„16 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Priimkime Gelbėtojo didžią apmokančiąją auką“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui (2023)
„16 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui
16 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Priimkime Gelbėtojo didžią apmokančiąją auką
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo liudijo: „Didžiausias įvykis ir pats svarbiausias pasiekimas per visą žmonijos istoriją yra apmokančioji Viešpaties Jėzaus Kristaus auka“ (“Testify of the Restoration,” New Era, Apr. 2017, 3). Studijuodami mąstykite apie tai, ką Viešpats turėjo ištverti, kad įvykdytų savo apmokančiąją auką. Taip pat apsvarstykite, kaip galėtumėte parodyti dėkingumą už tai, ką Jis dėl jūsų padarė.
1 dalis
Kodėl man reikia Gelbėtojo Apmokėjimo?
Adomo ir Ievos nuopuolis buvo būtinas mūsų amžinojo tobulėjimo pagal Dangiškojo Tėvo planą žingsnis. Jis suteikė mums galimybę ateiti į žemę, naudoti valios laisvę, sukurti šeimas, patirti džiaugsmą, mokytis ir augti (žr. 2 Nefio 2:19–25).
Tačiau dėl šio žingsnio taip pat atsidūrėme per žingsnį žemiau. Dėl nuopuolio visi paveldėjome nuopuolio būklę ir esame pajungti dvasinei ir fizinei mirčiai (žr. Almos 42:5–9, 14). Šių būsenų negalime įveikti savo pastangomis ar nuopelnais (žr. 2 Nefio 2:5, 8). Pranašas Jokūbas mokė, kad, be Viešpaties „beribio apmokėjimo“, mes „daugiau nebeprisikelt[ume]“ ir būtume per amžius atskirti nuo Dievo akivaizdos (žr. 2 Nefio 9:7–9).
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paliudijo, kaip Gelbėtojo Apmokėjimas padeda mums įveikti nuopuolio pasekmes:
Gelbėtojo Išpirkimas susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia jis sumoka už Adomo prasižengimą ir po jo sekusį žmogaus nuopuolį įveikdamas vadinamąsias tiesiogines nuopuolio pasekmes – fizinę mirtį ir dvasinę mirtį. Kas yra fizinė mirtis, gerai suprantame; dvasinė mirtis yra žmogaus atskyrimas nuo Dievo. […] Šis išpirkimas iš fizinės ir dvasinės mirties yra visuotinis ir besąlygiškas.
Antras Gelbėtojo Apmokėjimo aspektas susijęs su išpirkimu iš taip vadinamų netiesioginių nuopuolio pasekmių – mūsų pačių, o ne Adomo nuodėmių. […]
Kadangi esame atskaitingi ir priimame sprendimus, išpirkimas iš mūsų nuodėmių yra sąlyginis – priklauso nuo nuodėmės išpažinimo ir jos atsisakymo, ir mūsų atsigręžimo į dievišką gyvenimą, kitaip sakant, priklauso nuo atgailos [žr. Doktrinos ir Sandorų 58:43]. (Išpirkimas, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
2 dalis
Kaip mąstymas apie Gelbėtojo kančią Getsemanėje ir ant kryžiaus gali sustiprinti mano dėkingumą Jam?
Po paskutinės vakarienės su apaštalais, pristatęs jiems sakramentą, Jėzus juos nusivedė į Getsemanės sodą. Ten Gelbėtojas meldėsi ir kentėjo už mūsų nuodėmes.
Getsemanėje, ištvėręs neįsivaizduojamą skausmą, Jėzus buvo išduotas. „Jis buvo suimtas ir apkaltintas nebūtais dalykais“ („Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“, ChurchofJesusChrist.org). Žydų religinių vadovų suimtas, Gelbėtojas buvo išjuoktas, apspjaudytas, sumuštas ir neteisingai apkaltintas (žr. Mato 26:47–68).
Neturėdami įgaliojimo nubausti Jėzų mirtimi žydų vadovai nuvedė Jį pas Romos valdytoją Pilotą. Baimindamasis žmonių Pilotas pasmerkė Jėzų mirti nukryžiuojant. Ruošiantis nukryžiavimui Romos kareiviai Kristų nuplakė, o tada žiauriai išsityčiojo. Jie įkalė vinis Jam per rankas ir kojas ir iškėlė Jį ant kryžiaus tarp dviejų nusikaltėlių (žr. Mato 27:11–38). Studijuodami galite pažiūrėti filmuką „Jesus Is Scourged and Crucified“ (4:49).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Jėzui kabant ant kryžiaus „visa beribė Getsemanės agonija ir negailestingi skausmai sugrįžo“ (“The Purifying Power of Gethsemane,” Ensign, Apr. 2011, 58). Beveik po šešių valandų Jėzus garsiai sušuko: „Eloji, Eloji, lema sabachtani?“ Tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ (Morkaus 15:34).
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie šį skausmingą šūksnį sakė (arba, užuot skaitę, galite pažiūrėti „None Were with Him“ [2:28]):
Tam, kad aukščiausia Jo Sūnaus auka būtų įvykdyta iki galo savanoriškai ir asmeniškai, Tėvas trumpam atitraukė nuo Jėzaus Savo Dvasios paguodą, Savo buvimo šalia teikiamą paramą. […] Tam, kad Jo Apmokėjimas būtų beribis ir amžinas, Jis turėjo pajusti, ką reiškia mirti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, pajusti, ką reiškia, kai dieviška dvasia išeina, palikdama žmogų jaustis visiškai ir beviltiškai vienišą. […]
Dėl šio ilgo ir vienišo Jėzaus nueito kelio, mums nereikia to daryti tokiu būdu. (Nė vienas nebuvo su Juo, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
3 dalis
Kaip galėčiau priimti Viešpaties apmokančiąją auką?
Svarbu suprasti Viešpaties kančią mūsų labui ir dėkoti už ją. Bet, kad parodytumėte tikėjimą Jo Apmokėjimo realumu, galite padaryti dar daugiau, jei pasirenkate atgailauti dėl nuodėmių. (To pavyzdį galite matyti 3 Nefio 9:12–13, 21–22, kur aprašyta, kaip Viešpats, prieš aplankydamas nefitus ir lamanitus, pakvietė juos atgailauti.)
Prezidentas Raselas M. Nelsonas apie Viešpaties suteikiamą atgailos dovaną sakė:
Pernelyg daug žmonių atgailą vertina kaip bausmę – kaip kažką vengtino, nebent išskyrus rimčiausias aplinkybes. Bet šį nubaustojo jausmą sukelia Šėtonas. […]
Niekas taip neišlaisvina, netaurina ir nėra taip svarbu asmeninei pažangai kaip reguliarus, kasdienis dėmesys atgailai. Atgaila nėra įvykis; tai procesas. Tai raktas į laimę ir proto ramybę. Sujungta su tikėjimu, atgaila padaro mums prieinamą Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią. (Galime elgtis geriau ir būti geresni, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)