Koniferedi Raraba
Vakasaqarai Koya ena Lomamu Taucoko
Koniferedi raraba ni Okotova 2024


12:4

Vakasaqarai Koya ena Lomamu Taucoko

Ke a vaqara o Jisu Karisito na gauna vakanomodi me veitalanoa kina kei na Kalou ka vakaukauwataki mai Vua, ena yaga vei keda meda cakava vakakina.

Ena vica na yabaki sa oti, keirau a veiqaravi tiko vaka iliuliu ni kaulotu kei watiqu e Tokio, Javani. Ena dua na nona veisiko kina neirau tabana ni kaulotu o Elder Russell M. Nelson, e tarogi koya edua vei ira na kaulotu se ena sauma vakacava ke kaya edua na tamata ni rui osooso me vakarorogo vei rau. E sega ni bera, tukuna o Elder Nelson, “Au na taroga se erau osooso merau kania na kedrau vakasigalevu; ka qai vakavulici ira ni tiko na yagodra kei na yalodra, ka me vaka ni na mate na yagodra ke sega ni vakani, ena vakakina na yalodra ke sega ni vakani ena vosa vinaka ni Kalou.”

E ka bibi meda vulica ni na vosa vaka Japani na “osooso,” isogashii, e buli mai na rau na ivakatakilakila (). E na imawi e kena ialebale na “uto” or “yalo,” kei na dua ena imatau na kena ibalebale na “mate”—e vakatututaki, Me vaka e vakatavulica o Peresitedi Nelson, eda sa rui osooso ena kena vakani na yaloda ka liutaki keda kina na mate vakayalo.

E kila na Turaga—ni ena vuravura toso-vakatotolo oqo sinai ena veivakawelei—kei na tiko yavavala, ni na dua vei ira na bolebole levu nikua oya na vakatikitikitaki ni dua na gauna vakatabakidua vei Koya. Ni vosa ena gusui Aisea, a cavuta kina o Koyana vosa ni veivakasalataki kei na qaqarauni oqo, ka rawa ni vakatauvatani kei na gauna veilecayaki eda bula tiko kina:

“Ni dou sa lesu mai ka tiko malua dou na vakabulai kina; ni dou sa vakacegu ka vakararavi ga, dou na kaukauwa kina: ia dou a bese ga.

“Dou a kaya, E segai; keimami na dro ena ose; ia dou na dro ga: Keimami na vodo lako ena ose totolo: ia era na totolo ko ira era sa vakasavi kemudou.”

Se ena rawa ni tukuni, ni dina ga ena vakatautaki na noda vakabulai ki na lesu tale vakawasoma vei Koya ka vakacegu mai na kauwaitaka na veika ni vuravura, ia eda sega ni cakava. Ka dina ga ni noda yalodei ena lako mai na dua na kaukauwa ka vakavurei ena gauna ni vakanomodi ni dabe e mata ni Turaga ena vakanananu titobu kei na railesu, ia eda sega ni cakava. Baleta na cava? Baleta nida kaya, “Sega, eda osooso ena veika tale eso”—ka dro ena noda ose, eda tukuna. O koya gona, eda sa na qai yawa tikoga yani mai vua na Kalou; ka navuca meda lako tiko yani vakatotolo; kei na totolo ga ni noda lako, na totolo talega ni nona vakacemuri keda o Setani.

Oya beka na vuna e vakamasuti keda vakawasoma kina o Peresitedi Nelson meda vakatikitikitaka edua na gauna ena noda bula vua na Turaga—ena “veisiga vakayadua sara.” E vakananumi keda o koya ni “gauna ni tiko vakanomodi e gauna tabu—ka na vakarawarawataka na rawati ni ivakatakila yadua ka na kauta mai na vakacegu.” Ia me rogoci na domo lailai ni Turaga, e vakasalataka o koya, “e dodonu talega vei iko mo na vakanomodi.”

Ia, na vakanomodi e gadrevi kina e levu cake na ka mai na vakatikitikitaki ga ni dua na gauna vua na Turaga—e gadrevi meda biuta tani na vakanananu ni vakatitiqa kei na rere ka vakanamata na lomada kei na noda vakanananu vei Koya. Me vaka a vakavulica o Elder David A. Bednar, “Na ivakasala ni Turaga meda ‘tiko lo’ e levu cake sara na kena ibalebale mai na sega ni vosa se sega ni yavala.” Mo tiko lo, a vakavulica o koya, “e rawa beka ni dua na sala meda vakananumi kina meda vakanamata vagumatua vua na iVakabula.”

Na tiko lo edua na cakacaka ni vakabauta ka gadrevi kina na igu. Lectures on Faith e tukuna, “Ni dua na tamata e cakacaka ena vakabauta, e cakacaka ena nona vakasama.” O Peresitedi Nelson a vakaraitaka: “Sa dodonu me vakoti tu na noda rai vua na iVakabula kei na Nona kosipeli. E itavi bibi toka vakavakasama nida segata meda raici Koya tiko ena noda vakasama kecega . Ia nida vakayacora vakakina, ena yali na noda vakatitiqa kei na rere.” Ni vosa me baleta na gagadre oqo meda vakanananu vakatitobu, o Peresitedi David O. McKay a kaya: “Eda sega soti ni dau kauwaitaka vakalevu sara na yaga ni vakanananu vakatitobu, e dua na ivakavuvuli ni sokalou. … Na vakanananu titobu edua vei ira … na katuba tabu duadua ka da curu kina kina iserau ni Turaga.”

E tiko edua na vosa vaka Javani, na mui, ka vei au, e vakamacalataka vakavinaka na ibalebale titobu vakayalo ni tiko lo, ka semati kina vakabauta kei na vakanananu vakatitobu. E rua na kena matanivola (無為). Na kena ena imawi e kena ibalebale ni “sega,” se “sega ni tiko,” kei na kena ena imatau na “me caka” Ka kedrau ibalebale na “sega-ni-caka” Ena kena ibalebale dina, e rawa ni vakadewataki cala me kena ibalebale na “kua ni caka edua na ka” ena sala vata ga e rawa ni nanumi kina na “tiko lo” me “kua ni vosa se yavala.” Ia, me vaka na malanivosa, “mo tiko lo,” e tiko edua na kena ibalebale titobu; vei au e ivakananumi meu vakamalua ka kauwai vakalevu kina veika vakayalo.

Niu veiqaravi voli ena mataveiliutaki ni iwasewase na Asia North Area kei Elder Takashi Wada, au kila kina nio watina, o Sisita Naomi Wada, e kenadau ena volai ni matanivola vaka Javani. Au kerei Sisita Wada me droinitaka vei au na matanivola vaka Javani ni mui. Au vinakataka meu vakaliliga na droini ena noqu lalaga me ivakananumi meda tiko lo ka meu tvakanamata vua na iVakabula. Au kurabui ni sega ni ciqoma vakarawarawa na kerekere lailai oya.

Ena siga ka tarava, niu kila niu a rairai nanuma cala beka na nona tuvakasuka, a vakamacalataka o Elder Wada ni na gadrevi edua na sasaga levu me rau volai na matanivola oya. Ena gadrevi vei watina me vakananuma ka vakasamataka vakatitobu na vakasama ni volai ni matanivola me yacova ni sa matata vinaka e yalona na kena ibalebale ka rawa vua me na vakaraitaka na veika e vakila mai vuniyalona ena vei itoqa yadua ni nona barasi. Au madua ena noqu vakawalena tu na noqu kerei watina me cakava edua na ka dredre. Au kerei koya me vakadewataka na noqu kere veivosoti vua ena noqu lecaika ka me kila talega niu sa vakasuka na noqu kerekere.

Matanivola vaka Javani ena valenivolavola i Bisopi Budge.

Au kurabui ka vakavinavinaka ena neirau biubiu mai Javani, e lolomataka mai o Sister Wada, sega ni kerei, solia vei au na droini totoka oqo ni matanivola vaka Javani ni vosa na mui Ena gauna oqo e lili toka ena lalaga ni noqu valenivolavola, ka vakananumi au meu tiko lo ka vakasaqara na Turaga e veisiga ka qaravi Koya ena lomaqu taucoko, igu, vakasama kei na kaukauwa. A vakaraitaka vakavinaka cake o koya, ena itovo ni solibula oqo, na ibalebale ni mui, se tiko lo. A sega ni vakayacora ga me rawa na nona droinitaka na matanivola, ia a vakayacora o koya na nona cakacaka ena lomana taucoko kei na gagadre dina.

E vakakina, na nona gadreva na Kalou meda toro yani Vua ena mataqali qaravi kalou vata oya mai na vuniyaloda. Nida cakava vakakina, ena yaco na noda sokalou me ivakaraitaki ni noda loloma vei Koya.

E gadreva o Koya meda veitalanoa vata kei Koya. Ena dua na gauna, ni oti noqu cabora na idola masu ena bose kei iratou na Mataveiliutaki Taumada, a vuki mai vei au o Peresitedi Nelson ka kaya, “Nio masu tiko, au vakananuma tiko na nona marautaka na Kalou na noda vakatikitiki mai na noda osooso meda sokalou Vua.” E dua na ivakananumi rawarawa ka kaukauwa na kena bibi vua na Tamada Vakalomalagimeda dau cegu ka veitalanoa vata kei Koya.

E dina ga ni gadreva vakalevu meda vakanamata Vua, ia ena sega ni vakasaurarataki keda meda lako Vua. A kaya vei ira na Nifaiti na Turaga vakaturi cake tale, “Au sa nanuma vakavica meu vakasoqoni kemuni vata me vaka na toa yalewa sa vakasoqoni ira na luvena e ruku ni tabana, ia oni a sega ni vinakata.” A tarava oya na veisureti sinai ena inuinui ka yaga vei keda nikua: “Au sa nanuma vakavica meu vakasoqoni kemuni vata me vaka na toa yalewa sa vakasoqoni ira na luvena e ruku ni tabana, kevaka ko ni sa veivutuni ka lesu mai vei au ena lomamuni taucoko.”

Na kosipeli i Jisu Karisito e solia vei keda na veimadigi eso meda lesu vakawasoma Vua. Na veimadigi oqo e okati kina na masu e veisiga, vuli ivolanikalou, na cakacaka vakalotu ni sakaramede, na Siga ni Vakacecegu kei na sokalou e valetabu. E vakacava keda kauta tani na veimadigi tabu oqo mai na noda lisi ni ka “me-caka” ka biuti ira ena lisi ni ka me “kua ni caka”—kena ibalebale meda cakava ena itovo ni vakasama kei na vakanamata vata ga a cakava o Sisita Wada kina nona volamatanivola?

O na nanuma beka, “E sega na gauna meu cakava kina oya.” Au dau vakila vakina ena vuqa na gauna. Ia meu vakatura mada ni ka beka e gadrevi e sega me vakalevutaki na gauna ia me vakalevutaki ga na kauwai kei na vakanamata vua na Kalou ena loma ni gauna eso eda vakatikitikitaka tu Vua.

Me ivakaraitaki, nida masu, vacava meda vakayagataka vakalailai na gauna ena vosa ka vakalevutaka na gauna ni tiko vakanomodi kei na Kalou; kei na gauna eda vosa kina, meda vakaraitaka vakalevu cake na vakavinavinaka kei na loloma mai vuniyaloda?

O Peresitedi Nelson e vakasalataka ni sega ni gadrevi meda wilika walega na ivolanikalou ia meda vakasamataka vakatitobu. Na duidui cava ena yaco kevaka eda vakalailaitaka na wiliwili ga ka vakalevutaka na noda vakasamataka vakatitobu?

Vakacava ke da vakarautaka vakalevu cake na noda vakasama meda vakayagataka na sakaramede ka vakananuma ena marau na veivakalougatataki ni Veisorovaki i Jisu Karisito ni caka tiko na cakacaka vakalotu tabu oqo?

Ena Siga ni Vakacecegu, ka kena ibalebale ena vosa vaka Iperiu na “vakacegu,” vakacava eda vakacegu mai na veiosooso tale eso ka taura na gauna me dabe vakanomodi kei na Turaga ka qaravi Koya?

Nida sokalou ena valetabu, vakacava, me vaka eda vakasalataki, meda a cakava edua na sasaga vakaivakarau ni vakanamata kei na kauwai se tiko vakadede vakalailai tale ena rumu vakasilesitieli ka vakanananu ena vakanomodi?

Nida vakanamata vakalailai cake ki na cakava, ka vakalevu ki na vaqaqacotaka na isema ni veiyalayalati kei Tamada Vakalomalagi kei Jisu Karisito, au vakadinadinataka nio ira na gauna tabu vakayadua oqo era na vakavutuniyautaki, ka da na ciqoma na veidusimaki e gadrevi ena noda bula yadua. O keda, me vakai Marica ena italanoa nei Luke, e vakavuqa meda dau lomaocaoca ka veinanuyaka na ka e vuqa. Ia, nida veitalanoa kei na Turaga e veisiga, ena vukei keda o Koya meda kila na ka e yaga vakalevu.

Na iVakabula mada ga e cegu vakalekaleka mai na Nona veiqaravi me vakanomodi ka veitalanoa kei na Kalou. E sinai na ivolanikalou ena ivakaraitaki ni Turaga ni lako vakatikitiki ki na dua na vanua lala, ulunivanua, vanua liwa, vanua dravuisiga se “lako vakalailai yani ki liu” me masu vua na Tamada. Ke a vaqara o Jisu Karisito na gauna vakanomodi me veitalanoa kina kei na Kalou ka vakaukauwataki mai Vua, ena yaga vei keda meda cakava vakakina.

Ni vakanamata na lomada kei na noda vakasama vua na Tamada Vakalomalagi kei Jisu Karisito, ka vakarorogo ki na domo malumu, lailai ni Yalo Tabu, ena matata cake vei keda na ka e yaga vakalevu, ena vakatitobutaki na noda yalololoma, ka kune vakacegu kei na kaukauwa mai Vua. Na noda vukea na Kalou me vakusakusataki na Nona cakacaka ni veivakabulai kei na bula vakacerecerei, e vaka erau veicoqacoqa kei na kena gadrevi meda vakamalua sobu. Na dau yavala tu ga ena rawa beka ni vakaikuritaki kina na yavavala ena noda bula ka tarovi keda meda kunea na vakacegu eda qara tiko.

Au vakadinadinataka ni kevaka eda lesu vakawasoma vua na Turaga ena lomada taucoko, eda na qai kilai Koya ena vakanomodi kei na yalodei ka vakila na Nona loloma tawayalani vei keda.

E yalataka na Turaga:

“Dou toro voleka mai vei au kau na qai toro voleka yani vei kemudou; dou vakasaqarai au vagumatua dou na qai kunei au.”

“Oni na vakasaqarai au, ka kunei au, kevaka oni vakasaqarai au ena yalomuni taucoko.”

Au vakadinadinataka ni dina na yalayala oqo. Ena yaca i Jisu Karisito, emeni.

iDusidusi

  1. Raica na Ica 2:14–15.

  2. Aisea 30:15–16; vakamatataki.

  3. 2 Nifai 10:24 e sureti keda meda vakaduavatataka na noda lewa kei na lewa ni Kalou. ““Re” means “again,” “con” means “with,” and “cile” is a chair or throne. Me vakaduavatataki na noda lewa kei na lewa ni Kalou e rawa ni kena ibalebale meda dabe vata tale kei na Kalou.

  4. Russell M. Nelson, “Vakarautaka na Gauna vua na Turaga,” Liaona, Nove. 2021, 120.

  5. Russell M. Nelson, “What We Are Learning and Will Never Forget,” Liahona, May 2021, 80.

  6. Raica na Russell M. Nelson, “Na Veika Eda Vulica Tiko ka na Sega ni Guilecavi Rawa,” 80.

  7. David A. Bednar, “Dou Tiko Lo, Mo Dou Kila Niu Sa Kalou,” Liaona, Me 2024, 28.

  8. Raica na Iperiu 11:6.

  9. Lectures on Faith (1985), 72.

  10. Russell M. Nelson, “Vagoleya Mai na Mana i Jisu Karisito ki na Noda Bula,” Liaona, Me 2017, 41.

  11. David O. McKay, “Consciousness of God: Supreme Goal of Life,” Improvement Era, June 1967, 80.

  12. Raica na Vunau kei na Veiyalayalati 4:2.

  13. Raica na Mosaia 7:33; Ica 2:14.

  14. “Na uto bulabula, ka cakacaka vinaka tiko e usutu tiko ni noda bula vinaka kei na tiko vinaka vakayadua. Ia, au sa vulica me vaka niu italai ka ivakadinadina kei Jisu Karisito ni bulabula vinaka ni noda uto vakayago e veimama ga ni noda bolebole. Au taura vakabibi na ivakaro meda lomana na Kalou ena lomada taucoko baleta na lomani Koya sai koya na ka e vakabulabulataki keda tiko” (Russell M. Nelson, The Heart of the Matter: What 100 Years of Living Have Taught Me [2023], 8; vakamatatataki).

  15. Raica na Same 14:2; Vakatakila 3:20.

  16. 3 Nifai 10:5; vakamatatataki.

  17. O Elder Dale G. Renlund a vakavulica: “Na veisautaki ni noda itovo ka lesu tale ki na ‘gaunisala donu’ era tiki ni veivutuni, ia e dua walega na tikina. Na veivutuni dina e okati talega kina me vuki na yaloda kei na lomada vua na Kalou ka cata sara na ivalavala ca” (“Veivutuni: Dua na Digidigi Rekitaki,” Liaona, Nove. 2016, 121; vakamatatataki).

  18. 3 Nifai 10:6; vakamatatataki.

  19. O Elder Neal A. Maxwell a vakatavulica, “Na lotu vua na Kalou e sega walega ni noda solia e levu na gauna ki na cakacaka ni Lotu ia na noda vakila talega se e nei cei dina na cakacaka eda cakava tiko!” (“Settle This in Your Hearts,” Ensign, Nove. 1992, 67).

  20. Ni vosa tiko me baleta na sala e veisau tiko kina na nona masu ni toso tiko na gauna, a kaya kina o Desmond Tutu: “Au nanuma [niu] tovolea meu tubu ena noqu tiko e kea. Me vaka o raragi tiko ena buka ena vulaibatabata—o dabe tikoga e mata ni buka, ka sega ni gadrevi mo vuku se cakava edua tale na ka. E sega ni tukuni mo vuku se dua naka. Na buka ena vakatakatataki iko” (“Desmond Tutu, Insisting We Are ‘Made for Goodness’” [NPR interview by Renee Montagne, Mar. 11, 2010], npr.org).

  21. Russell M. Nelson, “Vakasama Vakasilesitieli!,” Liaona, Nove. 2023, 117–19.

  22. Raica na Russell M. Nelson, “Living by Scriptural Guidance,” Liahona, Jan. 2001, 19–22; see also Russell M. Nelson, “The Answer Is Always Jesus Christ,” Liahona, May 2023, 127–28.

  23. Raica na 3 Nifai 17:3. Vakaraitaka o Peresitedi David O. McKay:

    “Au vakabauta ni gauna lekaleka e dau qaravi kina na sakaramede sai koya e dua na gauna vinaka ni vakanananu vakatitobu, ka sega ni dodonu me tiko e dua na ka ena gauna bibi koya me dreta tani na noda vakanananu mai na inaki ni cakacaka vakalotu oya. …

    “Au vakauqeta vakaukauwa meda tiko ena cakacaka vakalotu tabu oqo ena vakarokoroko, ena kena ivakarau e uasivi sara, me rawa kina vei ira kece sara era curuma yani na vale ni Kalou mera vakananuma vakatitobu na nona vinaka ka vakaraitaka vakamalua ena yalomasumasu na nomu marautaka na nona vinaka na Kalou. … Laiva na auwa ni sakaramede me dua na gauna ena loma ni dua na siga, e tovolea kina o koya ka mai sokalou me vakila mada ga e lomana ni rawa vei koya me veitalanoa kei na nona Kalou” (“Consciousness of God: Supreme Goal of Life,” Improvement Era, June 1967, 80–81).

  24. Raica na Vunau kei na Veiyalayalati 59:10.

  25. “Nio kauta mai na nomu ivolatara ni valetabu, ena yalomalumalumu, ka vakananuma na vale ni Turaga mo vuli, o Koya ena vakavulici iko” (Russell M. Nelson, “Na Valetabu kei na Nomu Yavu Vakayalo,” Liaona, Nov. 2021).

  26. “Ena liutaki iko ka tuberi iko ena nomu bula kevaka ona solia nomu gauna Vua ena nomu bula—ena veisiga yadua.” (Russell M. Nelson, “Vakarautaka na Gauna vua na iVakabula,” 121).

  27. Raica na Luke 10:40–42.

  28. 3 Nifai 19:19; Raica na iVakadewa nei Josefa Simici, Maciu 4:1 (ena Matthew 4:1, footnote a); Matthew 5:1; 14:13, 23; Mark 1:35; 6:46; Luke 5:16; 6:12.

  29. Raica na 3 Nifai 21:29.

  30. Vunau kei na Veiyalayalati 88:63.

  31. Jeremaia 29:13; raica talega na A Lele i Jeremaia 3:25.