15 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Įsakymas daugintis ir pripildyti žemę

„15 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Įsakymas daugintis ir pripildyti žemę“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui (2022)

„15 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui

15 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga

Įsakymas daugintis ir pripildyti žemę

Kokių vilčių ar būgštavimų turite dėl vaikų turėjimo? Studijuodami toliau pateiktą medžiagą, melskitės, kad pagilintumėte savo supratimą apie šventus tikslus, įgyvendinamus pagal Dangiškojo Tėvo planą, kai vyras su žmona nusprendžia turėti vaikų. Pasvarstykite, kaip vyras ir žmona veikdami su tikėjimu galėtų laikytis dieviškojo įsakymo daugintis ir pripildyti žemę.

1 dalis

Kokį vaidmenį Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo plane atlieka vaikų turėjimas?

Prisiminkite, kokių įvairių nuomonių apie vaikų turėjimą esate girdėję. Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalijo tokia vienos motinos nuomone:

Daugybė šiandieninio pasaulio nuomonių sumenkina tai, kaip svarbu turėti vaikų, arba pataria tai atidėti ar apriboti vaikų skaičių šeimoje. Neseniai mano dukros nukreipė mane į internetinį straipsnį, kurį parašė krikščionė (ne mūsų tikėjimo) penkių vaikų motina. Ji rašė: „[Augant] šioje kultūroje yra labai sunku įgyti biblinį požiūrį į motinystę. […] Vaikai užima daug žemesnę vietą nei išsilavinimas. Be abejonės, žemesnę už keliavimą po pasaulį. Žemesnę už galimybę išeiti kur nors vakarais, kada nori. Žemesnę už kūno tobulinimą sporto salėje. Žemesnę už bet kokį turimą ar tikėtiną darbą.“ Po to ji prideda: „Motinystė nėra hobis, tai pašaukimas. Vaikų juk nekolekcionuojate todėl, kad manote, jog jie mielesni už pašto ženklus. Tai nėra kažkas, ką galite įsprausti į savo laisvalaikį. Turėti vaikus yra tai, dėl ko Dievas jums davė [gyvenimo] laiką“ [Rachel Jankovic, “Motherhood Is a Calling (and Where Your Children Rank),” July 14, 2011, desiringgod.org]. (Vaikai, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Sukūręs Adomą ir Ievą ir juos sutuokęs bei užantspaudavęs pagal naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą, Dievas davė jiems įsakymą.

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Perskaitykite Pradžios 1:27–28 ir pagalvokite, kokią svarbą turi tai, kad tai yra pirmasis Adomui ir Ievai duotas Dievo įsakymas.

Pastarųjų dienų pranašai akcentuoja: „Pirmas Dievo įsakymas Adomui ir Ievai yra susijęs su jų, kaip vyro ir žmonos, galimybe būti tėvais. Skelbiame, kad Dievo įsakymas savo vaikams daugintis ir pripildyti žemę tebegalioja“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, JėzausKristausBažnyčia.org).

Pagalvokite, kodėl šį įsakymą reikėjo dar kartą pabrėžti mūsų dienomis. Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros mokė, kad „uoliausias Šėtono pasipriešinimas nukreiptas į tai, kas svarbiausia Dievo planui“. Toks pasipriešinimas apima ir siekį „atkalbinėti nuo vaikų gimdymo – ypač tuos tėvus, kurie augintų vaikus tiesoje“ (Tiesa ir planas, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Jėzaus Kristaus Evangelija mus laimina dieviška vaikų svarbos perspektyva (žr., pvz., Psalmių 127:3 ir Mato 19:13–15). Vyresnysis Andersenas mokė:

Vyrui ir žmonai yra didžiulė privilegija turėti galimybę susilaukti vaikų, kad suteiktų mirtingus kūnus šiems dvasiniams Dievo vaikams. […]

Kuomet vyrui ir žmonai gimsta vaikas, jie įvykdo mūsų Dangiškojo Tėvo plano dalį atvesti vaikus į žemę. Viešpats sakė: „Nes štai, tai yra mano darbas ir mano šlovė – įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ [Mozės 1:39]. Prieš nemirtingumą privalo būti mirtingumas. (Vaikai, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Prezidentas Raselas M. Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad susilaukti vaikų yra dalis mirtingumo tikslo:

Mirtingumo tikslas – tapti panašesniems į Dievą įgyjant fizinį kūną, naudojantis valios laisve ir prisiimant vaidmenis, kurie anksčiau priklausė tik dangiškiesiems tėvams, t. y. vyro, žmonos ir tėvų vaidmenis. […]

Vienas esminių mirtingojo gyvenimo tikslų yra tas, kad mes patys galėtume atkartoti šią šeiminę patirtį, tik šį kartą ne tik kaip vaikai, o kaip tėvai. […]

Dangiškasis Tėvas nori, kad … Jo pirmajam įsakymui „daugintis ir pripildyti“ paklustume ne tik tam, kad įvykdytume Jo planą, bet ir tam, kad atrastume džiaugsmą, kuris, pagal Jo planą, skirtas Jo sūnums ir dukterims. (“The Opportunities and Responsibilities of CES Teachers in the 21st Century” [vakaras su visuotiniu įgaliotiniu, 2016 m. vasario 26 d.], broadcasts.ChurchofJesusChrist.org)

2 dalis

Kaip su sutuoktiniu apsispręsti, kada ir kiek vaikų susilaukti?

Susituokusios poros susiduria su svarbiais klausimais, kada ir kiek vaikų susilaukti.

Studijuokite ruošdamiesi pamokai

Skaitydami Almos 37:37 paieškokite patarimų, sutuoktinių poroms galinčių padėti priimti šiuos sprendimus.

Vyresnysis Andersenas yra kalbėjęs apie tai, kaip svarbu priimant tokius sprendimus tartis su Viešpačiu:

Kiek ir kada susilaukti vaikų yra asmeniniai klausimai, kuriuos su Viešpačiu sprendžia vyras ir žmona. Tai yra šventi sprendimai – sprendimai, kuriuos reikėtų priimti su nuoširdžia malda ir vykdyti su didžiu tikėjimu. […]

Broliai ir seserys, neturėtume teisti vienas kito dėl šios šventos ir asmeninės atsakomybės. (Vaikai, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Kai kurie žmonės, teisiai trokštantys susilaukti vaikų, gali neturėti tokios galimybės šiame gyvenime. Apie tai vyresnysis Andersenas mokė:

Vaikų gimdymas taip pat gali būti širdį gelianti tema teisioms poroms, kurios susituokė ir sužinojo, kad negali susilaukti vaikų, kurių su nekantrumu laukė, ar vyrui ir žmonai, kurie planavo turėti dideles šeimas, bet yra palaiminti maža šeima.

Ne visada galime paaiškinti mirtingojo gyvenimo sunkumus. Kartais gyvenimas atrodo labai neteisingas – ypač tuomet, kai trokštame atlikti būtent tai, ką įsakė Viešpats. Kaip Viešpaties tarnas noriu patikinti, kad šis pažadas yra tikras: „Ištikimi nariai, kurių aplinkybės neleidžia gauti amžinosios santuokos ir tėvystės palaimų šiame gyvenime, visas pažadėtas palaimas gaus amžinybėje, [jeigu] jie laikysis sandorų, kurias sudarė su Dievu“ [General Handbook: Serving in The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 38.1.4, ChurchofJesusChrist.org]. (Vaikai, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Kodėl svarbu, kad vyras su žmona tartųsi su Dangiškuoju Tėvu dėl to, kada ir kiek vaikų turėti?

3 dalis

Kaip gyvybės šventumo Dievo plane supratimas gali nulemti mūsų pasirinkimus?

Per dabartinius pranašus Viešpats pabrėžė žmogaus gyvybės šventumą ir tai, į ką turi teisę visi vaikai, įskaitant negimusius:

Tvirtiname, kad gyvybė yra šventa ir kad Dievo amžinajame plane ji yra nepaprastai svarbi. […]

Vaikams duota teisė gimti santuokoje ir būti auginamiems tėvo ir motinos, kurie ištikimai gerbia savo santuokos įžadus. („Šeima. Pareiškimas pasauliui“)

Apie gyvybės šventumą prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė:

Niekas priglaudęs nekaltą kūdikėlį, pažvelgęs į jo gražias akutes, čiupinėjęs jo mažus pirštukus ir bučiavęs skruostą negali nepajusti gilios pagarbos gyvybei ir mūsų Kūrėjui. Gyvybė kyla iš gyvybės. Ir tai ne atsitiktinumas. Tai Dievo dovana. (“Abortion: An Assault on the Defenseless,” Ensign, Oct. 2008, 37)

Pareiškime apie šeimą pasisakoma prieš įvairias šiandien plačiai paplitusias praktikas, tokias kaip abortai ir nesantuokinių vaikų turėjimas. Kalbant apie abortus, daugelyje pasaulio vietovių jie laikomi priimtina norma ir kiekvienais metais jų atliekama milijonai.

Bažnyčios vadovai yra pateikę tokius paaiškinimus apie abortus:

Viešpats yra įsakęs: „Nežudysi ir nedarysi nieko panašaus“ (Doktrinos ir Sandorų 59:6). Bažnyčia nepritaria planiniams abortams dėl asmeninio ar socialinio patogumo. Nariams nevalia darytis aborto, jo atlikti, organizuoti, mokėti už jį, sutikti su juo ar skatinti jį pasidaryti. Vienintelės galimos išimtys yra tada, kai:

pastota dėl prievartinio išžaginimo arba kraujomaišos;

kompetentingas gydytojas nusprendžia, kad motinos sveikatai ar gyvybei gresia rimtas pavojus;

kompetentingas gydytojas nustato, kad vaisius turi rimtą defektą, dėl kurio naujagimis po gimimo neišgyvens.

Tačiau net ir šios išimtys automatiškai nepateisina abortų. Abortas yra labai rimtas dalykas, todėl apie jį reikėtų galvoti tik po to, kai atsakingi asmenys pasitaria su savo vyskupais ir per maldą gauna dievišką patvirtinimą. (General Handbook, 38.6.1)

Dalis nesusituokusių tėvų abortą renkasi todėl, kad nesijaučia pajėgūs savo vaikui parūpinti reikalingų „saugių, puoselėjančių ir pastovių santykių“. Tokiais atvejais įvaikinimas galėtų būti „nesavanaudiškas sprendimas iš meilės, kuris šiame gyvenime ir amžinybėje palaimina vaiką, biologinius tėvus ir užauginusius tėvus“ (2006 m. spalio 4 d. Pirmosios Prezidentūros pareiškimas, cituotas Ensign, Oct. 2008, 37).

Ruošdamiesi pamokai apmąstykite

Ką apie Dangiškąjį Tėvą sužinojote iš mokymų šiame skyriuje? Kaip panaudodami savo žinias apie Dievo planą galėtumėte paaiškinti, kodėl „planiniai abortai dėl asmeninio ar socialinio patogumo“ prieštarauja Dievo valiai? (General Handbook, 38.6.1).