„10 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Sekite Jėzaus Kristaus klusnumo pavyzdžiu“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui (2023)
„10 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui
10 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Sekite Jėzaus Kristaus klusnumo pavyzdžiu
Ar pažįstate žmogų, kuris būtų „klusnus, romus, nuolankus, kantrus, pilnas meilės, norintis paklusti viskam, ką Viešpats mato reikalinga jam [ar jai] uždėti, lygiai kaip vaikas paklūsta savo tėvui“? (Mozijo 3:19). Šias Kristaus savybes gali išsiugdyti kiekvienas, kuris jų siekia. Gelbėtojas yra tobulas pasidavimo Dangiškojo Tėvo valiai pavyzdys. Studijuodami apmąstykite šio prezidento Ezros Tafto Bensono teiginio svarbą: „Vyrai ir moterys, atiduodantys savo gyvenimą Dievui, pastebi, kad Jis iš jų gyvenimo gali išgauti daug daugiau, nei gali jie“ (“Jesus Christ—Gifts and Expectations,” Ensign, Dec. 1988, 4).
1 dalis
Kaip nuolankumas ir romumas gali suteikti man galios?
Kai kurie žmonės mano, kad nuolankumas yra silpnumo ženklas. Jie gali galvoti, kad nuolankūs žmonės yra bailūs ir nedrąsūs. Tačiau šie žodžiai nenusako Jėzaus Kristaus, kuris yra tobulas nuolankumo ir romumo pavyzdys.
Apmąstykite kelis Gelbėtojo stiprybės, drąsos ir narsos pavyzdžius: Jis su pasitikėjimu skelbė savo tikrą tapatybę, net tuomet, kai tai kėlė pavojų Jo gyvybei (žr. Jono 8:54–59); Jis drąsiai išvalė šventyklą, kai ji buvo teršiama (žr. Mato 21:12–13; Jono 2:14–17); Jis narsiai gynė prislėgtuosius (žr. Jono 8:1–11; Morkaus 2:14–17) ir be baimės atrėmė kaltinimus ir kritiką (žr. Mato 16:1–12; Luko 20:19–26).
Kaip nuolankumas gali vesti į didesnę asmeninę galią ir stiprybę? Mes mokomės, kad „Būti nuolankiam – tai su dėkingumu pripažinti mūsų priklausomumą nuo Viešpaties – suprasti, kad mums nuolatos reikia Jo paramos. […]
Per savo žemiškąją tarnystę [Jėzus Kristus] visada pripažino, kad Jo stiprybės šaltinis buvo Jo priklausomumas nuo savo Tėvo. Jis sakė: „Iš savęs aš nieko negaliu daryti. […] Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė“ (Jono 5:30)“ (Gospel Topics, “Humility,” topics.ChurchofJesusChrist.org).
Gelbėtojo nuolankus pasidavimas savo Tėvo valiai taip pat yra susijęs su Jo romumu (žr. Mato 11:29). Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Romumas yra esminė Išpirkėjo savybė, kuri pasireiškia teisiu reagavimu, geranorišku nuolankumu ir stipria savidrausme. […]
Didysis Išpirkėjas, kuris „nusileido žemiau visko“ [Doktrinos ir Sandorų 88:6] ir kentėjo, kraujavo bei mirė tam, kad „apvalytų mus nuo visų nedorybių“ [1 Jono 1:9], švelniai mazgojo dulkėtas Savo mokinių kojas [Jono 13:4–5]. Toks romumas yra skiriamoji Viešpaties, kaip tarno ir vadovo, savybė.
Getsemanėje kentėdamas nuožmią agoniją Jėzus parodo patį didžiausią teisaus atsako ir geranoriško paklusnumo pavyzdį.
„Atėjus į vietą, Jis tarė [Savo mokiniams]: „Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!“
Ir Jis […] atsiklaupęs ėmė melstis:
„Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!“ [Luko 22:40–42].
Toks Gelbėtojo romumas per šį amžinosios svarbos ir nepakeliamo skausmo patyrimą mums visiems parodo, kaip svarbu Dievo išmintį laikyti svarbesne už savo pačių išmintį. (Romūs ir nuolankios širdies, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
2 dalis
Kaip sandorų sudarymas ir laikymasis padeda man vykdyti Dievo valią?
Kai galvojate apie savo gyvenimą, jums gali kilti abejonių, ar jums iš viso įmanoma būti tokiam nuolankiam ir romiam kaip Gelbėtojas. Laimei, Jėzus Kristus parodė mums, kaip savo valia paklusti Dievui.
Savo tarnystės pradžioje Jėzus nuėjo pas Joną Krikštytoją, kad būtų pakrikštytas. Iš pradžių Jonas dvejojo ir sakė: „Aš turėčiau būti Tavo pakrikštytas, o Tu ateini pas mane!“ Jėzus pasakė Jonui, kad taip dera, kad jie galėtų „įvykdyti visą teisumą“ (žr. Mato 3:13–17). Galite pažiūrėti „The Baptism of Jesus“ (2:54), kad geriau išnagrinėtumėte šį pasakojimą.
Paklusimas krikšto apeigoms nukreipia mus į sandoros kelią. Kai einame šiuo keliu, stengiamės laikytis įsakymų ir taip pasiduodame Dievo valiai. Prezidentas Raselas M. Nelsonas taip kalbėjo apie sandoros kelią:
Jūsų įsipareigojimas sekti Viešpačiu sudarant su Juo sandoras ir jų laikymasis atvers duris visiems dvasiniams palaiminimams ir privilegijoms visiems vyrams, moterims ir vaikams. (Mums drauge žengiant į priekį, Liahona, 2018 m. balandis, p. 7)
3 dalis
Kaip galėčiau leisti Dievui nugalėti savo gyvenime?
Raštuose ir šiais laikais Viešpaties sandoros žmonės dažnai vadinami Izraelio namais. Prezidentas Nelsonas mokė:
Viena iš žodžio Izraelis reikšmių hebrajų kalboje yra „tenugali Dievas“. Taigi pats vardas Izraelis reiškia asmenį, kuris pasiryžęs leisti Dievui nugalėti jo gyvenime. Ši idėja jaudina mano sielą!
Šiame Izraelio vardo aiškinime labai svarbus žodis pasiryžęs. Visi turime valios laisvę. […] Galime leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime, arba ne. Galime pasirinkti leisti Dievui būti stipriausiu veiksniu mūsų gyvenime, arba ne. […]
Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu tavo gyvenime? Ar tu leisi Jo žodžiams, Jo įsakymams ir Jo sandoroms veikti tai, ką darai kiekvieną dieną? Ar Jo balsui suteiksi pirmenybę visų kitų balsų atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs Jo pavedimams suteikti pirmenybę visų kitų siekių atžvilgiu? Ar esi pasiryžęs savo valia pasiduoti Jo valiai? (Tenugali Dievas, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Iš Raštų ir iš šių dienų Kristaus mokinių galime pasimokyti apie galimybes, iššūkius ir palaiminimus, kuriuos patiriame, kai pasirenkame leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime.
Kai galvosite apie savo pastangas leisti Dievui nugalėti jūsų gyvenime, apsvarstykite šį prezidentės Bonės L. Oskarson, buvusios visuotinės merginų organizacijos prezidentės, liudijimą:
Pažadu, kad mūsų laukia daug palaiminimų, kai esame taip pat pasiryžę pasakyti Tėvui: „Vis dėlto, tebūna tavo valia“ [žr. Doktrinos ir Sandorų 109:44], ir suderinti savo valią su Viešpaties valia. […] Tai yra gyvenimo išbandymas. Kai pradėsime geriau tai daryti, tapsime laimingesni, geriau gebėsime gauti asmeninį apreiškimą, tarnauti aplinkiniams ir sulauksime didesnės pagalbos susidurdami su išbandymais, o mūsų charakteris taps panašesnis į Kristaus. (“Leaders Address Importance of Conversion at BYU Women’s Conference,” May 9, 2017, ChurchofJesusChrist.org)