bet ateina laikai, kai Viešpats reikalauja mūsų pakilti ir vykdyti tai, ką Jis įsakė, ir daugiau to nebepalikti. Tai, ką jums sakau šiame Sionės kuole, sakau visiems jau suorganizuotiems Sionės kuolams. Nėra tokio vyro ar moters, kuris girdi, ką dabar sakau, ir kuris jausis patenkintas nemokėdamas visos dešimtinės.“³

Per ankstesnius 50 apaštalystės metų Prezidentas Snou savo pamoksluose retai užsimindavo apie dešimtinės įstatymą. Visa tai pasikeitė Sent Džordže, Jutos valstijoje, nes ten jis gavo apreiškimą. Vėliau jis pasakė: „Dar nesu gavęs tobulesnio apreiškimo nei [apreiškimas] dešimtinės tema.“⁴ Išvykęs iš Sent Džordžo jis, grįždamas į Solt Leik Sitį kartu su savo pakeleiviais, dar aplankė kelis pietinės Jutos miestelius, kuriuose surengė 24 susirinkimus. Prezidentas Snou pasakė 26 pamokslus. Kiekvieną kartą kalbėdamas jis mokė šventuosius paklusti dešimtinės įstatymui.

Grupė į Solt Leik Sitį sugrįžo gegužės 27 dieną. Laikraščio reporteris užrašė tokią pastabą: „Prezidentas šiandien atrodo stipresnis ir daug aktyvesnis nei tą dieną, kai išvyko iš Solt Leiko.“ Atsakydamas į komentarą, kad „kelionę jis atlaikė neįprastai gerai“, 85-erių metų amžiaus pranašas pasakė: „Taip, jie visi taip sako. … Kelionė man išėjo į naudą. Gyvenime dar nesijaučiau geriau. Jaučiu, kad Viešpats stiprina mane atsakydamas į šventųjų maldas.“⁵

Jis ne tik pakomentavo savo gerą savijautą, bet ir pasidalino savo nuomone apie pietinės Jutos šventųjų tikėjimą ir teisumą. Jis pasakė, kad juos su grupe pasitiko „su pačiu šilčiausiu džiaugsmu ir dėkingumu“.⁶ Jis pranešė, kad, kai mokė šventuosius paklusti dešimtinės įstatymui, „ant tų žmonių nusileido Šventoji Dvasia ir jie didžiai džiūgavo, savo širdyse pareikšdami, kad laikysis šio principo tiek pagal įstatymo raidę, tiek pagal įstatymo dvasią“.⁷ Atsakydamas į klausimą dėl bendrų tų žmonių gyvenimo sąlygų, jis pasakė: „Jie gyvena patogiuose namuose, yra labai neblogai apsirengę ir, atrodo, kad turi daug gėrybių iš žemės: turi ką valgyti ir ką gerti. Sent Džordžo kuole žmonės kenčia nuo didelės sausros, pačios didžiausios iš kada nors tą kraštą ištikusių sausrų, bet jie tiki greitai sulauksią lietaus.“⁸

Gegužės 29 ir 30 dienomis Prezidentas Snou pasakė du pamokslus apie dešimtinės įstatymą: pirmąjį pamokslą pasakė Merginų savitarpio tobulinimosi draugijos tarnautojoms, o vėliau – Vaikinų savitarpio tobulinimosi draugijai.⁹ Antrojo pamokslo pabaigoje vyresnysis B. H. Robertas iš Septyniasdešimties pateikė tokią visų susirinkusiųjų vieningai palaikytą rezoliuciją: „Nuspręsta, kad mes priimame Prezidento Snou mums dabar pristatytą dešimtinės doktriną kaip mums šiuo metu skirtą Viešpaties žodį ir valią ir priimame ją iš visos širdies; mes patys jos laikysimės ir darysime viską, kas yra mūsų galioje, kad pastarųjų dienų šventieji irgi taip darytų.“¹⁰ Liepos antrąją į Solt Leiko šventykloje vykusią iškilmingą sueigą suvažiavo visi visuotiniai įgaliotiniai ir atstovai iš visų Bažnyčios kuolų ir apylinkių, o ruošdamiesi tai sueigai jie pasninkavo ir meldėsi. Ten jie vieningai priėmė tą pačią rezoliuciją.¹¹ Pats Prezidentas Snou buvo ištikimas šiai rezoliucijai, daugybėje kuolų mokė apie dešimtinės įstatymą ir taip pat prižiūrėjo, kaip tai daro kiti Bažnyčios vadovai.

Praėjus keliems mėnesiams po apsilankymo pietinėje Jutoje, Prezidentas Snou sužinojo apie atsinaujinusį tenykščių pastarųjų dienų šventųjų pasišventimą paklusti dešimtinės įstatymui. Tai jam suteikė „didžiausią malonumą ir pasitenkinimą“¹², nes jis žinojo, kad per nepertraukiamą paklusnumą šiam įstatymui „šiems žmonėms bus išlieti Visagalio palaiminimai, o Bažnyčia augs dar galingiau ir greičiau nei kada nors anksčiau“.¹³

Prezidentas Snou nuolat patikindavo šventuosius, kad, jei šie paklus dešimtinės įstatymui, tai bus asmeniškai palaiminti tiek materialiai, tiek ir dvasiškai.¹⁴ Šis pažadas dalinai išsipildė 1899 m. rugpjūtį, kuomet Sent Džordžo žmonės kurį laiką galėjo džiaugtis išsivadavę iš sausros; jų tikėjimas buvo apdovanotas 74,4 mm kritulių – gerokai gausesniais nei per paskutinius 13 mėnesių kartu sudėjus.¹⁵ Prezidentas Snou taip pat pažadėjo, kad paklusnumas dešimtinės įstatymui atneš palaiminimų visai Bažnyčiai. Jis buvo tikras, kad ištikimųjų dešimtinės padės Bažnyčiai išsivaduoti iš skolų, į kurias didele dalimi ji įklimpo dėl ją lydėjusių persekiojimų.¹⁶ Šis pažadas išsipildė 1906-iais metais, praėjus penkeriems metams po jo mirties. 1907 m. balandžio mėnesio visuotinėje konferencijoje Prezidentas Džozefas F. Smitas pranešė:

„Esu įsitikinęs, kad Bažnyčios istorijoje dar nebuvo tokio meto, kada dešimtinės įstatymo buvo laikomasi taip visuotinai ir taip sąžiningai, kaip pastaruoju metu tai darė pastarųjų dienų šventieji. 1906 metais žmonių sumokėtos dešimtinės viršijo visų prieš tai buvusių metų dešimtines. Tai yra geras ženklas, rodantis, kad pastarųjų dienų šventieji vykdo savo pareigą, kad jie tiki Evangelija, kad jie yra pasiryžę laikytis Dievo įsakymų ir kad pagal dešimtinės įstatymą jie gyvena galbūt daug ištikimiau nei kada nors anksčiau. Noriu jums dar kai ką pasakyti ir pasakyti tai kaip pasveikinimą, tai yra, kad dėl Viešpaties palaimos ir šventųjų ištikimybės mokant dešimtinę, mes sugebėjome išsimokėti mus kausčiusias skolas. Šiandien Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia nėra skolinga nei dolerio, kurio negalėtų tuojau pat sumokėti. Pagaliau mes jau galime mokėti iš savo pinigų. Mums jau nebereikia skolintis ir nebereikės to daryti, jei pastarųjų dienų šventieji ir toliau gyvens pagal savo religiją ir laikysis dešimtinės įstatymo.“¹⁷ [Žr. 1 pasiūlymą 155 puslapyje.]

Lorenco Snou mokymai

Dešimtinės įstatymą suprasti nėra sunku, ir jo laikytis gali visi

Meldžiu jus Viešpaties vardu, kad visi vyrai, moterys ir vaikai … kaip dešimtinę sumokėtumėte vieną dešimtąją savo pajamų.¹⁸

[Dešimtinė] nėra sunkus įstatymas. … Jei žmogus gauna dešimt dolerių, jo dešimtinė yra vienas doleris; jei jis gauna šimtą, tai jo dešimtinė yra dešimt dolerių. … Tai labai paprasta suprasti.¹⁹

[Žmogus gali savęs paklausti:] Kiek iš viso šito man reikia duoti dešimtinės? Ar negalėčiau dalelės atsidėti sau? Viešpats yra turtingas ir abejoju, kad Jis apskritai sunerims, jei dalelę pasilaikysiu sau, – ir taip ta dalelė yra pasilaikoma sau. Bet ta neatiduota dalalelė žmogui neduos ramybės, jeigu jo sąžinė yra tokia, kokia yra daugumos pastarųjų dienų šventųjų. Dėl to jis daugiau ar mažiau neturės ramybės nei dieną, nei naktį, kai apie tai prisimins. Jis neturi tos laimės, kuria džiaugtis yra privilegija, – ji palieka jį.²⁰

Dalinė dešimtinė nėra jokia dešimtinė, tai lyg žmogaus dalinis panardinimas krikšto metu.²¹

Nėra tokio vyro ar tokios moteris, kurie negalėtų sumokėti vienos dešimtosios nuo to, ką gauna.²²

Broliai ir seserys, norime, kad ši tema būtų jūsų maldose. … Nepaisydami kai kurių žmonių išsakytų nevertų pamąstymų apie pinigų panaudojimą, mes turėtume mokėti dešimtinę. … Viešpats iš mūsų reikalauja mokėti dešimtinę dabar. Jis taip pat tikisi, kad kiekvienas asmuo ateityje irgi mokės dešimtinę. Mes žinome, kas yra dešimtadalis; tad mokėkime jį Viešpačiui. Tuomet pas vyskupą galime eiti su atvira sąžine ir paprašyti iš jo rekomendacijos kelionei į šventyklą.²³

Viešpaties Izraelio Dievo vardu sakau jums, kad, jeigu jūs nuo dabar pradėsite mokėti dešimtinę, Viešpats jums atleis už dar [nesumokėtą dešimtinę] ir Visagalio palaimos išsilies ant jūsų galvų.²⁴

Noriu, kad šis principas taip įsišaknytų mūsų širdyse, kad jo niekada neužmirštumėme. Kaip jau ne kartą esu sakęs, žinau, kad Viešpats atleis pastarųjų dienų šventiesiems už jų nesumokėtą dešimtinę, jeigu jie dabar atgailaus ir nuo dabar pradės sąžiningai mokėti dešimtinę.²⁵ [Žr. 2 pasiūlymą 155 puslapyje.]

Mokėdami dešimtinę mes prisidedame prie Bažnyčios darbo

Ši Bažnyčia negalėtų plėstis, jei neturėtų pajamų, tad Dievas pajamų jai parūpino [per dešimtinės įstatymą]. Mūsų šventyklos, kuriose gauname pačius aukščiausius palaiminimus, kokius tik yra gavęs mirtingasis žmogus, yra statomos iš pajamų. Mes niekada negalėtume išsiųsti … vyresniųjų į pasaulį skelbti Evangelijos, kaip dabar darome, jei tam neturėtume pajamų. … Yra dar tūkstantis dalykų, kuriems atlikti reikia tam tikrų išteklių. …

Jei kuri nors pastarųjų dienų šventųjų dalis nebūtų mokėjusi dešimtinės, tai mūsų keturios dabar čia [1899 m.] stovinčios šventyklos nebūtų pastatytos ir su išaukštinimu ir šlove susiję Dievo nuostatai ir potvarkiai nebūtų niekad išpildyti. Pirmieji veikimo principai pastarųjų dienų šventiesiems – tai šio dešimtinės įstatymo laikymusi pašvęsti žemę ir priimti su mūsų mirusiųjų išaukštinimu ir šlove susijusias apeigas.²⁶ [Žr. 3 pasiūlymą 155 puslapyje.]

Jei paklusime dešimtinės įstatymui, tai Viešpats mus laimins tiek materialiai, tiek ir dvasiškai

Dešimtinės įstatymas yra pats svarbiausias, koks tik buvo apreikštas žmogui. … Jei šventieji paklus šiam įstatymui, tai jiems bus suteikti klestėjimo ir sėkmės palaiminimai.²⁷

Jei mes laikysimės to įstatymo, … bus pašvęsta žemė ir būsime priskaičiuoti prie vertų gauti Viešpaties palaiminimus, būsime sustiprinti ir palaikomi savo finansiniuose reikaluose ir visame, ką darome, tiek materialiai, tiek ir dvasiškai.²⁸

Materialus šios Bažnyčios išgelbėjimas … priklauso nuo paklusnumo šiam įstatymui.²⁹

Tarp pastarųjų dienų šventųjų egzistuoja skurdas, ir jis egzistuos tol, kol nepaklusime bent šiam dešimtinės įstatymui.³⁰

Aš tikrai tikiu, kad, jei pastarųjų dienų šventieji laikysis šio įstatymo, tai galėsime išsivaduoti iš visų mus apniksiančių blogybių.³¹

Yra apreikštas įstatymas, skirtas konkrečiai mūsų apsaugai ir saugumui, o taip pat mūsų pažangai teisumo ir šventumo kelyje; yra įstatymas, pagal kurį mūsų apgyvendinta žemė gali būti pašventinta; yra įstatymas, pagal kurį Sionė gali būti pastatyta taip, kad nelabi ir bedieviai žmonės jos daugiau nebesugriautų ar nebenuverstų iš jos vietos.³²

Mes turime šventyklas ir gauname su jomis susijusias palaimas: aukščiausias apeigas, kokios kada nors buvo atliktos žemės žmogui, – visa tai dėl mūsų paklusnumo šiam įstatymui.³³

Niekada nebūsime pasiruošę išvysti Dievo veido, jei sąžiningai nemokėsime dešimtinių ir kitų prievolių.³⁴

Kalbu aiškiai ir sakau, kad tai, ką sakiau apie dešimtinę, ateina iš Viešpaties. Dabar jūs veikite pagal Viešpaties Dvasią, ir jūsų akys bus atvertos.³⁵ [Žr. 4 pasiūlymą 156 puslapyje.]

Gimdytojai ir mokytojai turi pareigą mokėti dešimtinę ir tada to paties mokyti vaikus

Mokykite [vaikus] mokėti dešimtinę, kol jie dar yra jauni. Mamos, mokykite savo vaikus, kad, gavę šiek tiek pinigų, jie sumokėtų Viešpačiui vieną dešimtąją dalį nuo jų, ir nesvarbu, kad tai bus labai nedaug. Auklėkite juos mokėti visą dešimtinę.³⁶

Yra tinkama ir derama …, kad [Bažnyčioje] tarnaujantys pareigūnai ir mokytojai į savo širdis ir sielų gelmes įsileistų šio įstatymo dvasią ir tokiu būdu taptų pilnai pasiruošę apie tai mokyti ir augančiai kartai skiepyti šio įstatymo svarbą ir šventumą. Mano broliai ir seserys, iš jūsų yra reikalaujama ne tik paklusti šiam įstatymui, bet ir mokyti apie jį kitus, net ir augančią kartą, … kiek šio įstatymo dvasios gausite, tiek jos galėsite ir suteikti, tiek jos galėsite ir mokyti. …

… Iš jūsų reikalauju, kad ne tik paklustumėte, bet ir mokytumėte to pastarųjų dienų šventųjų vaikus, skiepytumėte tai jų protuose, kad jiems sulaukus atsakingumo amžiaus, apie juos būtų galima pasakyti, jog jie buvo to mokomi ir nuo pat vaikystės tam pakluso.³⁷ [Žr. 5 pasiūlymą 156 puslapyje.]

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Studijuodami šį skyrių ar ruošdamiesi jį, mokyti atsižvelkite į šias idėjas. Daugiau pasiūlymų rasite v–vii puslapiuose.

Peržiūrėkite pasakojimą apie tai, kaip Prezidentas Snou gavo apreiškimą apie dešimtinę (p. 147, 149–151). Pamąstykite apie jo pasiryžimą keliauti į Sent Džordžą ir apie žmonių pasiruošimą paklusti dešimtinės įstatymui. Ko galime pasimokyti iš šio pasakojimo?
Kaip dešimtinė „nėra sunkus įstatymas“? (Kelis pavyzdžius rasite p. 151–152.) Kodėl kai kurie žmonės galvoja, kad paklusti dešimtinės įstatymui yra sunku? Kaip Prezidento Snou mokymai gali kam nors padėti įgyti liudijimą apie dešimtinės mokėjimą?
Perskaitykite pirmąjį skyrelį, kuris prasideda 153 puslapyje. Kokių palaiminimų jūs ir jūsų mylimieji yra gavę dėl iš dešimtinės lėšų finansuojamų pastatų ir programų? Kodėl mokėti dešimtinę yra privilegija?
Prezidentas Snou liudijo, kad, jei paklusime dešimtinės įstatymui, būsime palaiminti (p. 153–154). Kokių palaiminimų dešimtinės įstatymas įnešė į jūsų gyvenimą? į jūsų šeimos narių ir draugų gyvenimą?
Apmąstykite Prezidento Snou patarimą gimdytojams ir mokytojams 155 puslapyje. Kodėl, jūsų manymu, vaikams svarbu mokėti dešimtinę, nors „tai bus labai nedaug“? Kaip galime mokyti vaikus mokėti dešimtinę ir atnašas?

Susijusios Raštų ištraukos: Malachijo 3:8–10; DS 64:23; 119:1–7

Pagalba mokytojui: „Būkite atsargūs, kad norėdami pristatyti visą paruoštą medžiagą, per greitai nenutrauktumėte geros diskusijos. Nors svarbu pateikti medžiagą, bet daug svarbiau yra padėti mokiniams jausti Dvasios įtaką, rasti atsakymus į klausimus, didinti jų supratimą apie Evangeliją ir gilinti jų įsipareigojimą laikytis įsakymų.“ (Teaching, No Greater Call, 64.)

Sent Džordžo Tabernakulis. Šiame pastate Prezidentas Lorencas Snou pasakė pirmąją iš daugybės savo kalbų apie dešimtinės įstatymą

Prezidentas Snou patarė tėvams ir mokytojams mokyti vaikus mokėti dešimtinę

Dešimtinės lėšomis padedama statyti šventyklas ir jas išlaikyti