„13 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Tarnaukite taip, kaip tarnavo Gelbėtojas“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui (2023)
„13 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui
13 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Tarnaukite taip, kaip tarnavo Gelbėtojas
Visi esame pastebėję, nors kartais ir nepastebime, kai žmonėms reikia pagalbos. Kai kuriems gali būti sunki diena. Kiti gali išgyventi vienatvę, nepasitikėjimą savimi, alkį, nusivylimą ar ligą. Galime klausti savęs, ką galiu padaryti? Kai pažvelgiame į Gelbėtojo gyvenimą, matome daugybę pavyzdžių, kaip Jis „vaikščiojo, darydamas gera“ (ApD 10:38). Žiūrėdami į Jo pavyzdį pagalvokite, ko mokotės apie kitų žmonių poreikių tenkinimą.
1 dalis
Ko galiu išmokti apie tarnystę iš Gelbėtojo pavyzdžio?
Įsivaizduokite, kaip Gelbėtojas galėjo jaustis per paskutinę vakarienę žinodamas, kad Jo laukia baisi kančia Getsemanėje ir ant kryžiaus. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pastebėjo:
Slegiamas gilių ir nenusakomų emocijų […] Kristus tyliai atsistojo, persijuosė rankšluosčiu kaip vergas ar tarnas ir atsiklaupė nuplauti apaštalų kojų. (Žr. Jono 13:3–17.) Ši nedidelė grupelė tikinčiųjų šioje vos ne vos įkurtoje karalystėje ruošėsi išlaikyti savo didžiausią išbandymą, taigi Jis, tam, kad dar kartą patarnautų ir sustiprintų juos, nustūmė šalin savo vis didėjančią kančią. (“He Loved Them unto the End,” Ensign, Nov. 1989, 25)
Nuplovęs apaštalų kojas, Gelbėtojas davė jiems naują įsakymą, kuris tapo pagrindiniu visiems, norintiems tarnauti Jo vardu.
Kai apmąstome Jėzaus Kristaus gyvenimą, galime pastebėti, kad Jis parodė mums, kaip tarnauti su meile.
Dauguma mūsų nori tarnauti kitiems su į Kristaus panašia meile. Tačiau mes galime nežinoti, kaip ar kada padėti. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė, kad „tarnauti reiškia sekti savo jausmais, kad padėtume kitam savo gyvenime jausti Gelbėtojo meilę“ (iš Sheri L. Dew, Insights from a Prophet’s Life: Russell M. Nelson [2019], 349).
Prezidentas Henris B. Airingas pasidalijo tokiu patarimu:
[Viešpats nori], kad Jo šventieji rūpintųsi vieni kitais taip, kaip Jis rūpinasi jais. […] Jiems pasiseks, kai Šventoji Dvasia besirūpinančiajam padės žinoti tai, ką žino Viešpats, – kas yra geriausia tam žmogui, kuriam Jis bando padėti. (Įkvėpta tarnystė, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Šventoji Dvasia dažnai ragins mus tarnauti nežymiais ir paprastais būdais. Visuotinė Paramos bendrijos prezidentė Džina B. Bingam mokė:
Kartais manome, jog norint, kad tarnystė artimui būtų reikšminga, turime padaryti kažką didingo ir herojiško. Tačiau paprasti tarnystės darbai gali stipriai paveikti kitus, o taip pat ir mus pačius. Ką darė Gelbėtojas? […] Jis […] šypsojosi, kalbėjosi, ėjo kartu, klausėsi, skyrė laiko, skatino, mokė, maitino ir atleido. Jis tarnavo namiškiams, kaimynams ir pašaliečiams, ir pažįstamus bei artimuosius ragino mėgautis dosniomis Jo Evangelijos palaimomis. Tie „paprasti“ tarnavimo ir meilės veiksmai tai mūsų šiandieninės tarnystės modelis. (Tarnauti taip, kaip tarnauja Gelbėtojas, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Perskaitykite šį Šeron Jubenk, tuometinės pirmosios patarėjos visuotinėje Paramos bendrijos prezidentūroje, teiginį ir apsvarstykite, ką galite daryti, kad tarnystė būtų prasmingesnė ir asmeniškesnė. Arba, užuot skaitę sesers Jubenk teiginį, galite pasižiūrėti „You Are the Gift“ (0:54).
Jei pakeisime savo požiūrį taip, kad rūpinimasis vargšais ir beturčiais bus mažiau susijęs su tuo, kaip atsikratyti daiktų, ir daugiau susijęs su tuo, kaip patenkinti žmogiško ryšio poreikį, prasmingai pasikalbėti ir kurti visaverčius bei teigiamus santykius, tada Viešpats gali mus kur nors pasiųsti. […] Viešpats nori jus panaudoti. Jūsų laukia darbas, ir jis skirtas konkrečiai jums ir atitinka jūsų gebėjimus. Niekas nebus toks ambasadorius, koks būsite jūs. […] Atminkite, kad jūs, kaip ir Gelbėtojas, esate viena geriausių dovanų, kurią galite padovanoti tiems, kuriems to reikia. (“Turning Enemies into Friends” [Brigham Young University forum address, Jan. 23, 2018], speeches.byu.edu)
2 dalis
Ko apie tarnystę galime pasimokyti iš Gelbėtojo palyginimo apie gerąjį samarietį?
Jėzaus Kristaus dienomis tarp žydų ir samariečių buvo didelis priešiškumas. Žydai į samariečius žiūrėjo su panieka, nes jie buvo „dalinai izraelitai ir dalinai kitataučiai“, o jų „religija buvo žydų ir pagonių tikėjimų bei praktikų mišinys“ (Raštų rodyklė, „Samariečiai“, raštai.ChurchofJesusChrist.org).
Kai vienas teisininkas (tuometiniai teisininkai buvo Mozės įstatymo žinovai) bandė pateisinti savo veiksmus, susijusius su įsakymu „mylėti savo artimą“, jis paklausė Viešpaties: „O kas gi mano artimas?“ (Žr. Luko 10:25–29.) Viešpats atsakė palyginimu apie gerąjį samarietį.
Vyresnysis Geritas V. Gongas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Savo dulkėtame kelyje į Jerichą esame užpulti, sumušti ir palikti skausmuose.
Nors turėtume padėti vieni kitiems, pernelyg dažnai pereiname į kitą kelio pusę dėl vienos ar kitos priežasties.
Tačiau Gerasis Samarietis su užuojauta sustoja ir aptvarsto mūsų žaizdas su vynu ir aliejumi. […] Jis atneša mus į užeigą, kas gali simbolizuoti Jo Bažnyčią. […]
Jėzus Kristus kviečia mus tapti kaip Jis, geraisiais samariečiais, kad padarytume Jo užeigą (Jo Bažnyčią) prieglobsčiu visiems nuo gyvenimo sumušimų ir audrų. (Vieta užeigoje, 2021 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)