„18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Materialių poreikių tenkinimas“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui (2022)
„18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui
18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Materialių poreikių tenkinimas
Viešpats rūpinasi mūsų materialia, arba fizine, gerove. Jis apreiškė tiesas, galinčias jums padėti fiziniais savo ir šeimos poreikiais pasirūpinti taip, kad padėtų jums augti dvasiškai. Studijuodami šią medžiagą pagalvokite, kaip galėtumėte geriau pritaikyti šias tiesas.
1 dalis
Kokia yra mano atsakomybė už šeimos materialių poreikių tenkinimą?
Netrukus po Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimo, Viešpats apreiškė kai kurias materialias Bažnyčios narių pareigas.
Per pastarųjų dienų pranašus Viešpats dar kartą patvirtino, kad „tėvų šventa pareiga – išauklėti savo vaikus su meile ir teisumu [ir] patenkinti jų fizinius ir dvasinius poreikius“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, JėzausKristausBažnyčia.org).
Kad galėtų įvykdyti šią pareigą – pasirūpinti savo vaikų fiziniais poreikiais – tėvai turi išmokti būti savarankiški. Savarankiškumas yra pagrindinis Evangelijos principas. „Tai sugebėjimas, apsisprendimas bei pastangos apsirūpinti pačiam ir aprūpinti savo šeimą tuo, kas reikalinga gyvenimui“ (Aprūpinimas Viešpaties būdu. Vadovo vadovėlio apie gerovę santrauka [2009 m.], p. 1).
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė šių principų apie savarankiškumą:
Savarankiškumas reiškia rūpinimąsi dvasine ir materialia tiek mūsų pačių, tiek ir tų, kuriuos Dangiškasis Tėvas patikėjo mūsų globai, gerove. Tik būdami savarankiški galime nuoširdžiai sekti Gelbėtoju tarnaudami ir laimindami kitus.
Svarbu suvokti, kad savarankiškumas yra tik priemonė tikslui pasiekti. Galutinis mūsų tikslas yra tapti panašiems į Gelbėtoją. Šitoks tikslas pasiekiamas per nesavanaudišką tarnystę kitiems. Gebėjimas tarnauti priklauso nuo mūsų savarankiškumo lygio. („Evangelinė gerovės perspektyva – gyvasis tikėjimas“, iš Pagrindiniai gerovės ir savarankiškumo principai [2009 m. pasaulinis vadovų mokymo susirinkimas, p. 1–2; taip pat žr. JėzausKristausBažnyčia.org)
Pagalvokite, kuo svarbus šis mokymas apie savarankiškumą:
Esate save išlaikantys, kai, naudodamiesi Dievo jums suteiktomis palaimomis ir gabumais, pasirūpinate savimi bei savo šeima ir patys randate savo problemų sprendimus. Būti save išlaikančiu nereiškia, kad privalote sugebėti viską padaryti patys. Kad būtumėte iš tiesų save išlaikančiais, turite išmokti dirbti su kitais ir kreiptis į Viešpatį pagalbos ir stiprybės. (Jaunimo stiprybės vardan [brošiūra, 2012 m.], p. 41)
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas mokė: „Joks fiziškai ar emociškai pajėgus tikras pastarųjų dienų šventasis savo valia neužkraus savo paties ar savo šeimos gerovės kūrimo ant kažkieno kito pečių“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 116; taip pat žr. 1 Timotiejui 5:8). Žinokite, kad Viešpats padės jums siekti savarankiškumo. Jėzus Kristus mokė, kad „per [Jo] apvaizdą“ Bažnyčia galėtų „stovėti nepriklausoma“ tiek materialiai, tiek dvasiškai (Doktrinos ir Sandorų 78:14). Tokiu pat būdu Gelbėtojas „per [Savo] apvaizdą“ gali jums padėti tapti savarankiškiems ir gebantiems pasirūpinti savimi ir savo šeima.
2 dalis
Kas galėtų man padėti išsiugdyti savarankiškumą ir tapti geresniu aprūpintoju?
Norint išsiugdyti savarankiškumą ir aprūpinti šeimą, labai svarbu uoliai dirbti. Pradedant Adomu, mūsų Dangiškasis Tėvas įsakė savo vaikams dirbti (žr. Mozės 4:25, 29; 2 Tesalonikiečiams 3:10–13). Sunkus darbas ir uolumas yra Dievo ir tų, kurie stengiasi Juo sekti, savybės (žr. 2 Nefio 5:17; Mozijo 27:3–4).
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pabrėžė sunkaus darbo svarbą, mokydamas:
Šį žemišką gyvenimą Dievas sukūrė taip, kad jis reikalautų nuolatinių pastangų. […] Darbu palaikome ir praturtiname gyvenimą. Jis leidžia mums įveikti žemiško gyvenimo nusivylimus ir tragedijas. Sunkiai užtarnautas pasiekimas atneša savo vertės suvokimą. Darbas ugdo ir taurina charakterį, kuria grožį ir yra priemonė mums tarnauti vienas kitam ir Dievui. Pasišventimo gyvenimas yra kupinas darbo, kartais rutininio, kartais juodo, kartais nedėkingo, bet visada gerinančio, kuriančio tvarką, palaikančio, pakylėjančio, tarnaujančio, vedančio į šviesesnį tikslą. (Apmąstymai apie pasišventimo gyvenimą, 2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Be tėvų pareigos „patenkinti [savo vaikų] fizinius bei dvasinius poreikius, […] pagal dievišką planą tėvai […] atsakingi už aprūpinimą viskuo, kas būtina pragyvenimui […] savo šeimoms“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“). Vyresnysis Kristofersonas taip drąsino besiruošiančius tapti tėvais:
Ruoškitės jau dabar, būdami stropūs mokykloje ir planuodami studijas po jos. Išsilavinimas, tiek universitetinis, tiek techninis, tiek profesinis ar koks kitoks, yra raktas į jums praversiančius įgūdžius ir sugebėjimus. (Tėvai, 2016 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Patarimas siekti išsilavinimo yra svarbus visiems Jėzaus Kristaus mokiniams. Viešpats mums nurodo „siek[ti] mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (Doktrinos ir Sandorų 88:118; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 90:15). Apie šią pareigą prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė:
Dėl savo švento požiūrio į kiekvieno žmogaus intelektą, išsilavinimo įgijimą laikome religine pareiga. […] Mūsų Kūrėjas tikisi, kad visur esantys Jo vaikai sieks išsilavinimo. (“Where Is Wisdom?,” Ensign, Nov. 1992, 6)
Pagalvokite apie kitus galimus išsilavinimo palaiminimus, kurie ne tik padeda geriau patenkinti šeimos finansinius poreikius. Išsilavinimo siekimas gali suteikti asmeninį pasitenkinimą ir padėti tenkinti Viešpaties lūkesčius plėtoti ir naudoti Jo mums duotas dovanas bei gebėjimus (žr. Mato 25:14–30). Išsilavinimas gali mums padėti įveikti gyvenimo iššūkius. Išsilavinimas taip pat didina mūsų gebėjimą tarnauti kitiems ir kurti Viešpaties karalystę.
Prezidentas Tomas S. Monsonas mokė:
Jums studijuojant ir mokantis atsiskleis jūsų talentai. Galėsite geriau padėti savo šeimoms jų moksluose ir turėsite dvasios ramybę, žinodamos, kad pasiruošėte gyvenimo netikėtumams, su kuriais gali tekti susidurti. (Trys tikslai, kurie nukreips jums teisinga linkme, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Kai kuriais mirties, skyrybų ar kitų pateisinamų aplinkybių atvejais motina turi išlaikyti šeimą (žr. 7-ąją pareiškimo apie šeimą pastraipą). Kitais atvejais abu tėvai turi dirbti, kad galėtų patenkinti pagrindinius šeimos poreikius. Prezidentas M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pateikė svarbų perspėjimą ir naudingą patarimą sprendžiant dėl abiejų tėvų įsidarbinimo:
Šiandien mūsų materialistiniame pasaulyje jaučiamas didelis spaudimas turėti ir išleisti kuo daugiau pinigų. Deja, tai verčia ištekėjusias motinas darbuotis ne namuose, kad gautų antrąsias pajamas. Jei vyrai, žmonos ir vaikai supras skirtumą tarp būtiniausių poreikių ir materialių norų, jie sumažins šeimos finansinę naštą ir padės motinoms likti namuose. Sprendimai dėl darbo už namų ribų yra sunkūs ir turi būti priimami pamaldžiai, nuolat prisimenant dabartinių pranašų patarimus šiuo sudėtingu klausimu. (“The Sacred Responsibilities of Parenthood,” Ensign, Mar. 2006, 31; taip pat žr. Almos 37:37)
3 dalis
Kokiais finansiniais principais galėčiau vadovautis aprūpindamas savo šeimą?
Žemė priklauso Viešpačiui (žr. Psalmių 24:1). Jis suteikia mums galią ir galimybę naudotis žemiškaisiais ištekliais, kad patenkintume savo materialius ir dvasinius poreikius (žr. Pakartoto Įstatymo 8:10, 18; Doktrinos ir Sandorų 59:18–20). Viešpačiui viskas yra dvasiška, net Jo materialieji įstatymai (žr. Doktrinos ir Sandorų 29:34). Jis žino tiek apie palaiminimus, tiek apie dvasinę riziką, susijusią su pinigų ir turtų siekimu ir įgijimu. Jis apreiškė principus, padedančius mums valdyti šiuos išteklius taip, kad jie palaimintų ir apsaugotų mus kaip pavienius asmenis ir šeimas.