2010–2019
Nrhiav Tau Los ntawm Phau Ntawv Maumoos lub Hwj Chim
Kaum Hli Ntuj xyoo 2019 lub Tuam Rooj Sab Laj


Nrhiav Tau Los ntawm Phau Ntawv Maumoos lub Hwj Chim

Txhua tus yuav tsum muaj lub hwj chim ntawm tej qhov tseeb hauv Phau Ntawv Maumoos nrhiav tau lawv.

Thaum kuv mus xyuas cov neeg hloov siab los ntseeg hauv lawv tej tsev, feem ntau kuv nyiam nug lawv saib lawv thiab lawv tsev neeg ua li cas kawm txog lub Koom Txoos thiab saib tau muaj li cas lawv thiaj los ua kev cai raus dej. Tsis tseem ceeb yog tias tus neeg ntawd yog ib tug uas tuaj tshawj ntshawv ntshis los yog tsis tau tuaj ntau xyoo. Lawv puav leej teb ib yam; lawv luag nyav thiab lawv lub ntsej muag ci ci, thiab lawv pib qhia zaj hais txog saib Vajtswv ua li nrhiav tau lawv. Tiag tiag, zaj lus twg hais txog kev hloov siab lees txim yeej los hais txog saib Vajtswv nrhiav tau peb li cas.

Yexus Khetos yog tus Tswv ntawm tej yam uas ua poob. Nws saib tej yam uas ua poob rau nqi. Yog vim li ntawd Nws thiaj qhia peb zaj lus piv txwv uas peb nrhiav tau hauv Lukas tshooj 15: zaj lus piv txwv txog tus yaj poob zoo, lub nyiaj npib ua poob, thiab, thaum kawg, tus tub ua loj leeb rov qab los. Tag nrho tej lus piv txwv no muaj tib lub ntsiab: Tsis tseem ceeb yog vim li cas lawv raug ua poob. Tsis tseem ceeb yog tias lawv tsis paub hais tias lawv raug ua poob. Txhua lub sij hawm muaj tej kev xyiv fab uas ua rau tib neeg xav hais hais tias, “Cia li nrog kuv zoo siab; vim kuv nrhiav tau [qhov] uas ua poob lawm.” Thaum kawg, tsis muaj dab tsi uas Nws nrhiav tsis tau li.

Tav su no, cia kuv qhia nej ib yam uas muaj nqi ntau heev rau kuv—zaj dab neeg hais txog saib tus Tswv nrhiav tau kuv li cas.

Thaum kuv twb yuav nto 15 xyoos, kuv dab laug, Manuel Bustos, tau caw kuv tuaj xyuas nws thiab nws tsev neeg nyob no hauv Teb Chaws Amelikas. Yog ib lub cib fim zoo rau kuv kawm lus Askiv. Kuv dab laug tau hloov siab los ntseeg lub Koom Txoos ntau xyoo ua ntej ntawd, thiab nws yeej los ua tub txib qhia txoj moo zoo zoo heev. Yog vim li ntawd kuv niam, thiab kuv niam tsis qhia kuv, kuv niam tau nrog kuv dab laug tham thiab kuv niam hais tias nws yuav kam kuv tuaj mus xyuas yog hais tias kuv dab laug kam hais tias nws yuav tsis sim hloov kuv kom los ntseeg nws lub Koom Txoos. Thaum ntawd peb yog neeg ntseeg Kastosliv, thiab tau ua li ntawd ntau tiam neeg, thiab tsis tas hloov hlo li. Kuv dab laug yeej ua raws li qhov uas nws cog lus ntawd npaum li tias nws tsis kam teb kuv ib los lus nug txog lub Koom Txoos.

Tiam sis, kuv dab laug thiab kuv niam dab laug, Marjorie, hloov tsis tau qhov uas nkawd yog neeg ntseeg uas coj zoo.

Nkawd muab ib cha pw rau kuv uas muaj ntawv ntau heev. Kuv pom tau hais tias hauv chav ntawv no muaj kwv yees li 200 Phau Ntawv Maumoos ua ntau yam lus sib txawv, 20 phau yog ua lus Mev.

Muaj ib hnub, kuv xav xyuas saib zoo li cas, ces kuv muab ib Phau Ntawv Maumoos ua lus Mev los saib.

Daim Duab
Phau Ntawv Maumoos ua lus Mev

Yog ib phau uas muaj daim plhaub xim xiav ntsuab ib yam li lub ntuj, es muaj tus tim tswv Maulaunais nyob rau ntawm daim plhaub. Thaum kuv qhib, nyob ntawm thawj phab ntawv yog sau lo lus cog no hais tias: “Thiab thaum nej yuav tau txais tej no, kuv xav ntuas nej kom nej thov Vajtswv, Leej Txiv tus uas Nyob Mus Ib Txhis, los ntawm Khetos lub npe, saib tej no puas muaj tseeb; thiab yog nej thov nrog lub siab dawb paug, nrog kev mob siab ntso, thiab muaj kev ntseeg Khetos, nws yuav qhia rau nej tias tej no muaj tseeb, los ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv lub hwj chim.”

Ces zaj lus ntawd hais ntxiv hais tais: “Thiab los ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv lub hwj chim nej yuav paub qhov tseeb ntawm txhua yam.”

Kuv piav tsis tau saib tej nqes vaj lug kub no tau raug kuv lub siab lub ntsws li cas. Qhia tseeb tias, kuv tsis nrhiav “qhov tseeb.” Kuv yog ib tug tub hluas xwb, zoo siab txog tej kev li kev cai hauv lub teb chaws tshiab no.

Txawm yog li ntawd, vim kuv pheej xav txog cov lus cog tseg ntawd, kuv nyiag nyeem phau ntawv ntawd. Thaum kuv nyeem ntxiv, kuv to taub hais tias yog kuv xav paub tseeb txog tej yam no, kuv yuav tsum thov Vajtswv. Thiab peb txhua tus paub hais tias yuav muaj li cas thaum yus nyeem Phau Ntawv Maumoos thiab thov Vajtswv txog. Ces, yeej muaj li ntawd rau kuv thiab. Yeej yog ib yam uas tshwj xeeb thiab tsis zoo li lwm yam—yog los mas, ib yam li tau muaj los rau txhiab txhiab tug neeg thoob plaws lub ntiaj teb. Kuv txawm paub los ntawm lub hwj chim ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv hais tias Phau Ntawv Maumoos muaj tseeb.

Kuv txawm mus ntsib kuv dab laug thiab qhia nws tau muaj li cas thiab hais tias kuv xav ua kev cai raus dej. Kuv dab laug xav tsis thoob li. Nws txawm tsav tsheb mus tom tshav nyob hoom, es rov qab los nqa ib daim pib nyob hoom rau kuv ya mus tsev, thiab nws nws ntxiv ib daim ntawv sau rau kuv niam uas hais tias, “Tsis yog tim kuv nws xav ua li no!”

Kuv dab laug yeej hais yog lawm thiab. Tus Tswv nrhiav tau kuv dhau los ntawm lub hwj chim ntawm Phau Ntawv Maumoos.

Tej zaum muaj coob tug uas cov tub txib nrhiav tau thoob plaws lub ntiaj teb, es txhua zaus yog ib qho txuj ci tseem ceeb. Los yog tej zaum Vajtswv nrhiav tau lawv dhau los ntawm lawv cov phooj ywg. Tej zaum lawv ib tug neeg ntawm tiam neeg no los yog lawv ib tug poj koob yawm txwv tau nrhiav tau lawv. Txawm yog li cas los xij, kom hloov siab lees txim tiag, thaum kawg, lawv puav leej yuav tsum muaj lub hwj chim ntawm tej qhov tseeb hauv Phau Ntawv Maumoos nrhiav tau lawv. Thaum tib lub sij hawm ntawd, lawv yuav tsum txiav txim siab thiab cog lus rau Vajtswv hais tais lawv yuav ua raws li Vajtswv tej lus txib.

Thaum kuv rov qab los txog Buenos Aires, kuv niam pom tias kuv xav ua kev cai raus dej tiag tiag. Vim kuv yeej los ua khib dwb me ntsis, nws tsis tawm tsam kuv, nws tuaj kuv tog. Thiab txawm kuv tsis paub thaum ntawd, nws xam phaj kuv rau txoj kev ua kev cai raus dej. Tiag tiag, kuv xav tias nws xam phaj kuv yam heev tshaj cov kev xam phaj peb cov tub txib ua. Kuv niam qhia kuv, “Yog tias koj xav ua kev cai raus dej, kuv yuav txhawb nqa koj. Tiam sis ua ntej ntawd kuv yuav nug koj ob peb lo lus nug thiab kuv xav kom koj teb kuv ncaj. Koj puas cog lus tias koj yuav mus rau lub koom txoos txhua hnub Sunday tsis tseg li?”

Kuv qhia nws tias, “Ham tsis, cog lus los mas, kuv yeej yuav mus.”

“Koj puas paub hais tias yus mus lub koom txoos ntev npaum li cas?”

“Paub los mas,” kuv hais.

Nws teb hais tias, “Yog li ntawd, yog tias koj ua kev cai raus dej, kuv yuav ua kom koj mus koom tiag tiag.” Ces nws nug kuv saib kuv puas yuav kam tsis txhob haus dej cawv los yog tsis txhob haus luam yeeb.

Kuv teb nws tias, “Ham tsis, kam los mas, kuv yuav ua raws li txoj kev cai ntawd thiab.”

Ces nws hais tias, “Yog tias koj ua kev cai raus dej, kuv yuav ua kom koj tsis txhob kov tej ntawd.” Thiab nws xam phaj li no mus thiab hais txog yuav luag txhua txoj lus txib.

Kuv dab laug tau hu kuv niam thiab qhia nws kom tsis txhob txhawj, es hais tias tsis ntev kuv mam li tso tseg. Plaub xyoos tom qab ntawd, thaum kuv raug hu los mus ua tub txib hauv qhov chaw qhia txoj moo zoo Uruguay Montevideo Mission, kuv niam hu kuv dab laug thiab nug nws hais tias es thaum twg kuv yuav tso tseg tiag. Qhov tseeb yog txij thaum kuv ua kev cai raus dej, kuv niam yeej zoo siab dua.

Kuv txawm paub hais tias Phau Ntawv Maumoos yeej tseem ceeb heev rau txoj kev hloov siab lees txim vim kuv tau sim txoj lus cog tseg uas hais tias “ib tug neeg yuav nyob ze dua Vajtswv thaum ua raws li nws tej ntsiab cai.”

Nifais piav txog lub ntsiab ntawm Phau Ntawv Maumoos li no hais tias:

“Vim peb rau siab ntso sau ntawv, los yaum peb cov me nyuam, thiab peb cov kwv tij thiab, kom los ntseeg Khetos, thiab rov los nrog Vajtswv sib raug zoo. …

“[Yog vim li ntawd] peb hais txog Khetos, peb xyiv fab rau Khetos, peb qhia txog Khetos, [thiab] peb qhia tej yuav muaj los yav tom ntej txog Khetos … xwv kom peb cov me nyuam yuav paub cia siab rau lub hauv paus twg kom txais kev zam txim rau lawv tej kev txhaum.”

Tag nrho Phau Ntawv Maumoos muaj lub ntsiab dawb ceev ntawd tiag.

Yog vim li no, ib tug neeg twg uas rau rau siab kawm, thiab thov Vajtswv, yeej yuav kawm txog Khetos tiam sis tsis yog li ntawd xwb, nws yuav kawm los ntawm Khetos los thiab—twb yog thaum lawv txiav txim siab kom “sim lub hwj chim ntawm txoj lus” thiab tsis txhob xyeej ntxov vim yog txoj kev tsis ntseeg vim yog tej yam lwm tus neeg tau hais txog ib phau uas lawv tsis tau nyeem.

Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau hais tias: “Thaum kuv xav txog Phau Ntawv Maumoos, kuv xav txog lo lus hwj chim. Tej qhov tseeb hauv Phau Ntawv Maumoos muaj lub hwj chim kho peb lub neej, nplij peb lub siab, coj peb rov qab los, txhawb nqa peb, ntxiv zog rau peb, ua rau peb zoo siab, thiab ua rau peb nyob kaj siab lug.”

Yav tav su no, kuv xav caw peb txhua tus, txawm tias peb tau koom lub Koom Txoos ntev npaum li cas, kuv caw peb kom cia lub hwj chim ntawm Phau Ntawv Maumoos tej qhov tseeb nrhiav tau peb thiab roos peb dua ib zaug ntxiv, thiab txhua txhua hnub thaum peb rau siab nrhiav kom tau kev tshwm sim rau peb tus kheej. Yeej yuav muaj li ntawd yog tias peb cia kom muaj.

Kuv ua tim khawv hais tias Phau Ntawv Maumoos muaj Yexus Khetos txoj moo zoo uas muaj txhij txhua thiab hais tias tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav pom zoo hais tias nws muaj tseeb txhua lub sij hawm rau ib tug neeg twg uas mob siab nrhiav kom tau tej kev txawj ntse uas yuav cawm lawv sab ntsuj plig. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

p51

  1. Lukas 15:6; kuj saib Lukas 15:9, 32.

  2. Hais qhov loj tshaj, cov vaj lug kub muaj cov lus txog tej uas yuav muaj los yav tom ntej uas hais txog kev muab Ixayees tej xeem neeg uas poob zoo lawm sau los ua ke (saib Russell M. Nelson, “The Gathering of Scattered Israel,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2006, 79–82). Txawm lawv poob zoo lawm, lawv yeej tsis tau poob rau Nws (saib 3 Nifais 17:4). Thiab, yog ib yam zoo kawm hais tias lawv tsis paub tias lawv twb poob lawm mus txog thaum lub sij hawm uas twb nrhiav tau lawv, qhov tseem ceeb yog thaum lawv txais lawv yawg suab zaj koob hmoov.

  3. Txwj Laug Dieter F. Uchtdorf tau hais Saint Francis of Assisi tej lus thaum nws hais tias, “Tshaj tawm txoj moo zoo txhua lub sij hawm, thiab thaum twg tsim nyog ces hais tej lus” (“Waiting on the Road to Damascus,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2011, 77; kuj saib William Fay and Linda Evans Shepherd, Share Jesus without Fear [1999], 22).

  4. Maulaunais 10:4–5.

  5. Peb cov poj koob yawm txwv zaj txog lawv txoj kev hloov siab los ntseeg kuj yog peb zaj thiab. Txwj Laug William R. Walker qhia hais tias, “Nws yuav yog ib qho zoo yog hais tias txhua tus Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg paub lawv poj koob yawm txwv zaj uas lawv ua li cas los zwm rau lub Koom Txoos. ” (“Ua Neej Raws Li Kev Ntseeg,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2014, 97). Yog li ntawd, peb txhua tus cov poj koob yawm txwv twb nrhiav tau peb, ua tsaug rau peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej, tus uas paub txij thum chiv keeb mus txog qhov kawg (saib Anplaham 2:8).

  6. Lus Piav txog Phau Ntawv Maumoos; kuj saib Amas 31:5.

  7. 2 Nifais 25:23, 26.

  8. Amas 31:5.

  9. Saib Amas 32:28.

  10. Russell M. Nelson, “Phau Ntawv Maumoos: Nej lub Neej Yuav Zoo Li Cas Yog Tias Tsis Muaj?Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2017, 62.

  11. Saib 3 Nifais 5:20.

Luam