3 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga

Mūsų dieviškoji prigimtis ir paskirtis

Vieni svarbiausių gyvenimo klausimų yra susiję su mūsų atsiradimu ir paskirtimi: kas iš tikrųjų esame ir koks yra mūsų potencialas. Studijuodami šią pamoką, pagalvokite, kaip elgiatės su savimi ir kaip elgiatės su kitais. Kaip tai pasikeistų, jei visada atmintumėte savo dieviškąją prigimtį ir paskirtį?

1 dalis

Kas aš esu?

Pranašas Džozefas Smitas mokė: „Nesuprasdami Dievo būdo, žmonės nesupranta savęs“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 39). Raštuose pateikiamas galingas liudijimas apie tai, kas yra Dievas ir koks yra mūsų ryšys su Juo.

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Apaštalų darbų 17:29, Hebrajams 12:9 ir 1 Jono 3:2 ieškodami, kas yra Dievas ir ką galime sužinoti apie mūsų ryšį su Juo.

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, tuometinis Pirmosios Prezidentūros narys, taip mokė apie mūsų ryšį su Dievu:

Mus sukūrė Visagalis Dievas. Jis yra mūsų Dangiškasis Tėvas. Tiesiogine prasme esame Jo vaikai. Mes padaryti iš dieviškos, brangiausios ir ištobulintos materijos, taigi turime savyje dieviškumo elementų.

Tačiau čia, žemėje, mūsų mintis ir veiksmus neigiamai veikia tai, kas sugadinta, nešventa ir netyra. Pasaulio nešvarumai ir purvas sutepa mūsų sielas, dėl ko tampa sunku atpažinti ir prisiminti savo tikrąją prigimtį ir tikslą.

Bet visa tai negali pakeisti to, kas esame iš tikrųjų. Mūsų prigimties esminis dieviškumas išlieka. (Jis užsidės jus ant pečių ir parneš namo, 2016 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Pranašai ir apaštalai yra patvirtinę, kad „visos žmogiškos esybės – vyrai ir moterys – sukurti pagal Dievo atvaizdą. Kiekvienas yra mylimas dvasinis dangiškųjų tėvų sūnus ar dukra“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, JėzausKristausBažnyčia.org). Pagalvokite, kaip šie mokymai gali papildyti jūsų supratimą apie jūsų dangiškuosius tėvus:

Visi vyrai ir moterys yra sukurti pagal Visatos Tėvo ir Motinos panašumą ir tiesiogine prasme yra Dievybės sūnūs ir dukros. […]

Žmogus, kaip dvasia, buvo pradėtas ir gimė dangiškiesiems tėvams, augo ir subrendo amžinuosiuose Tėvo rūmuose, prieš ateidamas į žemę laikiname [fiziniame] kūne. (“Gospel Classics: The Origin of Man,” Ensign, Feb. 2002, 29, 30)

Prezidentas Haroldas B. Ly pareiškė: „Pamirštame, kad turime Dangiškąjį Tėvą ir Dangiškąją Motiną, kurie, ko gero, yra dar labiau susirūpinę nei mūsų žemiškieji tėvas ir motina, ir kad anapusinės jėgos nuolat stengiasi mums padėti, jei tik darome viską, ką galime“ [Harold B. Lee, “The Influence and Responsibility of Women,” Relief Society Magazine, Feb. 1964, 85]. (Gospel Topics, “Mother in Heaven,” topics.ChurchofJesusChrist.org)

Prezidentas M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo taip pat mokė: „Visų pirmiausia esate ir visada būsite dvasinis Dievo vaikas“ (“Children of Heavenly Father” [Brigham Young University devotional, Mar. 3, 2020], 2, speeches.byu.edu). Prezidentas Uchtdorfas mokė, kad tiesa, jog esame tiesioginiai Dievo dvasiniai vaikai, „turėtų pakeisti mūsų požiūrį į save, savo brolius bei seseris ir į patį gyvenimą“ (Keturi titulai, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Užsirašykite kilusias mintis

Savo užrašuose arba užrašų programėlėje atsakykite į vieną ar daugiau iš šių klausimų:

• Kaip mūsų dieviškosios prigimties supratimas galėtų paveikti mūsų elgesį su savimi ir kitais? Ar esate turėję tokios patirties, kai, matydami kito žmogaus įžeidžiantį elgesį ar požiūrį, jūs vis tiek sugebėjote įžvelgti jo dieviškąją prigimtį?

• Kokie pavyzdžiai iš Gelbėtojo gyvenimo rodo, kad Jis suprato kitų žmonių dieviškąją prigimtį? Kaip galėtumėte geriau sekti Jo pavyzdžiu bendraudami su kitais?

Būkite pasiruošę savo mintimis pasidalyti pamokoje.

2 dalis

Ką gali pakeisti žinojimas, kad esu Dievo vaikas?

Apsvarstykite šį sesers Mišelės D. Kreig, patarėjos visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje, teiginį:

Kuo labiau, iki sielos gelmių, suprasite savo tikrąją tapatybę ir tikslą, tuo labiau tai veiks viską jūsų gyvenime. (Atverti akis, kad matytų, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Patirtis, kurią Mozė įgijo pasikalbėjęs su Dievu akis į akį ir sužinojęs apie savo dieviškąją prigimtį, parodo, kokią galią šis žinojimas gali turėti mums.

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Mozės 1:3–6, 12–16 ir paieškokite, kaip Mozę sustiprino žinojimas apie savo dieviškąją prigimtį.

Mozė įveikia Šėtono gundymus

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Gerai pagalvokite, kaip dieviškosios giminystės ir prigimties supratimas jums yra padėjęs atsispirti priešininko melui ir pagundoms.

3 dalis

Kokia yra mano dieviškoji paskirtis?

Pamąstykite, kiek daug išmokote ir paaugote per pastaruosius 10 metų. Kaip dangiškųjų tėvų sūnus ar dukra turite neįtikėtiną gebėjimą augti. Tiesą sakant, turite dieviškąją paskirtį. (Žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, JėzausKristausBažnyčia.org.)

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Romiečiams 8:16–17 ir paieškokite, ko apaštalas Paulius mokė apie mūsų dieviškąją paskirtį.

Bendrapaveldėtojas yra tas, kuris drauge su kitais paveldėtojais gauna lygią dalį. Kaip Tėvo Viengimis ir vienintelis tobulas Sūnus, Jėzus Kristus turi teisę paveldėti viską, ką turi Tėvas. Paklusnieji ir tie, kurie gaus visus Gelbėtojo Apmokėjimo palaiminimus, taip pat paveldės viską, ką turi Tėvas (žr. Romiečiams 8:14–18; Galatams 3:26–29; Doktrinos ir Sandorų 93:21–22). Tai reiškia, kad visi mes turime potencialą tapti panašūs į Dangiškąjį Tėvą.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas padėjo paaiškinti, ką reiškia mūsų dieviškoji paskirtis:

Mes turime ruoštis savo dieviškajai paskirčiai – šlovei, nemirtingumui ir amžinajam gyvenimui. Visi šie dangiškieji palaiminimai gali būti mūsų, jei būsime ištikimi. (“The Creation,” Ensign, May 2000, 86)

Kitose pamokose sužinosite daugiau apie tai, kaip Jėzus Kristus suteikia mums galimybę pasiekti savo dieviškąją paskirtį kaip amžinojo gyvenimo paveldėtojams. Kaip mokė prezidentas Uchtdorfas, tai daroma pažingsniui:

Visi esame matę, kaip kūdikis mokosi vaikščioti. Jis žengia mažais žingsneliais ir svirduliuoja. Jis klumpa. Ar barame jį už pastangas? Žinoma, ne. Koks gi tėvas baustų kūdikį už tai, kad suklupo? Mes drąsiname, palaikome ir giriame, nes su kiekvienu žingsneliu vaikas tampa panašesnis į tėvus.

[…] Palyginus su Dievo tobulumu, mes, mirtingieji, esame ne ką labiau pažengę nei nerangūs ir klumpantys kūdikiai. Bet mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas nori, kad taptume panašesni į Jį, ir […] toks pat turėtų būti ir mūsų amžinasis tikslas. Dievas supranta, kad to nepasieksime iš karto, bet tai reikia daryti žingsnis po žingsnio. (Keturi titulai, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Kaip prezidento Uchtdorfo teiginys keičia jūsų požiūrį į savo neryžtingus, tarsi mažamečio vaiko, žingsnius? Kokiais būdais galite pakviesti Viešpatį padėti jums toliau judėti pirmyn?

Norite sužinoti daugiau? (Pasirinktinai)

Kur galėčiau sužinoti daugiau apie savo dieviškosios tapatybės suvokimo galią ir apie tai, kaip gyventi sulig savo dieviškąja paskirtimi?

Apie savo dieviškosios tapatybės pažinimo galią sužinokite iš vieno atsivertusiojo į Bažnyčią žmogaus Indijoje. Prezidentė Džojė D. Džouns, buvusi visuotinė Pradinukų organizacijos prezidentė, šiuo patyrimu pasidalijo savo kalboje „Be galo vertingos“ (2017 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Savo kalboje „Ar aš Dievo vaikas?“ (2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga) vyresnysis Brajenas K. Teiloras iš Septyniasdešimties papasakojo apie savo draugę Džen ir apie tai, kaip ji įveikė alinantį sielvartą ir kaltę, leisdama Gelbėtojui padėti jai priimti savo dieviškąją prigimtį ir patikėti ja.

Ką dar tikime apie Dievo Tėvo prigimtį ir mūsų potencialą tapti panašesniems į Jį?

Iš pranašo Džozefo Smito mokymų apie mūsų Dangiškojo Tėvo prigimtį sužinokite perskaitę „Dievas amžinasis Tėvas“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 37–44).