„10 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui (2022)
„10 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui
10 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Naujoji ir nesibaigiančioji santuokos sandora
6 pamokoje sužinojome, kad santuoka yra paskirta Dievo. Prezidentas Raselas M. Nelsonas taip pat mokė, kad celestialinė santuoka yra „aukščiausia ir tvirčiausia santuokos rūšis, kurią mūsų Kūrėjas gali pasiūlyti Savo vaikams“ ir kuri suteikia „didesnes galimybes laimei nei bet kokie kiti ryšiai“ (Celestialinė santuoka, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Studijuodami šią medžiagą, pamąstykite, kokius jausmus jums kelia amžinoji santuoka ir kaip galėtumėte gyventi taip, kad būtumėte jos verti.
1 dalis
Kodėl turėčiau stengtis siekti amžinosios santuokos?
Galvodami apie pažįstamų žmonių santuokas, galbūt susimąstote, kuo santuoka šventykloje skiriasi nuo civilinės santuokos.
Tikime, kad „Dievo laimės planas sudaro sąlygas šeimos tarpusavio santykiams anapus kapo ribos tęstis amžinai“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, JėzausKristausBažnyčia.org). Amžinieji šeimos santykiai tapo įmanomi Jėzaus Kristaus dėka. Prezidentas Nelsonas mokė, kad dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo „prisikėlimas tapo realus visiems, o amžinasis gyvenimas pasiekiamas tiems, kurie atgailauja dėl savo nuodėmių, priima būtinas apeigas ir laikosi sudarytų sandorų“ („Semkimės Jėzaus Kristaus galios savo gyvenimui“, 2017 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Pastarosiomis dienomis Viešpats sugrąžino įgaliojimus, apeigas ir sandoras, leidžiančius įtvirtinti amžinąsias santuokas.
2 eilutėje pavartotas žodis naujoji reiškia, kad ši sandora buvo naujai sugrąžinta mūsų Evangelijos laikotarpyje. Ši sandora taip pat yra nesibaigiančioji, nes yra amžina ir egzistavo dar „prieš pasaulio įkūrimą“ (Doktrinos ir Sandorų 132:5). Senovėje ji buvo dalis Dievo sudarytos sandoros su Abraomu ir jo žmona Sara.
Angliškajame Bažnyčios Biblijos žodyne aiškinama, kad „Abraomas pirmą kartą priėmė Evangeliją per krikštą (kuris yra išgelbėjimo sandora). Tada jam buvo suteikta aukštesnioji kunigystė ir jis sudarė celestialinę santuoką (kuri yra išaukštinimo sandora), taip užsitikrindamas, kad turės amžinąjį prieaugį [nesuskaičiuojamą ainiją]“ (Bible Dictionary, “Abraham, covenant of”).
Viešpats pažadėjo Abraomui: „Aš […] dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje“ (Pradžios 22:17). Celestialinė santuoka apima palaiminimą susilaukti vaikų celestialinėje šlovėje (žr. Joseph Smith, in History, 1838–1856 [Manuscript History of the Church], volume D-1, 1551 [josephsmithpapers.org]).
Viešpats Abraomui taip pat pažadėjo, kad visi šie palaiminimai atiteks jo žemiškajai ainijai (žr. Doktrinos ir Sandorų 132:29–31; Abraomo 2:6–11). Abraomo sandoros dalis, susijusi su amžinąja santuoka ir amžinuoju prieaugiu, atnaujinama su kiekvienu žmogumi, sudarančiu „nauj[ąją] ir nesibaigianči[ąją] santuokos sandor[ą]“ (Doktrinos ir Sandorų 131:2). Kitaip tariant, per santuokos užantspaudavimo apeigas mums pažadami tokie patys palaiminimai kaip ir Abraomui.
Kai vyras ir moteris yra užantspauduojami šventykloje, jie sudaro šventas sandoras su Dievu ir vienas su kitu. Jos apima sandoras likti ištikimiems vienas kitam ir Dievui, gyventi kaip Kristus, laikytis visų sudarytų Evangelijos sandorų, daugintis ir papildyti žemę.
Apmąstykite, kaip šis paveikslėlis siejasi su amžinosios santuokos sandora. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie šiuos sandoros santykius mokė:
Viešpats Jėzus Kristus yra santuokos sandoros santykių centre. Prašau, atkreipkite dėmesį, kad Gelbėtojas yra šio trikampio viršuje, moteris viename apatiniame šio trikampio kampe, o vyras kitame apatiniame kampe. Susimąstykite, kas nutinka santykiuose tarp vyro ir moters, kai jie kiekvienas asmeniškai ir nuosekliai „atei[na] pas Kristų ir tobulė[ja] jame“ (Moronio 10:32). Dėl Išpirkėjo ir per Jį vyras ir moteris priartėja vienas prie kito. (“Marriage Is Essential to His Eternal Plan,” Ensign, June 2006, 86)
2 dalis
Ką turiu rinktis, kad mano santuoka būtų amžina?
Viešpats apreiškė, kad, jei vyras ir moteris nesusituokia pagal Jo įstatymą (sudarydami naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą) ir Jo įgaliojimą, tai jų santuoka „nebegalioja jiems mirus“ (Doktrinos ir Sandorų 132:15). Tačiau vien tik užantspaudavimas šventykloje taip pat negarantuoja amžinosios santuokos.
Galbūt 19 eilutėje pastebėjote, kad norint, jog šventyklinės santuokos taptų amžinos, jos turi būti „užantspauduo[tos] […] pažado Šventąja Dvasia“. Raštų rodyklėje sužinome, kad „Šventoji Dvasia yra Pažado Šventoji Dvasia (ApD 2:33) […]. Ji patvirtina, kad teisūs žmonių poelgiai, apeigos ir sandoros yra priimtini Dievui. Pažado Šventoji Dvasia liudija Tėvui, kad gelbstinčios apeigos buvo atliktos deramai ir kad su jomis susijusios sandoros buvo įvykdytos“ („Pažado Šventoji Dvasia,“ raštai.ChurchofJesusChrist.org).
Jei sutuoktiniai „pasilieka […] sandoroje“ (Doktrinos ir Sandorų 132:19), tai Šventoji Dvasia, būdama Pažado Šventąja Dvasia, patvirtina Dievui, kad jie laikosi savo sandoros, ir jų santuoka tampa amžina. Kad „pasili[ktų] […] sandoroje“, abu sutuoktiniai turi ištikimai laikytis savo užantspaudavimo sandorų sąlygų. Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie šių sandorų laikymosi svarbą mokė:
Kaip mokoma šioje Raštų ištraukoje [Doktrinos ir Sandorų 132:19], amžinieji saitai neatsiranda vien dėl užantspaudavimo sandorų, kurias sudarome šventykloje. Nuo to, kaip elgsimės šiame gyvenime, priklausys, kokie būsime visose ateinančiose amžinybėse. Norėdami gauti mūsų Dangiškojo Tėvo duotus užantspaudavimo palaiminimus, turime laikytis įsakymų ir elgtis taip, kad mūsų šeimos norėtų gyventi su mumis amžinybėje. (“The Eternal Family,” Ensign, Nov. 1996, 65)
Stengdamiesi būti geriausiais žmonėmis ir laikytis savo sandorų, galime remtis Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Kaip mokė vyresnysis Ronaldas A. Resbandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo:
Mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus yra didis pavyzdys to, kaip duoti pažadus, sudaryti sandoras ir jų laikytis. Jis atėjo į žemę, pažadėjęs vykdyti Tėvo valią. Jis mokė Evangelijos principų žodžiais ir darbais. Jis apmokėjo mūsų nuodėmes, kad mes vėl galėtume gyventi. Jis išpildė visus savo pažadus.
[…] Pažadų laikymasis yra ne įprotis, tai Jėzaus Kristaus mokinį apibūdinanti savybė. […]
Tad šiandien klausiu, ar laikomės savo pažadų ir sandorų, o gal jie kartais tėra nenuoširdūs įsipareigojimai, atsainiai prisiimti ir todėl lengvai sulaužomi? („Laikykimės savo pažadų ir sandorų“, 2019 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)