„22 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Vaikų auginimas teisume“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui (2022)
„22 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui
22 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Vaikų auginimas teisume
Gali atrodyti, kad dabartiniame pasaulyje užauginti dvasiškai stiprius vaikus yra neįmanoma. Tačiau Gelbėtojo nefitams išsakytas pažadas galioja ir mums, gyvenantiems šiais laikais: „Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi; ir didelė bus tavo vaikų ramybė“ (3 Nefio 22:13). Studijuodami šią pamoką pagalvokite, kaip galėtumėte vykdyti šventą pareigą – „išauklėti savo vaikus su […] teisumu“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, JėzausKristausBažnyčia.org).
1 dalis
Ko Viešpats tikisi iš manęs, kaip iš tėvo ar mamos?
Šio Evangelijos laikotarpio pradžioje Jėzus Kristus tėvus mokė apie jų pareigą auginti savo vaikus teisume. Jis pareiškė: „Aš įsakiau jums auginti savo vaikus šviesoje ir tiesoje“ (Doktrinos ir Sandorų 93:40). Tada Gelbėtojas pranašą Džozefą Smitą ir kitus Bažnyčios vadovus įspėjo susitvarkyti savo namus ir būti „stropesni[ems] ir rūpestingesni[ems] namuose“ (50 eilutė; žr. 41–50 eilutes).
Pastarųjų dienų pranašai taip pat pabrėžia, kad tėvai turi sąmoningai stengtis mokyti Evangelijos savo namuose. Jie yra akcentavę, kad Evangelijos mokymasis turi būti „į namus orientuot[as] ir Bažnyčios remiam[as]“ (Deividas A. Bednaris, Pasiruošę gauti visa, kas reikalinga, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Tarnaudamas visuotinėje Sekmadieninės mokyklos prezidentūroje, prezidentas Tedas R. Kalisteris mokė:
Mes, tėvai, savo vaikams turime būti svarbiausi Evangelijos mokytojai ir pavyzdžiai – ne vyskupas, sekmadieninė mokykla, Merginų ar Vaikinų organizacijos, o tėvai. Būdami svarbiausi Evangelijos mokytojai galime mokyti juos apie Apmokėjimo galią ir realumą, apie jų tapatybę ir dievišką lemtį, ir tai darydami suteikti jiems uolos pagrindą tolesniam gyvenimui. Galiausiai namai – tai ideali aplinka mokyti Jėzaus Kristaus Evangelijos. (Tėvai – svarbiausi vaikų Evangelijos mokytojai, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Užsiminusi apie šias eilutes, sesuo Šerilė A. Esplin, buvusi patarėja visuotinėje Pradinukų organizacijos prezidentūroje, pakomentavo:
Mokyti savo vaikus suprasti reiškia šį tą daugiau, nei tiesiog perteikti informaciją. Tai reiškia padėti mūsų vaikams įsileisti doktriną į širdį, idant ji taptų jų būties dalimi ir atsispindėtų jų požiūryje bei elgsenoje visą gyvenimą. (Mokykime savo vaikus suprasti, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Tarnaudama visuotinėje Pradinukų organizacijos prezidentūroje, prezidentė Džojė D. Džouns mokė:
Negalime laukti, kad mūsų vaikų atsivertimas įvyktų savaime. Atsitiktinis atsivertimas nėra Jėzaus Kristaus Evangelijos principas. Netapsime tokie, kaip mūsų Gelbėtojas, atsitiktinai. Sąmoningi veiksmai skleidžiant meilę, mokant ir liudijant gali padėti vaikams nuo mažumės pradėti jausti Šventosios Dvasios įtaką. Šventoji Dvasia yra gyvybiškai svarbi mūsų vaikų liudijimui ir atsivertimui į Jėzų Kristų; trokštame, kad jie „visuomet atm[intų] jį, kad jo Dvasia būtų su jais“ [Doktrinos ir Sandorų 20:79]. (Gyvybiškai svarbūs pasikalbėjimai, 2021 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
2 dalis
Kaip galėčiau savo vaikus vesti link Gelbėtojo?
Nefis ir jo liaudis aktyviai stengėsi padėti savo vaikams sužinoti apie Gelbėtoją.
Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai ką patarė tėvams, kad jie galėtų padėti savo vaikams sužinoti apie Gelbėtoją ir mokytis iš Jo:
Ar mūsų namuose yra Gelbėtojo paveikslas? Ar dažnai su vaikais pasikalbame apie Jėzaus duotus palyginimus? „Pasakojimai apie Jėzų [yra] tarsi vėjas, pučiantis į mūsų vaikų širdyse esančias tikėjimo žarijas“ [Nylas L. Andersenas, Papasakok man apie Jėzų, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga]. Kai vaikai jums užduoda klausimų, sąmoningai pamokykime to, ko mokė Gelbėtojas. Pavyzdžiui, jei vaikas klausia: „Tėti, kodėl reikia melstis?“ Jūs galite atsakyti: „Puikus klausimas. Ar prisimeni, kaip meldėsi Jėzus? Pakalbėkime apie tai, kodėl ir kaip Jis meldėsi.“ (Mes kalbame apie Kristų, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Patarimas, kurį pranašas Mozė davė izraelitų tėvams, gali būti taikomas ir mums: „Mokyk [įsakymų] savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas“ (Pakartoto įstatymo 6:7).
Kalbėdama apie šį Mozės patarimą prezidentė Džouns mokė:
[Vienas] raktas, padėsiantis vaikams tapti atspariems nuodėmėms, yra nuo mažumės pradėti su meile juos mokyti pagrindinių Evangelijos doktrinų ir principų – iš Raštų, Tikėjimo Teiginių, knygelės Jaunimo stiprybės vardan, pradinukų dainelių, giesmių ir mūsų asmeninių liudijimų – atvesiančių vaikus pas Gelbėtoją.
Įgūdžio reguliariai melstis, studijuoti Raštus, vesti šeimos namų vakarus ir švęsti šabą puoselėjimas neša vientisumo, vidinio pastovumo ir stiprių vertybių vaisių – kitaip sakant, dvasinę dorovę. […]
Broliai ir seserys, būkite arti savo mažutėlių, kad jie kasdien matytų jūsų dievotą elgesį ir tai, kaip jūs laikotės savo pažadų bei sandorų. Vaikai yra puikūs mėgdžiotojai, tad parodykite jiems ką nors gero, ką jie galėtų mėgdžioti“ [anonimiškai]. (Nuodėmei atspari karta, 2017 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
3 dalis
Ką daryti, jei šeimos narys nuklysta nuo Evangelijos kelio?
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Viena iš didžiausių širdgėlų, kurią gali patirti uolūs tėvai Sionėje, yra nuo Evangelijos kelio nuklydęs vaikas. Tokių tėvų mintyse ir širdyse nuolat kyla klausimų: „Kodėl?“, „Ką ne taip padarėme?“ ir „Kaip būtų galima šiam vaikui padėti?“. (“Faithful Parents and Wayward Children: Sustaining Hope While Overcoming Misunderstanding,” Ensign, Mar. 2014, 28)
Lehis ir Sarija patys patyrė, kokia širdgėla kyla, kai vaikai nuklysta nuo Evangelijos kelio.
Atkreipkite dėmesį, kaip švelniai Lehis pamokslavo (t. y. mokė) savo vaikams. Vyresnysis Ulisis Soaresas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, ką galėtume daryti, jei šeimos narys nuklysta nuo Evangelijos kelio:
Sunku suprasti visas priežastis, kodėl kai kurie žmonės pasirenka kitą kelią. Tokiomis aplinkybėmis geriausia tiesiog juos mylėti, apkabinti, melstis už jų gerovę ir prašyti Viešpaties pagalbos siekiant sužinoti, ką daryti ir ką sakyti. Nuoširdžiai džiaukitės kartu su jais, kai jiems sekasi; būkite jų draugai ir pastebėkite jų gerumą. Turėtume niekada nepasiduoti jais rūpindamiesi ir stengdamiesi išlaikyti gerus santykius. Niekada jų neatstumkite ir neteisingai neteiskite. Tiesiog mylėkite juos! Palyginimas apie sūnų palaidūną moko, kad vaikai, suvokę savo tikrąją padėtį, dažnai užsinori grįžti namo. Jei taip nutiks jūsų artimiesiems, savo širdis pripildykite užuojautos, bėkite pas juos, pulkite jiems ant kaklo, pabučiuokite juos, kaip padarė sūnaus palaidūno tėvas [žr. Luko 15:20].
Galiausiai gyvenkite vertą gyvenimą, būkite jiems geri pavyzdžiai to, kuo tikite, ir artinkitės prie Gelbėtojo Jėzaus Kristaus. Jis žino apie mūsų didžiulį sielvartą ir skausmą ir jį supranta, ir Jis palaimins jūsų pastangas ir atsidavimą artimiesiems, jei ne šiame gyvenime, tai būsimajame. (Kaip galėčiau suprasti?, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)