Noda Tabana
Kunei na Daukaulotu ena Dua Na Cakacaka Mana ni Gauna Oqo
Ena itekivu ni yabaki sa oti, a kerei ira kina na peresitedi ni iteki o Elder Alistair B. Odgers mera navuca edua na lalawa ena iwiliwili ni daukaulotu dauveivakavulici tudei mera na veiqaravi tiko ena Tiseba ni 2022.
Ni oti na masumasu kei na lolo vagumatua, au a navuca edua na lalawa ka na rawa ni bolei keimami vaka dua na iteki; ka na gadrevi kina na vakabauta levu ka na kauta mai na kila-ka vakayalo kei na cakacaka mana ki na nodra bula na lewenilotu. Au kila na kedra iwiliwili na daukaulotu era veiqaravi tiko ena gauna oya, kei ira na vakavakarau tiko ka vakakina o ira keimami cakacaka vata tiko, ena rawa ni vakadeitaka e 10–12 mera na veiqaravi ena Tiseba. Au a uqeti meu tukuna e 25 me neitou lalawa ni iteki.
Sega tale ni bera noqu bose vata kei ira na neitou bisopi, peresitedi ni tabana, matabose e cake kei ira na lewe ni matabose ni iteki. Keitou a sureti ira kece me duavata me vakasaqarai na lewe 10–15 na daukaulotu ka keitou a se sega ni cakacaka vata tiko. Oti vakalailai oya, ena Koniferedi Raraba ni Epereli, o Peresitedi Russell M. Nelson e a sureti ira tale kina na cauravou, kei na goneyalewa ka ra gadreva, mera veiqaravi vakadaukaulotu tudei. A vakayaloqaqataki ira kece o Peresitedi Nelson mera ‘vakasaqara ka nuitaka na cakacaka mana ni da vakalevutaka noda igu vakayalo.1
E a kerei ira na peresitedi ni iteki o Elder Odgers ena neitou matabose ni cakacakavata, me sureti ira na bisopi kei na peresitedi ni tabana me sureti ira na cauravou e veimacawa mera na veiqaravi vakadaukaulotu. Ena noqu vakabauta na cakacaka mana, au a vakayaloqaqataki ira tale kina na neitou iliuliu mera vakavoutaka na sasaga mera kunei na daukaulotu, ka vakabibitaka ni na rawati na kila-ka vakayalo kei na cakacaka mana ni keimami vaqara na veivakauqeti kei na veidusimaki se o cei me sureti.
Ena bose ni matabose e cake ni iteki ka tarava, e a tukuna edua na baraca ni rua tiko na luvena tagane e rawa me rau laki kaulotu. Edua a gadreva me qarava na Turaga, o kena ikarua e sega. Na luvena tagane oqo, o Sione, e a bula tu mai Amerika, vakaitau tiko, ka kaya ni se bera ni ciqoma edua na isau ni nona masu, me laki kaulotu se me kua.
Ena ituvaki ni yalo vata ka a tu vei Alama, kei na turu ni wai ni mata, na tama oqo a kerea se keimami rawa ni masulaki Sione me ciqoma edua na isau ni masu mai vua na Turaga.
Me vakataki ira na kena vo, au a tomana tiko noqu masu, kei na lolo ena vukuna na cauravou oqo.
Au a yadra cake ena dua na mataka caca ni Vakarauwai ka mai vakanananu toka, a qai yaco vei au edua na ka veivakurabuitaki ka veivakayalomalumalumutaki talega. Au a raivotutaki Sione e noqu vakanananu. Au a vakaroti meu veisiko vua ena siga ka tarava, ni qaravi oti na noqu itavi ni siga oya. A tomani na raivotu ka soli vei au na taro meu taroga vakatabakidua vei Sione. Kau a rogoca se na cava nona isaunitaro, kei na sala meu na sauma kina. E a macala vinaka ka matata na itukutuku.
Ena yakavi oya, au a muduka noqu lolo ka kerea me na matata tiko na veika kece ena raivotu meu na vakayacora rawa kina na ilesilesi sa soli vei au.
Au a tiko ena dua na koniferedi ni tabana levu ena siga ka tarava, cakava eso na veivakatarogi ka gole yani ki na noqu motoka. Niu biubiu mai valenilotu, e a vakananuma tale vei au na Yalo na noqu ilesilesi. Ena dua na sala matalia ia e vakayalo, au a raica tale na raivotu vata kau a raica ena noa.
Niu yaco yani ki na itikotiko ni matavuvale, au a tukituki e katuba ka tukuni mai ni o tamadratou e tu mai vanuatani, ia o nana ga e tiko. Ni yaco mai ki katuba o nana, au a kerea seu rawa ni veitalanoa kei koya vata kei Sione. E a osooso tiko o Sione ena vakasaqa ivakayakavi. E a sureti au ki loma o nana ka keitou dabe na lewe tolu ka veitalanoa ena rumu ni gade.
Au a kerei Sione me masu, ka sega ni bera na kena sa basika tale mai na raivotu ka matata vinaka me vaka ga ena siga ena noa.
Au a tarogi Sione se cava e nanuma me baleta na veiqaravi vaka daukaulotu? Na veivosa yadua a cavuta, a tautauvata sara ga kei na kena au a raica ena raivotu. A tukuna ni se sega ni vakadeitaka me na laki kaulotu; ni a sa vakasamataka vakabibi ka masulaka ia a sega ni namaka me na ciqoma edua na kena isau. Au taroga se tiko edua nona veivakalougatataki vakapeteriaki. A kaya, “io”. Au a taroga, “Na cava e tukuna na nomu veivakalougatataki vakapeteriaki?” A sauma mai, “Au na veiqaravi vakadaukaulotu”.
Me vaka na noqu vakaroti, au taroga, “E dau sauma vakacava na masu na Turaga?” E a veilecayaki o Sione . . . ia a qai wasea na nona vakanananu. Ena noqu vakaukauwataki maivua na Yalo kei na dua na ituvaki ni luluvu kei na yalomalumalumu, au a kaya, “au sa vakaroti maivua na Turaga ko Jisu Karisito, ena ivakatakila, meu mai sikovi iko ni kua. Au vakadinadinataka vei iko ni saumi na masu ena veika e vakilai, na veiuqeti, na wiliki ni ivolanikalou kei na vuqa tale na veisala eso. Ni kua au sa matataka na iVakabula, o Jisu Karisito, me isau ni nomu masu ka kau tani na veilecayaki kei na vakatitiqa kece. Sione, na iVakabula e sureti iko mo veiqaravi vakadaukaulotu. E tiko vei Koya edua na cakacaka mo na cakava ka na rawa ni cakava ga o Elder Hala ka ni dua na tamata mareqeti e waraki iko tiko mo sureta ki na wai ni veipapitaisotaki”. Oqo na vanua sa mai cava kina na raivotu.
Au a taroga se cava e vakila. A vakacuva na uluna ka tagi, “Sa saumi na noqu masu kau vinakata meu na veiqaravi vakadaukaulotu”.
Sa na vakarau vakacavara o Baraca Hala na nona laurai vakavuniwai kei na dikevi ni batina ka vakacuruma yani na nona ivola ni kerecuru kina veiqaravi ni kaulotu. Na cakacaka mana ni gauna oqo e dau yaco dina ni da vakararavi vua na Turaga ko Jisu Karisito.