„18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Priimkime Gelbėtojo dievišką malonės dovaną“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui (2023)
„18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui
18 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Priimkime Gelbėtojo dievišką malonės dovaną
Kada jautėtės savimi nusivylę dėl nuodėmių, klaidų, silpnybių ir trūkumų? Ar kada nors sakėte sau: „Aš tiesiog esu nepakankamai geras“ arba „Niekada nebūsiu toks, koks turėčiau“. Studijuodami apsvarstykite, kaip Viešpaties malonė galėtų išgelbėti jus nuo savikritikos, silpnybes paversti stiprybėmis (žr. Etero 12:27) ir įgalinti jus, kad būtumėte geresni ir padarytumėte daugiau gero nei pajėgtumėte patys.
1 dalis
Kodėl man reikia Gelbėtojo malonės?
Apaštalas Paulius liudijo: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13). Ši stiprinanti arba įgalinanti galia vadinasi malonė, ir ji „mums panaudojama per Viešpaties Jėzaus Kristaus Apmokėjimą“ (Gospel Topics, “Grace,” topics.ChurchofJesusChrist.org).
Gelbėtojas iliustravo, kaip mums reikia Jo malonės, palyginime apie tikrąjį vynmedį.
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie šį palyginimą sakė:
Kristus mums yra viskas ir turime „pasilikti“ Jame nuolat, nesavanaudiškai, kantriai, amžinai. Kad Evangelijos vaisius augtų ir laimintų mūsų gyvenimą, turime tvirtai laikytis Jo. […] Jis yra vynmedis, mūsų tikrosios stiprybės šaltinis ir vienintelis amžinojo gyvenimo šaltinis. (Pasilikite manyje, 2004 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Pasilikdami Jėzuje Kristuje įgyjame galią gauti Jo malonės, kad galėtume įveikti nuodėmes ir panaudoti visą savo potencialą. Lehis mokė: „Nėra nė vieno kūno, kuris gali gyventi Dievo akivaizdoje kitaip, kaip tik per nuopelnus ir gailestingumą, ir malonę Šventojo Mesijo“ (2 Nefio 2:8). Moronis liudijo, kad per Kristaus malonę galime tapti kaip Jis: pašventinti, ištobulinti ir šventi (žr. Moronio 10:32–33).
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad per Gelbėtojo Apmokėjimą prieinama malonė „padeda mums matyti ir daryti, ir tapti geriems tokiais būdais, kokių niekada nesuvoktume ir nepasiektume savo ribotais mirtingojo kūno gebėjimais“ (“In the Strength of the Lord,” Liahona, Nov. 2004, 77).
2 dalis
Kiek gebėjimui gauti Gelbėtojo malonės svarbus mano tikėjimas ir paklusnumas?
Apžiūrėkite du pateiktus paveikslėlius. Šie paveikslėliai gali simbolizuoti du požiūrius į dievišką malonę. Kai kurie malonę laiko dovana, kuri laisvai duodama nepaisant to, ką darome gyvenime. Kiti tiki, jog kažkaip savo gerais darbais galime užsitarnauti Dievo malonę. Apie šiuos du netobulus požiūrius vyresnysis Holandas sakė:
Kai kurios iš Apmokėjimo kylančios dovanos yra visuotinės, begalinės ir besąlyginės. Jos apima Jo išpirką už Adomo pirminį nusižengimą [… ir] prikėlim[ą]. […]
Kiti Kristaus apmokančios dovanos aspektai yra sąlyginiai. Jie priklauso nuo žmogaus uolumo laikantis Dievo įsakymų. Pavyzdžiui, nors Adomo nuodėmė yra laisvai atleidžiama visiems žmonių šeimos nariams, nereikalaujant jokių jų pastangų, jiems neatleidžiamos jų nuodėmės, jei jie nepasižada tikėti Kristų [ir] neatgailauja dėl tų nuodėmių. […]
Žinoma besąlyginių apmokėjimo palaiminimų nereikia užsitarnauti, bet sąlyginiai taip pat nėra visiškai užsitarnaujami. Ištikimai gyvendamas ir laikydamasis Dievo įsakymų asmuo gali gauti papildomų privilegijų; bet jos vis dėlto yra duodamos laisvai, o ne techniškai užsitarnaujamos. (Jėzaus Kristaus Apmokėjimas, Liahona, 2008 m. kovas)
Kalbėdamas apie šią per Gelbėtojo Apmokėjimą prieinamą sąlyginę malonės dovaną Nefis sakė: „Žinome, kad esame išgelbėjami malone po to, kai mes padarėme viską, ką galime“ (2 Nefio 25:23). Kai kuriuos neramina frazė „po to, kai mes padarėme viską, ką galime“. Kad geriau suprastume Nefio žodžius, perskaitykite šiuos Bažnyčios vadovų teiginius:
Galvoju, kad kartais neteisingai suprantame frazę „po to, kai mes padarėme viską, ką galime“. Turime suprasti, kad „po to“ nereiškia „kadangi“.
Nesame išgelbėjami, „kadangi“ padarėme viską, ką galime. Ar kas nors padarėme viską, ką galime? Ar Dievas laukia, kol įdėsime visas pastangas, kad įsiterptų į mūsų gyvenimą savo gelbstinčia malone? […]
Esu tikras, jog Nefis žinojo, kad Gelbėtojo malonė leidžia mums ir įgalina mus nugalėti nuodėmę [žr. 2 Nefio 4:19–35; Almos 34:31]. Štai kodėl Nefis uoliai įtikinėjo savo vaikus ir brolius „tikėti Kristų ir susitaikyti su Dievu“ [2 Nefio 25:23]. (Dyteris F. Uchtdorfas, Malonės dovana, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Ir mums nereikia pirma pasiekti kažkokį minimalų gerumo lygį, kad Dievas po to galėtų padėti, – dievišką pagalbą galime gauti kiekvieną kiekvienos dienos valandą, kad ir kur būtume paklusnumo kelyje. […] Aš tiesiog meldžiu prisiimti atsakomybę ir pradėti darbuotis – taip Dievas galės kažkuo mums padėti. (D. Todas Kristofersonas, Laisvi per amžius veikti savo nuožiūra, 2014 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Gelbėtojo gailestingumo dovana „nebūtinai bus duodama tik „po to“, kai padarysime viską, ką galime. Jo malonę galime gauti prieš pradėdami dėti pastangas, dėdami pastangas ir po to, kai išeikvojame turimas jėgas. (Bruce C. Hafen, The Broken Heart: Applying the Atonement to Life’s Experiences [1989], 155–156)
3 dalis
Kaip Gelbėtojo malonė gali pakeisti mano gyvenimą?
Jėzus Kristus patyrė visus mirtingojo gyvenimo skausmus, pagundas, negalias ir silpnybes, kad žinotų, kaip mums padėti (žr. Žydams 2:18; 4:15; Almos 7:11–12; Doktrinos ir Sandorų 62:1). Kadangi Jėzus Kristus yra norintis ir pajėgus padėti Gelbėtojas, galime „drąsiai artin[tis] prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu“ (Žydams 4:16).