„9 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Šeimų suvienijimas amžinybei“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui (2022)
„9 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui
9 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Šeimų suvienijimas amžinybei
Prezidentas Raselas M. Nelsonas pažadėjo: „Garbindami ir tarnaudami savo protėviams šventykloje būsite gausiau palaiminti asmeniniais apreiškimais bei ramybe ir sustiprinsite savo pasiryžimą likti sandoros kelyje“ („Mums drauge žengiant į priekį“, Liahona, 2018 m. balandis, p. 7). Studijuodami šią pamoką pagalvokite, kaip galėtumėte geriau įgyvendinti šiuos palaiminimus ir padėti suvienyti amžinąją Dievo šeimą atliekant šventyklos apeigas savo mirusių protėvių vardu.
1 dalis
Kokiais būdais mane stiprina kunigystės apeigos ir sandoros?
Tiesa, kad „šeima yra [Dangiškojo Tėvo] plano […] šerdis“, turi kelias reikšmingas prasmes („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, JėzausKristausBažnyčia.org). Apie vieną jų prezidentas Džozefas F. Smitas mokė:
Tėvai ir vaikai, vaikai ir tėvai turi būti suvienyti ir sujungti daiktan, kol visa Dievo šeimos grandinė bus sujungta daiktan į vieną grandinę ir visi jie taps Dievo ir Jo Kristaus šeima. (Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith [2011], 411)
Pastarųjų dienų pranašai paskelbė, kaip pavienes šeimas – ir galiausiai visą Dievo šeimą – galima „sujungti daiktan“: „Šventose šventyklose vykdomos šventos apeigos ir sudaromos sandoros suteikia žmonėms galimybę grįžti Dievo akivaizdon ir šeimoms būti amžinai suvienytoms“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“).
Šios šventos kunigystės apeigos ir sandoros yra daugiau nei tik atliktinos užduotys. Per šias apeigas ir sandoras Dievas nori mus įgalinti tapti panašesnius į Jį (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:19–22) ir vertus amžinojo gyvenimo su Juo ir savo šeimomis.
Apie šventyklos apeigų ir sandorų galią prezidentas Nelsonas mokė:
Galutinis tikslas yra kiekvienam siekti būti apdovanotam galia Viešpaties namuose, užantspauduotam su šeima, ištikimam šventykloje sudarytoms sandoroms, kurios leidžia gauti pačią didžiausią Dievo dovaną – amžinąjį gyvenimą. Šventyklos apeigos ir joje sudarytos sandoros yra gyvybiškai svarbios jūsų gyvenimui, jūsų santuokai ir šeimai, ir jūsų gebėjimui atsilaikyti prieš priešininką. („Mums drauge žengiant į priekį“, p. 7)
Vėliau jis mokė:
Endaumentą Viešpaties namuose gaunantys asmenys per sudarytas sandoras įgyja ne tik Dievo kunigystės galios dovaną, bet ir žinojimo, kaip tos galios semtis, dovaną. […]
[…] Kaskart vertai patarnav[ę] ir garbin[ę] šventykloje iš jos išeinate apsiginklav[ę] Dievo galia ir jus sergi Jo angelai [Doktrinos ir Sandorų 109:22]. („Dvasiniai lobiai“, 2019 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
2 dalis
Kokią įtaką mano gyvenimui gali turėti giminės istorijos tvarkymas ir šventyklos apeigų atlikimas mano mirusių protėvių vardu?
Viešpats pažadėjo paskutinėmis dienomis atsiųsti pranašą Eliją, kad šis sugrąžintų įgaliojimą, reikalingą šeimoms amžinai susivienyti.
Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, kad 6-oje eilutėje pavartotas žodis atgręš „turėtų būti verčiamas kaip sujungs arba užantspauduos“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 454). Šiose eilutėse užrašyta Malachijo pranašystė iš dalies išsipildė 1836 m. balandžio 3 d. Kertlando šventykloje. Tą dieną pranašas Elija atėjo pas Džozefą Smitą ir Oliverį Kauderį ir suteikė jiems Melchizedeko kunigystės užantspaudavimo raktus (žr. Doktrinos ir Sandorų 110:13–16). Šiuo įgaliojimu žemėje atliekamos apeigos gali išlikti ir po mirties ir „tapt[i] galiojančios celestialinėje Dievo karalystėje“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Fildingas Smitas [2013], p. 214).
Pagalvokite, kaip esate palaiminti dėl užantspaudavimo raktų sugrąžinimo. Šių raktų pagalba vyrai ir žmonos, taip pat tėvai ir vaikai gali būti suvienyti amžiams. Šie raktai taip pat stebuklingai atveria duris atlikti šventyklos tarnystę už mūsų mirusius protėvius.
Džozefą Smitą ir kitus ankstyvuosius Bažnyčios narius Viešpats pamokė, kaip svarbu šventykloje atlikti apeigas už mirusius protėvius.
Ieškodami savo mirusių protėvių ir jų vardu atlikdami šventyklos apeigas tampame panašesni į Gelbėtoją. Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė, kaip tampame tarsi tų šeimos narių gelbėtojais:
Kaip mūsų Išpirkėjas atidavė savo gyvenimą kaip vikarinę auką už visus žmones ir tai atlikdamas tapo mūsų Gelbėtoju, taip ir mes, mažesniu laipsniu, šventykloje dirbdami vikarinį darbą, tampame gelbėtojais kitoje pusėje esantiesiems, kurie negali eiti pirmyn, jeigu tam tikro darbo jų labui neatlieka esantieji žemėje. („Baigiamoji kalba“, 2004 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Pagalvokite, kiek savęs atseikėjate dalyvaudami giminės istorijos ir tarnavimo šventykloje veiklose.
Viešpats mums pažada svarbių palaiminimų, jei pasirinksime dalyvauti šiame šventame darbe.
3 dalis
Kaip galėčiau suvienyti savo šeimą ir padėti Dangiškajam Tėvui suvienyti Jo šeimą per šventyklos apeigas?
Mūsų Dangiškasis Tėvas trokšta jums padėti suvienyti jūsų šeimą ir visą Jo šeimą per šventyklos apeigas. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino apie vieną dovaną, kurią Dangiškasis Tėvas duoda norėdamas mums padėti atlikti šį šventą darbą:
Vyresnysis Raselas M. Nelsonas mokė, kad Elijos dvasia yra „Šventosios Dvasios pasireiškimas, liudijantis apie dievišką šeimos prigimtį“ (“A New Harvest Time,” Ensign, May 1998, 34). Ši savita Šventosios Dvasios įtaka skatina žmones nustatyti, dokumentuoti ir branginti savo protėvius bei šeimos narius, tiek gyvenusius praeityje, tiek gyvenančius dabartiniu metu.
Elijos dvasia veikia tiek Bažnyčios narius, tiek ir ne narius. („Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)