„27 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Šeimos, kaip pagrindinio visuomenės vieneto, rėmimas ir gynimas“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui (2022)
„27 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Amžinoji šeima. Medžiaga mokytojui
27 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Šeimos, kaip pagrindinio visuomenės vieneto, rėmimas ir gynimas
Prezidentas M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: „Pasauliui reikia žinoti, kad Pareiškime [apie šeimą] mokoma, jog šeima yra pagrindinis visuomenės, ekonomikos, mūsų kultūros ir mūsų valdžios [vienetas]. Ir kaip tai žino pastarųjų dienų šventieji, šeima taip pat bus ir pagrindinis celestialinės karalystės [vienetas] (Svarbiausia tai, kas išlieka ilgiausiai, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Mąstydami apie esminį šeimos vaidmenį visuomenėje ir amžinybėje, pagalvokite, kaip galėtumėte ją remti ir ginti.
1 dalis
Kokie veiksniai turi įtakos šeimos ardymui?
Šiuolaikinėje visuomenėje šeimą silpnina daug veiksnių. Kadangi Viešpats mus myli ir nori mus palaiminti, Jis kalba per pranašus, kad įspėtų mus apie vienus ar kitus pavojus. Pastarųjų dienų pranašai yra įspėję, kad „šeimos ardymas atneš asmenims, bendruomenėms ir tautoms dideles nelaimes, išpranašautas senovės ir šiuolaikinių pranašų“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, jezauskristausbaznycia.org).
Mus supa „šeimos ardymo“ įrodymai. Pavyzdžiui, matome, kad:
-
daugėja nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų, vaikų, gimusių ne santuokoje, ir nepilnų šeimų,
-
mažėja santuokų ir gimstamumas,
-
daugėja abortų, ištuokų, smurto ir disfunkcinių šeimų ir
-
šeimos vienetą menkinančios žiniasklaidos bei civilinių potvarkių.
(Žr. Dalinas H. Ouksas, Apsaugokime vaikus, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga; Dalinas H. Ouksas, Ištuoka, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Apaštalas Paulius įspėjo apie paskutinėmis dienomis gresiančius pavojus.
Vyresnysis Briusas D. Porteris, buvęs Septyniasdešimties narys, aptarė vieną iš priežasčių, kodėl vyrai ir moterys tapo „savimylos“ (2 Timotiejui 3:2):
Milijonai šeimų yra išardytos iš dalies dėl to, kad populiarioji žiniasklaida ir kultūra aukština savojo „aš“ siekį: visiškai savarankiško individo, nesusijusio su socialinėmis ar moralinėmis pareigomis, laisvai siekiančio bet kokių tikslų, jei tik tai nedaro tiesioginės fizinės žalos kitiems savanaudiškiems asmenims. (“Defending the Family in a Troubled World,” Ensign, June 2011, 15)
2 dalis
Kokią pareigą turiu remti ir ginti šeimą?
Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas yra davę tokį įpareigojimą: „Kviečiame atsakingus piliečius ir vyriausybės pareigūnus visur paremti šiuos principus, skirtus palaikyti ir stiprinti šeimą – pagrindinę visuomenės ląstelę“ („Šeima. Pareiškimas pasauliu“).
Yra daugybė būdų, kaip galėtume vykdyti šį pranašišką įpareigojimą. Galbūt pravers šios idėjos:
-
Stiprinkite savo pačių šeimą.
-
Išsiaiškinkite, kokios vietinės problemos kelia grėsmę šeimai.
-
Remkite arba ginkite šeimą remiančius politinius veikėjus, organizacijas ir civilinius potvarkius.
-
Socialinėse medijose populiarinkite pozityvias šeimos vertybes.
-
Ieškokite progų dalytis Evangelijos mokymais ir savo jausmais apie šeimą.
Mūsų šeiminės aplinkybės nebūtinai turi būti tobulos, kad galėtume remti ar ginti šeimą. Labai reikia mūsų balsų, kad ir kokios būtų mūsų šeiminės aplinkybės.
Tarnaudama visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje, prezidentė Bonė L. Oskarson mokė:
Turime drąsiai ginti Viešpaties apreikštas doktrinas, susijusias su santuoka, šeimomis, dievišku vyrų ir moterų vaidmeniu ir namų, kaip šventų vietų, svarba, net tuomet, kai pasaulis mums į ausis šaukia, kad šie principai pasenę, ribojantys ar nebesvarbūs. Kiekviena, nepriklausomai nuo vedybinės padėties ar vaikų skaičiaus, galime būti šeimos pareiškime aprašyto Viešpaties plano gynėja. (Pareiškimo apie šeimą gynėjos, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Gali būti atvejų, kai baiminsitės remti ar ginti šeimą dėl galimo pasipriešinimo. Pagalvokite, kaip galėtumėte pasisemti stiprybės iš vado Moronio ir nefitų, kurie drąsiai pasipriešino lamanitų agresijai tam, kad „išlaikyt[ų] savo žemes ir namus, ir žmonas, ir vaikus“ (Almos 43:9).
3 dalis
Kaip galėčiau drąsiau kitiems kalbėti, ko Viešpats moko apie šeimą?
Prezidentas Dalinas H. Ouksas pastebėjo, kad Pareiškime apie šeimą esantys mokymai „akivaizdžiai skiriasi nuo kai kurių pasaulio, kuriame gyvename, įstatymų, praktikų ir populiarių nuomonių“ (Planas ir Pareiškimas, 2017 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Tikėtina, kad per savo gyvenimą santuokos ir šeimos temomis jums teks diskutuoti su žmonėmis, kurių pažiūros skiriasi nuo jūsų. Tokiais atvejais venkite susipriešinimo (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:30). Verčiau būkite „taikingi Kristaus sekėjai“ (Moronio 7:3; taip pat žr. 4–5 eilutes) ir „kalbė[kite] tiesą meilėje“ (Efeziečiams 4:15).
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie tai, kaip bendraudami su mūsų įsitikinimams prieštaraujančiais asmenimis galėtume vadovautis Jėzaus Kristaus pavyzdžiu:
Krikščioniškas poelgis negali būti išreiškiamas viena sentencija ar formule. Gelbėtojas skirtingais atvejais elgėsi skirtingai. Susitikęs su nelabu karaliumi Herodu, Jis išliko ramus. Stovėdamas priešais Pilotą, Jis pasakė paprastą, bet galingą liudijimą apie savo dieviškumą ir siekius. Pamatęs pinigų keitėjus, teršiančius šventyklą, Jis pasinaudojo savo dieviška pareiga išsaugoti ir apsaugoti tai, kas šventa. Pakeltas ant kryžiaus, Jis teištarė neprilygstamą krikščionišką frazę: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Luko 23:34).
Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad tyla, nuolankumas, atlaidumas ir nuolankaus liudijimo išsakymas reiškia pasyvumą ar silpnumą. Bet, kad galėtum mylėti savo priešus, laiminti keikiančius, daryti gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melstis už savo skriaudėjus bei persekiotojus (žr. Mato 5:44) reikia tikėjimo, stiprybės, o labiausiai krikščioniškos drąsos. (Krikščioniška drąsa – mokinystės kaina, 2008 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Pagalvokite, kaip šie principai galėtų jums padėti kalbantis su kitais apie santuoką ir šeimą:
-
Sekite Dvasia. Dvasia gali padėti žinoti, ką sakyti ir ko nesakyti (žr. Doktrinos ir Sandorų 100:5–6). Jos įtaka taip pat gali padėti jums kontroliuoti savo emocijas (žr. Galatams 5:22–23).
-
Aktyviai klausykitės. Skirkite visą dėmesį kalbantiesiems. Nepertraukinėkite jų ir mintyse neformuluokite savo atsakymo, kol jie kalba. Kad įsitikintumėte, jog juos supratote, galite užduoti patikslinamųjų klausimų arba apibendrinti tai, ką išgirdote.
-
Stenkitės tiesti supratimo tiltus. Neleiskite jūsų skirtumams užgožti tai, kas jus vienija. Kalbėdamiesi ieškokite bendrų sąlyčio taškų ir jais remkitės.
-
Viešpaties mokymais dalykitės paprasta, aiškia ir neprovokuojančia kalba. Venkite tik Bažnyčios nariams suprantamo žargono (žr. David A. Edwards, “Communication Breakdown,” New Era, Oct. 2012, 32–33). Verčiau vartokite tikslius, supratimą ir geranoriškumą skatinančius žodžius ir frazes. Atsakymus pateikite trumpai. Tegul meilė pripildo jūsų širdį, kad jūsų tonas skambėtų maloniai.
-
Išsakykite tyrą ir paprastą liudijimą. Liudijimo nebūtina pradėti žodžiais „Liudiju, kad …“ Vietoj to geriau sakyti: „Mano gyvenimas buvo palaimintas, nes …“, „Esu jautęs …“ arba „Man tai svarbu, nes …“
-
Kai nepritariate, netapkite nesukalbamas. Išlikite ramūs ir pagarbūs, kad galėtumėte puoselėti draugystę, o ne susikurti priešą. Galite pasakyti, kad gerbiate kito asmens nuomonę, ir kartu pripažinti, kad tam tikru klausimu galbūt nesutarsite. Atminkite, kad atsirandant bet kokio nesutarimo dvasiai pasitraukia Šventoji Dvasia (žr. 3 Nefio 11:29).