10 skyrius

Raštai – vertingiausia biblioteka pasaulyje

Dievas davė Šventraščius, kad mums ir mūsų šeimoms padėtų pasiruošti amžinajam gyvenimui.

Iš Džordžo Alberto Smito gyvenimo

Savo gyvenimo pabaigoje Prezidentas Džordžas Albertas Smitas prisiminė nutikimą iš savo jaunystės, kai viena Raštų ištrauka turėjo jam ilgalaikį poveikį: „Kai man buvo apie keturiolika metų, mūsų Sekmadieninės mokyklos klasėje perskaičiau keturioliktą Almos skyrių Mormono Knygoje. Jis padarė mano protui įspūdį, kuris padėjo man tada, kai mirtis pasiėmė mano mylimus žmones. […] Tai viena iš Raštų vietų, kurioje kalbama, kur mūsų dvasia eis palikusi šį kūną [žr. 11–14 eilutes], ir nuo tol aš troškau eiti į tą vietą, vadinamą rojumi.“¹ (Žr. 1 pasiūlymą 103 puslapyje.)

Prezidentas Smitas vylėsi, kad ir kiti, skaitydami Raštus, patirs prasmingus išgyvenimus. Savo viešose kalbose ir asmeniniuose pokalbiuose su žmonėmis jis skatino visus studijuoti Raštus, kaip būdą stiprinti savo liudijimą apie evangeliją. Kartą, keliaudamas traukiniu, jis ėmė kalbėtis su žmogumi, išaugusiu pastarųjų dienų šventųjų šeimoje, bet daugiau nebedalyvaujančiu Bažnyčios gyvenime. Vėliau jis pasakojo: „Mūsų bendravimo metu kalbėjau jam apie Jėzaus Kristaus evangeliją. […] Aptarinėjant evangelijos principus, jis tarė: „Man tai įdomu.“ Kalbėjomės gana ilgai, ir, kai baigėme, tas geras žmogus, o aš tikiu, kad jis yra geras žmogus, man pasakė: „Atiduočiau viską, ką turiu, kad tik būčiau toks įsitikinęs kaip Jūs. […]“

Pasakiau: „Brolau, tau nereikia atiduoti visko, ką turi, kad įgytum tokį įsitikinimą. Visa, ką tau reikia daryti, tai su malda tyrinėti Raštus. Eik ten, kur kas nors galės tau juos paaiškinti. Ieškok tiesos, ir jos grožis atsiskleis tau, ir… galėsi kaip ir aš žinoti, kad Dievas gyvas, kad Jėzus yra Kristus, kad Džozefas Smitas yra Gyvojo Dievo pranašas.“²

Džordžo Alberto Smito mokymai

Raštuose esančios tiesos yra kur kas vertingesnės už žmonių filosofijas

Biblijoje, Mormono Knygoje, Doktrinoje ir Sandorose bei Brangiajame Perle užrašyta ne vien žmonių, bet Dievo išmintis. Nors šių Raštų nėra daugelio žmonių namuose, juose užrašytas Viešpaties žodis. Kokia nauda iš to, jei suprantame Homerą, Šekspyrą ir Miltoną, ir čia galėčiau išvardinti visus didžius pasaulio rašytojus; jei neskaitome Raštų, praleidžiame geresniąją šio pasaulio literatūros dalį.

Mano broliai ir seserys, visa mūsų išgelbėjimui… būtina tiesa surašyta šiose mano jau išvardintose knygose. Galime neturėti dviejų ar trijų tūkstančių knygų bibliotekos, bet visai nebrangiai galime įsigyti neįkainojamą biblioteką, už kurią buvo sumokėta geriausiu kada nors šiame pasaulyje buvusiu krauju.³

Man nerūpi, ar savo namuose turite didingiausių pasaulio bibliotekų knygų ar ne, jei tik turite šias knygas. Pagalvokite apie milijonus knygų, esančių Kongreso bibliotekoje Vašingtone, Britų bibliotekoje ir kitų šalių bibliotekose, milijonus knygų – ir vis dėlto viskas, ką Dievas apreiškė ir išleido žmonių vaikams, kas būtina, kad paruoštų juos vietai celestialinėje karalystėje, yra surašyta šiose šventose knygose. Kiek iš mūsų žino, kas ten užrašyta? Dažnai lankausi namuose, kur matau visus naujausius žurnalus. Knygų lentynose randu knygas, reklamuojamas kaip pačias populiariausias. Jei išmestumėte visas jas ir pasiliktumėte tik šiuos Šventraščius, neprarastumėte to, ką Viešpats įsakė užrašyti ir padarė visiems mums prieinamą, kad galėtume tuo džiaugtis. Taigi, broliai ir seserys, tarp kitų mūsų palaimų nepamirškime, kad Viešpats leido mums turėti Raštus, naudotis jais, juos suprasti ir pažinti amžiais perduodamą Jo žodį Jo vaikams išgelbėti.⁴

Skaitydamas Raštus… žaviuosi Viešpaties gerumu, laiminančiu tuos, kurie priima Jo mokymus, nes šiuose šventuose metraščiuose randame daugiau paguodos nei visose amžių filosofijose, kurias mums davė žmonių išmintis.⁵

Kartais kalbame apie žmonių filosofijas ir žavimės jomis kaip gražiu paveikslėliu, bet jos yra bevertės, kai prieštarauja mūsų Dangiškoje Tėvo mokymams, esantiems Šventajame Rašte. Jos niekada nė vieno nenuves į amžinąją laimę ir nepadės rasti vietos mūsų Dangiškojo Tėvo karalystėje.⁶

Kartais jaučiu, kad nevertiname Šventosios Biblijos ir to, kas joje užrašyta, ir šių kitų Raštų: Mormono Knygos, Doktrinos ir Sandorų bei Brangiojo Perlo, kurie buvo pavadinti… laiškais iš mūsų Dangiškojo Tėvo. Juos galime priimti kaip tokius, mažų mažiausiai jie yra Jo patarimai ir pamokymai visiems žmonių vaikams, duoti jiems, kad žinotų, kaip pasinaudoti savo galimybėmis, kad nepragyventų savo gyvenimo tuščiai.⁷ (Žr. 2 pasiūlymą 104 puslapyje.)

Viešpats davė Raštus, kad padėtų mums įveikti savo išmėginimus ir pasiruošti išaukštinimui

Tai mūsų išbandymo, išmėginimo diena. Tai diena, kai žmonių širdys apvilia juos dėl baimės, kai minios pasaulyje klausia savęs, kokia bus pabaiga. Keli įkvėpti vyrai žino, kokia bus ta pabaiga. Viešpats [Raštuose], tose nuostabiose knygose, kurias laikau savo rankoje, sakė mums, kas turi įvykti. Jis suteikė žinių, kad mums būtina sutvarkyti savo gyvenimą ir pasiruošti, kad, bet kam atsitikus, būtume Viešpaties pusėje.⁸

Leiskite perskaityti, ką Viešpats sako apie šias paskutines dienas Doktrinos ir Sandorų pirmajame skyriuje:

„Todėl aš, Viešpats, žinodamas nelaimę, kuri turi ištikti žemės gyventojus, pašaukiau savo tarną Džozefą Smitą jaunesnįjį ir kalbėjau jam iš dangaus, ir daviau jam įsakymus. […]

Tyrinėkite šiuos įsakymus, nes jie yra tikri ir patikimi, ir visos juose esančios pranašystės ir pažadai bus įvykdyti.

Ką aš, Viešpats, pasakiau, aš pasakiau ir neatsiprašinėju; ir nors dangūs ir žemė praeis, mano žodis nepraeis, bet viskas bus įvykdyta, ar mano paties balsu, ar mano tarnų balsu – tai tas pat.

Nes štai Viešpats yra Dievas, ir Dvasia liudija, ir tas liudijimas yra tikras, o tiesa lieka per amžių amžius. Amen.“ [DS 1:17, 37–39.]

Šis įvadas vertas, kad uoliai jį apsvarstytume. Tai visų mūsų Tėvo perspėjimas. Tai meilus patarimas švelnaus gimdytojo, žinančio, ko mums reikia, kaip Jis sakė ką tik mano perskaitytame skyriuje, kad žinodamas, kas netrukus ištiks žemės gyventojus, Jis davė šiuos įsakymus.⁹

Kartais pamirštame, kad Viešpats prakalbo, ir neinformuojame savęs apie Jo potvarkius. […]

Galima būtų pacituoti daugybę Raštų ištraukų kaip įrodymą, kad mūsų Dangiškasis Tėvas iš gailestingumo ir gerumo kalbėjo su žmonių vaikais visais amžiais, ne tik sakydamas jiems, kas įvyks, bet prašydamas jų nusisukti nuo savo klaidingų kelių, kad jų neužkluptų sunaikinimas. […]

Mūsų Dangiškasis Tėvas per savo ištikimus atstovus yra pasakęs apie mums svarbius būsiančius įvykius, ir mes galime apie juos paskaityti Jo šventuose Raštuose. Jei tikrai norime būti išgelbėti ir išaukštinti Jo celestialinėje karalystėje, Jis yra mums pasakęs, ką daryti.¹⁰

[Raštai yra] didingiausia biblioteka, kokia tik yra visame pasaulyje. Kas joje yra? Joje yra tai, ką jūsų ir mano Tėvas laikė pakankamai svarbiu dalyku, kad išsaugotų ir duotų žmonių vaikams, ir padarytų prieinama daugeliu pasaulio kalbų. Visi šie Raštai yra svarbūs, ir pastarųjų dienų šventieji turėtų juos suprasti. Neprašysiu jūsų pakelti ranką, kad nustatyčiau, kiek iš čia susirinkusiųjų iš viso skaitė šias knygas, bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į faktą, jog tai yra brangios tiesos, ir jose yra apreikštas Viešpaties žodis, išspausdintas ir išleistas pasauliui tam, kad paruoštų Jo vaikus vietai celestialinėje karalystėje. Štai kodėl sakau, kad jie tokie vertingi. […] Kokie dėkingi turėtume būti, kad gyvename tokiais laikais ir tokiame amžiuje, kai galime skaityti Jo patarimus ir pamokymus ir matyti, kaip paaiškinami dalykai, kurie kitaip mums būtų sunkiai suprantami ir neaiškūs.¹¹ (Žr. 3 pasiūlymą 104 puslapyje.)

Skaitydami Raštus kartu su šeima, mes įžiebiame jų tikėjimą

Norėčiau, kad savęs paklaustumėte, kiek iš jūsų kartas nuo karto ką nors perskaitote savo šeimai iš šių knygų, sukvietę juos kartu, kad mokytumėte juos to, ką jie turi žinoti. Bijau, daugelis mūsų pasakytų, kad buvome per daug užsiėmę.¹²

Jau girdėjome apie daugelį Viešpaties mums suteiktų palaimų šventuose metraščiuose, išsaugotuose iki mūsų dienų, kuriuose užrašyti visažinio Tėvo patarimai ir pamokymai. Atrodo keista, kad tokia daugybė mūsų žmonių, turėdami tiek galimybių, nepakankamai gerai pažįsta šių šventų metraščių turinį.¹³

Ar, mums grįžus namo, mūsų Tėvas laikys mus be kaltės, jei nemokėme savo vaikų šių šventų metraščių svarbos? Manau, kad ne. […] Ar manote, kad Viešpats, šiuose šventuose metraščiuose esančius nuostabius mokymus padaręs… prieinamus mums, laikys mus dėkingais, jei nedėstome jų savo šeimoms ir neaiškiname tiems, su kuriais bendraujame?

Broliai ir seserys, noriu vėl pabrėžti Viešpaties mokymą: „Tyrinėkite Raštus“, skaitykite juos pamaldžiai ir ištikimai, mokykite jų savo namuose, sukvieskite aplink save šeimą ir įžiebkite jų tikėjimą gyvuoju Dievu, skaitydami tai, kas buvo apreikšta. Tai pati vertingiausia biblioteka iš visų pasaulio bibliotekų.¹⁴

Laikykite šią biblioteką ten, kur galite ją rasti ir kur jūsų vaikai rastų ją, ir tada būkite pakankamai suinteresuoti tų jūsų namuose esančių berniukų ir mergaičių amžinuoju išgelbėjimu, kad rastumėte būdų ir galimybių suinteresuoti juos tuo, kas užrašyta tose knygose, kad jie žinotų, kokie jie yra vertingi savo Dangiškojo Tėvo akyse.¹⁵

Kaip man buvo malonu, kai buvau vaikas, kada tėvas ir mama susėsdavo prie židinio ir skaitydavo Bibliją, o mes, vaikai, sėdėdavome ant grindų. […]

Taigi, noriu pasakyti, mano broliai ir seserys, kad Jėzaus Kristaus duotas patarimas vis dar galioja mums: „[Tyrinėkite] Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie mane.“ [Jono 5:39.] Neapleiskite senosios šeimyninės Biblijos, nepadėkite jos ant lentynos ir nepamirškite. Sužinokite, jei dar nežinote, kas joje sakoma, ir, jei skaitėte ją anksčiau, vėl dažnai ją skaitykite savo vaikams ir savo vaikų vaikams. Skaitykite jiems ne tik Bibliją, bet ir kitas Raštų knygas, kurias Viešpats davė mums, kad mus išaukštintų, mus paguostų ir palaimintų.¹⁶

Primenu jums, o Izraeli, tyrinėti Raštus, skaityti juos savo namuose, mokyti savo šeimas to, ką Viešpats sakė, ir mažiau laiko leiskime skaitydami nesvarbią, o kartais ir žalingą šių dienų literatūrą, bet eikime prie tiesos šaltinio ir skaitykime Viešpaties žodį.¹⁷ (Žr. žemiau esantį 4 pasiūlymą.)

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Studijuodami šį skyrių ar ruošdamiesi mokyti, apsvarstykite šias idėjas. Papildomos pagalbos ieškokite p. V–VII.

Skaitydami 97 puslapio pirmą pastraipą, pagalvokite apie metą, kai Raštų ištrauka panašiai įkvėpė ir jus. Kaip jūs sužinojote, kad Raštai yra tikri? Kokie neseniai jūsų patirti su jais susiję išgyvenimai sustiprino tą liudijimą?
Perskaitykite 99 puslapyje prasidedantį poskyrį ir apsvarstykite, kokią vietą Raštai užima jūsų asmeninėje bibliotekoje (tarp kitų jūsų skaitomų, žiūrimų ar klausomų kūrinių). Ką galite daryti, kad savo namuose ir gyvenime Raštams užtikrintumėte žymesnę vietą?
Peržvelkite 100 puslapyje prasidedantį poskyrį. Kaip Raštai padėjo jums drąsiai sutikti paskutinių dienų nelaimes? Apsvarstykite, kaip galite panaudoti Raštus, kad padėtumėte kam nors iš savo pažįstamų, patiriančiam sunkų išmėginimą.
Apmąstykite 102–103 puslapiuose pateiktą Prezidento Smito patarimą šeimoms. Kokias palaimas gauna drauge Raštus studijuojanti šeima? Kokie yra veiksmingi būdai sukelti savo vaikų (ar vaikaičių) domėjimąsi Raštais? Pamaldžiai apsvarstykite, ką galite daryti, kad uoliau studijuotumėte Raštus drauge su savo šeima.

Susijusios Raštų ištraukos: Pakartoto Įstatymo 6:6–7; Jozuės 1:8; Romiečiams 15:4; 2 Timotiejui 3:15–17; 2 Nefio 4:15; Helamano 3:29–30; Doktrinos ir Sandorų 33:16

Pagalba mokytojui: „Jūsų mokomiems žmonėms galite padėti labiau pasitikėti savo jėgomis dalyvaujant diskusijose, jei teigiamai atsiliepsite apie kiekvieną nuoširdų komentarą. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Dėkoju už jūsų atsakymą. Labai prasmingas pastebėjimas“ […] arba „Tai labai geras pavyzdys“, arba „Ačiū už viską, ką šiandien išsakėte.“(Teaching, No Greater Call, p. 64.)

„[Raštuose užrašyta tai], ką jūsų ir mano Tėvas laikė pakankamai svarbiu dalyku, kad išsaugotų ir duotų žmonių vaikams, ir padarytų prieinama daugeliu pasaulio kalbų

„Sukvieskite aplink save šeimą ir įžiebkite jų tikėjimą gyvuoju Dievu, skaitydami tai, kas buvo apreikšta“