22 skyrius

Daryti gera kitiems

„Ugdykite savyje tyrosios meilės dvasią; būkite pasiruošę kitiems žmonėms daryti daugiau, nei to tikėtumėtės iš jų, jei susiklostytų priešinga situacija.“

Iš Lorenco Snou gyvenimo

Lorencas Snou ir jo šeima buvo vieni pirmųjų pastarųjų dienų šventųjų, išvykusių iš Ilinojaus valstijos Navū miesto. Kartu su kitų šeimų grupele 1846 m. vasarį jie pasuko link vakaruose esančios Ajovos valstijos. Oro sąlygos apsunkino kelionę: kiekvieną dieną jie sunkiai keliavo tai lyjant lietui, tai sningant, tai klimpdami į purvą.

Kartą kelionės metu vienas tos grupelės narys paprašė Snou šeimos pagalbos. Savo dienoraštyje Lorencas Snou užrašė, kad tas vyras „paprašė leisti į mūsų vežimą pasidėti lagaminą, nes neturėjo kur kitur jo padėti“. Mūsų vežimas buvo „ir taip pilnai užkrautas tik pačiais reikalingiausiais daiktais“, prisiminė Lorencas, bet „aš vis tiek leidau jam pasidėti lagaminą pas mus ir prisijungti prie mūsų“.

Kitą vakarą šeimai nutiko tai, ką Lorencas pavadino „labai nemaloniu nutikimu“: perlūžo jų vežimo ašis. Jis pasakojo: „Tuo metu labai smarkiai lijo ir [buvo] ganėtinai šalta. Mes nedelsdami pasistatėme palapinę [ir] iš hikorijos šakų susikūrėme laužą. … Vandens ir purvo buvo labai daug, o norėdami nusigauti į vežimą turėjome bristi. … Iki stovyklavietės buvo likę maždaug 24 kilometrai ir apie 15 kilometrų iki artimiausio namo; mechanikų tarp mūsų nebuvo, taigi perspektyvos sutaisyti vežimą buvo nelabai džiuginančios.“

Visai netikėtai į pagalbą atėjo vyriškis, kuriam mes vakar padėjome. Lorencas sakė: „Man besigriaužiant dėl šios nelaimės, prie manęs priėjo tas vyriškis ir pasakė, kad jo amatas yra vežimų gaminimas ir kad jis labai lengvai gali sutaisyti mūsų vežimą. … Kai tik oras pasitaisė, Brolis Vilsonas (toks buvo ankščiau minėto vyriškio vardas) ėmėsi darbo ir pagamino ratų ašį, daug geresnę už tą, kuri perlūžo. Sutvarkius vežimą, toje vietoje užtrukome dar kelias dienas, nes lijo ir buvo daug purvo.“

Lorencą Snou šis nutikimas davė vertingą pamoką apie tarnystę ir bičiulystę. Savo dienoraštyje jis užrašė: „Už paslaugą greičiausiai bus atsilyginta tuo pačiu.“¹ [Žr. 1 pasiūlymą 248 puslapyje.]

Lorenco Snou mokymai

Esame to paties Dangiškojo Tėvo vaikai, o į šį pasaulį buvome atsiųsti tam, kad vienas kitam darytumėme gera

Esame to paties celestialinių pasaulių Tėvo vaikai. … Jie vienas kitą tinkamai pažinotume, … tai mūsų tarpusavio santykiai šiuo metu būtų daug draugiškesni, kiekvienas asmuo galvotų, kaip padaryti gera savo broliui, galvotų apie tai, kaip sumažinti jo sielvartą, kaip sustiprinti jį tiesoje ir kaip [galėtų] prašviesinti jo protą. Jei tik vieni kitus suprastume ir suprastume tikruosius tarpusavio santykius, tai elgtumėmės kitaip, nei elgiamės dabar; tai suvokti galime tik įgiję gyvybės Dvasios, tik trokšdami vieni kitiems padėti augti teisume.²

Į šį pasaulį esame pasiųsti daryti gera; o darydami gera kitiems tedarysime gera sau. Visuomet turėtume tai atminti; vyras turėtų tai atminti bendraudamas su žmona, žmona turėtų tai atminti bendraudama su vyru, vaikai – su gimdytojais ir gimdytojai – su vaikais. Visuomet bus progų daryti gera vieni kitiems.³

Jėzaus vardu meldžiu Dievą, kad jūs ir aš kasdien stengtumėmės būti ištikimesni, kad stengtumėmės šiandien būti geresni nei vakar, kad stengtumėmės savo artimą pamilti labiau, nes, kaip buvo pasakyta, šituo remiasi Įstatymas ir Pranašai: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ ir „Mylėk savo artimą kaip save patį“ [žr. Mato 22:37–40]. „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“ Tai yra pagal Įstatymą ir Pranašus. [Žr. Mato 7:12.] Šių principų mes turėtume ir privalome išmokti. … Turime būti draugiški visur ir su visais. Nėra nei vieno pastarųjų dienų šventojo, kuris nekęstų pasaulio: mes esame draugai pasauliui, tokie mes įsipareigojome būti tiek, kiek pasaulis to norės. Turime išmokti panaudoti savo tyrąją meilę ir darbuotis visos žmonijos labui. Būtent tokia ir yra pastarųjų dienų šventųjų misija: ne pasilaikyti ją sau, o plačiai paskleisti; juk būtina ją paskleisti visai žmonijai.⁴

Būkite dori, teisingi ir gailestingi; visais savo ketinimais ir sprendimais, visais darbais ir veiksmais demonstruokite kilnumo ir dievotumo dvasią. Ugdykite savyje tyrosios meilės dvasią; būkite pasiruošę kitiems žmonėms daryti daugiau, nei to tikėtumėtės iš jų, jei susiklostytų priešinga situacija. Trokškite būti geresni, ne pagal pasaulio supratimą, bet geresni Dievo akyse, geresni šia prasme: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu; Mylėk savo artimą kaip save patį.“ Jūs turite pamilti visus žmones, nes jie yra jūsų broliai, jie yra Dievo palikuonys. Stropiai melskite šios filantropiškos dvasios, savo proto ir jausmų praplėtimo, galios ir gebėjimo dar nuoširdžiau darbuotis Mesijo Karalystės labui.⁵ [Žr. 2 pasiūlymą 248 puslapyje.]

Mūsų laimė didės sulig mūsų pastangomis ją padėti atrasti kitiems

Turėtume labai trokšti daryti gera kitiems. Neturėtume galvoti vien apie save. Gėrį pelnysime tuomet, kai liausimės nuolat galvoję apie save, bandysime laimingus daryti kitus ir vesime juos arčiau Viešpaties. … Kai apniks liūdesys, apsidairykite ir pamatysite, kad kitas žmogus yra daug prastesnėje padėtyje; nueikite pas jį ir išsiaiškinkite jo problemas, o po to, pasitelkę visą Viešpaties jums suteiktą išmintį, padėkite jam tą padėtį ištaisyti; tai bedarant jūsų liūdesys kaip mat išgaruos, pasijusite daug geriau, su jumis bus Viešpaties Dvasia ir viskas atrodys daug šviesiau.⁶ [Žr. 3 pasiūlymą 248 puslapyje.]

Kuo labiau darbuojamės kitų labui, tuo labiau tobulėjame patys

Kai vaikinas arba mergina nori tapti puikūs, tai vienas iš geriausių būdų tokiems tapti yra padėti ir kitiems tapti nepakartojamiems; taip pat nevengti skirti trupučio laiko padėti tobulėti kitiems. Pats geriausias būdas tobulėti yra daryti gera kitiems. Visuomet tai atminkite.⁷

Studijuojantis žmogus yra nuolat užsiėmęs: baigęs vieną kursą, jis turi pradėti kitą ir taip daryti tol, kol juos visus puikiai išmanys; o geriausiai tą išmanymą jis pasiekia tuomet, kai su kitais dalinasi gaunamomis žiniomis. Tegul toks žmogus imasi darbo: susikviečia savo draugus ir pabando su jais pasidalinti gautomis žiniomis; tai darydamas jis pradės geriau suvokti tai, ko negalėtų suvokti nepradėjęs jų mokyti ir nepasidalinęs turima informacija su kitais. Visi, mokytojavę mokykloje, šiuo klausimu mane labai gerai suprastų. …

Žmogus tenepamiršta, kad tamsoje yra žmonių, kurie neturi daug pažinimo, išminties ir intelekto; tad tegul jis tą pažinimą, intelektą ir galią savo draugams ir broliams teikia tol, kol turės ką teikti; jeigu jis taip darys, tai netruks suprasti, kad plečiasi jo protas ir kad jo įgyta šviesa ir pažinimas auga ir plečiasi žymiai greičiau. …

Jei norite įgyti savo draugų palankumą ir prieraišumą, tai imkitės darbo ir guoskite juos per pažinimą, kurį esate įgiję, atmindami, kad tie palaiminimai atėjo iš Dievo ir kad tai darydami jūs tedarote tai, ką turėtų daryti visi. …

Jei žmogus pageidauja gauti aukščiausias ir didžiausias palaimas, jei žmogus pageidauja Visagalio palankumo ir jei žmogus pageidauja ištobulėti teisumo dalykuose, tai jis viską turi daryti kaip įmanoma geriau. Tegul toks žmogus imasi darbo ir aukojasi savo draugų labui. Jei toks žmogus nori atsistoti ant kojų, tai geriausias būdas tam pasiekti yra savo draugų statymas ant kojų. …

… Praplėskite savo mintis, kad suprastumėte ir siektumėte savo aplinkinių draugų gerovės, ir, jei tik turėsite tokių galimybių, padėkite jiems, nes taip darydami suprasite, kad tai, ko jums reikia, jūsų rankose atsidurs daug greičiau, nei tai galėtumėte įgyti vien savo asmeninėmis pastangomis ir negalvodami apie savo draugų gerovę. Žinau, kad tai yra geras ir svarbus principas.⁸ [Žr. 4 pasiūlymą 248 puslapyje.]

Aukodamiesi dėl kitų gerovės, savyje atrandame dalelę dangaus

Turime tiesiog susiprasti … kad be mūsų yra ir kiti žmonės; turime žvelgti į kitų žmonių širdis ir jausmus ir turime tapti dievotesni, nei esame dabar.

… Reikia aukotis savo bendražygių labui. Taip darė Gelbėtojas, brolis Džozefas ir taip daro Prezidentas [Brigamas Jangas]. Jėzus, brolis Džozefas ir brolis Brigamas buvo visada pasiruošę kitų žmonių labui aukoti viską, ką turi; štai kas broliui Brigamui teikia bendravimo su Dievu ir žmonėmis galios – jo nuolat rodomas noras aukotis. Lygiai taip pat yra ir su kitais; kiek jie trokšta aukotis dėl kitų, tiek juose yra Dievo ir tiek ant jų išliejama amžinųjų pasaulių palaimų; būtent jie užsitikrina teises ne tik į šį pasaulį, bet ir į amžinybės palaimas. Kiek jūs … aukositės vieni dėl kitų, tiek pažengsite Dievo dalykų pažinime. Taigi, jei norite savyje pamatyti dalelę dangaus ir jei norite pakliūti dangun, tai turėtumėte daryti taip, kaip daro dangaus angelai. Jei norite sužinoti, kaip augti, sakau jums, kad augama tik per dievotumo savyje ugdymą.

… Žmonės dangumi gali mėgautis visur. Turime imtis darbo ir tai padaryti; turime imtis darbo ir čia, žemėje, sukurti dangų; nepaisant mus supančio blogio, mus supančių piktų dvasių, mus supančio nelabumo, mes vis tiek turime čia, žemėje, sukurti dangų.

Žmogus dangumi negalės mėgautis tol, kol neišmoks jo pasiekti ir veikti pagal jo principus. Pagalvokime apie tam tikrus asmenis ir kaip jie laikėsi prieš 20 metų, … kiek džiaugsmo, ramybės ir laimės jie tuomet turėjo, nors aplinkybės tam nebuvo pačios palankiausios. Galbūt dabar jie turi tvirtą pagrindą po kojomis ir yra gerai materialiai apsirūpinę, tačiau, jeigu jie neįgijo draugų, neįgijo savo brolių palankumo, tai jie yra nelaimingi, daug nelaimingesni nei prieš tuos 20 metų.

… Broliai ir seserys, telaimina jus Viešpats; apmąstykime šiuos dalykus ir mylėkime vieni kitus; gyvenkime tobulindamiesi, kad Viešpats suteiktų mums išminties, gabumų ir pasitikėjimo vieni kitais.⁹ [Žr. 5 pasiūlymą žemiau.]

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Studijuodami šį skyrių ar ruošdamiesi jį mokyti, atsižvelkite į šias idėjas. Daugiau pasiūlymų rasite v–vii puslapiuose.

Peržiūrėkite pasakojimą, esantį 243–244 puslapiuose. Kada matėte, kai „už paslaugą [buvo] atsilyginta tuo pačiu“?
Prezidentas Snou priminė, kad esame Dievo vaikai (p. 244–245). Kaip toks žinojimas turėtų paveikti mūsų veiksmus kitų žmonių atžvilgiu? Kokių progų moterims daryti gerus darbus suteikia Paramos Bendrija? Kokių progų vyrams daryti gerus darbus suteikia kunigystės kvorumas?
Apgalvokite antrą 245 puslapio pastraipą. Kodėl mūsų laimė didėja sulig mūsų pastangomis ją padėti atrasti kitiems? Kaip gimdytojai gali padėti savo vaikams tai suprasti?
Kodėl, jūsų manymu, dalinantis pažinimu su kitais, mes augame išmintimi? (Kelis pavyzdžius rasite p. 245–246.) Gal žinote kokių pavyzdžių, kurie pailiustruotų šio principo teisingumą?
Panagrinėkite 246 puslapio apačioje prasidedantį skyrelį. Kodėl, jūsų manymu, paprasti tarnystės darbeliai turi galios suartinti mus su dangumi? Apmąstydami šio skyriaus žinias pagalvokite, kaip galėtumėte savo namus padaryti panašesnius į dangišką buveinę.

Susijusios Raštų ištraukos: Mato 25:31–45; Luko 6:36–38; Mozijo 2:17; 4:14–27; DS 81:5; 82:3

Pagalba mokytojui: „Daug geriau parinkti kelias geras idėjas ir surengti gerą jų aptarimą – ir gerą mokymąsi – nei paskubomis mėginti išdėstyti kiekvieną vadovėlyje surašytą žodį. … Jei norite savo pamokos metu jausti Viešpaties Dvasią, tai joje neturi būti jokio skubėjimo.“ (Jeffrey R. Holland, „Teaching and Learning in the Church“, Ensign, 2007 m. birželis, p. 91.)

Keliaudama per Ajovos valstiją, Snou šeima sulaukė pagalbos iš žmogaus, kuriam ji buvo padėjusi dieną anksčiau

„Praplėskite savo mintis, kad suprastumėte ir siektumėte savo aplinkinių draugų gerovės“