„15 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Artinkimės prie Jėzaus Kristaus per sakramentą“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui (2023)
„15 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui
15 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Artinkimės prie Jėzaus Kristaus per sakramentą
Prisiminkite, kada paskutinį sykį priėmėte sakramentą. Kaip tuo metu jautėtės? Kiek dėmesio skyrėte Gelbėtojo Apmokėjimui ir savo sandoriniam ryšiui su Juo? Studijuodami 4-os dalies pamokas turėsite galimybę apsvarstyti, ką galėtumėte padaryti, kad Jėzus Kristus ir Jo Apmokėjimas jums taptų asmeniškesni, svarbesni ir labiau pritaikomi jūsų gyvenime.
1 dalis
Kaip sakramentas padeda man artėti prie Gelbėtojo?
Prieš eidamas į Getsemanės sodą, Jėzus nurodė savo dvylikai apaštalų paruošti Paschos vakarienę (žr. Mato 26:17–19). Beveik 1500 metų Izraelio vaikai šventė Paschą ir naudojo avinėlių be trūkumų kraują, minėdami apsaugojimą nuo naikinančio angelo (žr. Išėjimo 12:21–28; 13:14–15). Po šios vakarienės, kai buvo pralietas Jo kraujas ir Jis tapo pasaulio Gelbėtoju, Jėzus Kristus, Dievo Avinėlis, įvykdė tai, ką simbolizavo Pascha (žr. Jono 1:29; 1 Petro 1:18–19). Per paskutinę Paschos vakarienę „Jis įsteigė sakramentą kaip savo didžiosios apmokančios aukos priminimą“ („Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“, ChurchofJesusChrist.org). Gelbėtojo Apmokėjimas apima tiek Jo kančias Getsemanėje, mirtį ant kryžiaus, tiek ir Jo šlovingą prisikėlimą.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Mato 26:26–28 ir įsivaizduokite, ką jums būtų reiškę priimti sakramentą iš Jėzaus Kristaus. Galėtumėte pažiūrėti „The Last Supper“ (6:01), kad padėtų jums apmąstyti šią patirtį.
Duona ir vynas, arba vanduo, yra šventi sakramento simboliai. Simbolis yra fizinė kokios nors sąvokos, savybės ar sumanymo išraiška. Studijuodami pateiktus teiginius apmąstykite, kaip sakramento simboliai galėtų priminti jums Gelbėtoją ir tai, ką Jis dėl jūsų atliko:
-
40 metų tyruose senovės Izraelis buvo maitinamas mana, arba „duona iš dangaus“ (Jono 6:31; taip pat žr. Psalmių 78:24–25). Paminėjęs maną, Jėzus Kristus pareiškė: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. […] Kas valgo šitos duonos – gyvens per amžius“ (Jono 6:51, 58).
-
Vykdant Apmokėjimą Jėzaus Kristaus kūnas buvo „mušamas, daužomas ir plėšomas už mus“ („Jesus of Nazareth, Savior and King“, Hymns, no. 181). Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros pastebėjo:„Kadangi [duona] yra laužiama ir plėšiama, kiekvienas duonos gabalėlis tampa unikalus, lygiai kaip ir ją valgantys yra unikalūs“ (“Important Aspects of Missionary Work Remain Unchanged, Says Elder Oaks,” Church News, June 30, 2017, ChurchofJesusChrist.org).
-
Pirmame sakramente Jėzaus Kristaus kraujui simbolizuoti buvo naudojamas vynas. Esame apvalomi Jo krauju (žr. 1 Jono 1:7). Šiais laikais sakramentui naudojame vandenį, kuris taip pat reiškia apvalymą (žr. Doktrinos ir Sandorų 27:2) ir yra būtinas gyvybei. Prie šulinio Jėzus pasakė samarietei, kad Jo mums teikiamas vanduo yra kaip „versm[ė] vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“ (Jono 4:14).
-
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Perkeltine prasme [Kristaus] kūno valgymas ir Jo kraujo gėrimas turi platesnę reikšmę – įsisavinti Kristaus ypatybes ir savybes. […] Kai kiekvieną savaitę priimsime sakramento duoną ir vandenį, būtų gerai, kad pagalvotume, kaip į savo gyvenimą ir esybę galėtume visiškai priimti Jo savybes ir Jo tyro gyvenimo modelį“ (Gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, 2017 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Užsirašykite kilusias mintis
Užsirašykite atsakymus į šiuos klausimus: Kas jums daro įspūdį, kai galvojate apie simbolinę duonos ir vandens prasmę? Ką norėtumėte atminti apie Gelbėtoją, kai kitą sykį per sakramentą priimsite duoną ir vandenį?
2 dalis
Kaip sakramentas gali leisti man lengviau prieiti prie Viešpaties galios?
Tarnaudamas pas nefitus ir lamanitus Jėzus Kristus įgaliojo savo mokinius ir įsakė jiems teikti sakramentą Bažnyčios nariams. Jis sakė: „Tai jūs visuomet stengsitės daryti […] būtent taip, kaip aš laužiau duoną, ją palaiminau ir daviau jums“ (3 Nefio 18:6; taip pat žr. 5-ą eilutę). Dažnai rinktis kartu ir vertai priimti sakramentą yra Viešpaties įsakymas ir mūsų laikais (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:75; 59:9).
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite 3 Nefio 18:7, 10–12; 20:8–9 ir išsiaiškinkite palaimas, Viešpaties pažadėtas tiems, kurie ištikimai paklūsta Jo įsakymui dalyti ir priimti sakramentą.
Sesuo Šerilė A. Esplin, buvusi patarėja visuotinėje Pradinukų organizacijos prezidentūroje, taip pat apibūdino, kokias palaimas Viešpats mums siūlo per sakramentą:
Sakramentas tampa dvasią stiprinančiu patyrimu, kai įsiklausome į sakramento maldas ir iš naujo įsipareigojame laikytis savo sandorų. […] Priimdami sakramentą mes liudijame Dievui, kad visuomet atminsime Jo Sūnų – ne tik per trumpas sakramento apeigas. […]
Iš tiesų dvasiniu patyrimu sakramentas tampa, kai jo metu mąstome apie išperkančią ir stiprinančią Gelbėtojo Apmokėjimo galią. […]
Kai kunigystę turintis asmuo ištiesia savo ranką, kad paduotų sakramento simbolius, galima sakyti, kad pats Gelbėtojas tiesia mums savo gailestingumo ranką kviesdamas mus pasinaudoti dėl Jo apmokančios aukos prieinamomis brangiomis Jo meilės dovanomis – atgailos, atleidimo, paguodos ir vilties dovanomis.
Kuo daugiau mąstome apie sakramento svarbą, tuo šventesnis ir prasmingesnis jis mums tampa. (Sakramentas – atgaiva sielai, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Ruošdamiesi pamokai aptarkite
Susisiekite su patikimu draugu ar giminaičiu, kurio tikėjimas į Jėzų Kristų yra pavyzdinis. Paklauskite jo, kaip jis stengėsi būti pagarbesnis per sakramentą, arba paprašykite jo papasakoti, kaip jis mėgina visados atminti Gelbėtoją. Pasiruoškite pamokoje papasakoti, ką sužinojote.
3 dalis
Kaip galime sužinoti, ar iš tiesų esame verti priimti sakramentą?
Apaštalas Paulius ragino Bažnyčios narius prieš priimant sakramentą ištirti patiems save (1 Korintiečiams 11:28). Tada jis perspėjo: „Nes kas valgo ir geria nevertai, Viešpaties kūno neišskirdamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą“ (1 Korintiečiams 11:29; taip pat žr. 27–28 eilutes; 3 Nefio 18:28–29). Žmogus yra pasmerktas, kai jo vystymasis apribotas (žr. Raštų rodyklę, „Pasmerkimas“, raštai.ChurchofJesusChrist.org).
Tarnaudamas Septyniasdešimties nariu vyresnysis Džonas H. Grobergas tiems, kurie nori įvertinti asmeninį vertumą, patarė štai ką:
Jei trokštame pasitaisyti (tai yra atgailauti), ir mums neuždraudę kunigystės vadovai, tada, mano nuomone, esame verti. Tačiau jeigu neturime noro taisytis, jei neketiname sekti Dvasios nurodymais, turime savęs paklausti: ar esame verti priimti sakramentą, ar savo veiksmais šaipomės iš esminio sakramento tikslo, t. y. būti asmeninės atgailos ir permainos katalizatoriumi? (“The Beauty and Importance of the Sacrament,” Ensign, May 1989, 38)
Vaizdo įraše „Sacrament Meeting“ (nuo 6:40 iki 7:30) vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo davė svarbų su vertumu priimant sakramentą susijusį patarimą.
Veikite
Ruošdamiesi priimti sakramentą apsvarstykite, ką galite padaryti, kad ta šventa patirtis jums suteiktų daugiausia naudos. Ruoštis galėtumėte pradėti nuo savo gyvenimo ištyrimo. Jeigu jaučiatės neverti priimti sakramentą, suplanuokite susitikti su savo vyskupu ar skyriaus prezidentu ir papasakokite jam tai, kas jus neramina.