19 skyrius

Laikinieji ir dvasiniai Išminties Žodžio palaiminimai

Mūsų Dangiškasis Tėvas davė mums Išminties Žodį, kad palaimintų mus fizine sveikata ir paruoštų amžinajam gyvenimui.

Iš Džordžo Alberto Smito gyvenimo

Džordžas Albertas Smitas, būdamas vaikas, susirgo vidurių šiltine. Tai nustatęs gydytojas jo motinai pasakė, kad jis turi gulėti lovoje tris savaites, nevalgyti kieto maisto ir gerti kavą. Prezidentas Smitas vėliau pasakojo:

„Jam išėjus pasakiau mamai, kad nenoriu kavos. Mane mokė, jog Džozefui Smitui Viešpaties duotame Išminties Žodyje mums patariama negerti kavos.

Mama į pasaulį pagimdė tris vaikus, ir du iš jų mirė. Ji nepaprastai rūpinosi manimi.“

Jaunasis Džordžas Albertas Smitas atsisakė kavos ir paprašė kunigystės palaiminimo, kurį jam suteikė namų mokytojas.

„Kitą rytą, kai atėjo gydytojas, aš žaidžiau lauke su kitais vaikais. Jis nustebo. Apžiūrėjęs mane jis nustatė, jog mano šiltinė praėjo ir aš atrodžiau sveikas.

Buvau dėkingas Viešpačiui už savo išgijimą. Buvau tikras, jog Jis mane išgydė.“¹

Prezidentas Smitas norėjo, kad šventieji suprastų, jog paklusnumas Išminties Žodžiui atneša ne vien fizinę sveikatą, bet ir dvasinius palaiminimus. Visuotinės konferencijos kunigijos sesijoje jis papasakojo istoriją apie Senojo Testamento pranašą Danielių, kuris buvo paimtas nelaisvėn į Babiloną ir turėjo valgyti karaliaus valgomą mėsą bei gerti karaliaus vyną:

„Danielius buvo Dievo pranašas, o pranašas jis buvo todėl, kad laikėsi Dievo įsakymų. Norėčiau, jog […] įsidėmėtumėte tai. Danielius su bendrais laikėsi Dievo mokymų, susijusių su tuo, ką jie turi valgyti ir gerti, ir atsisakė priimti ant karaliaus stalo pateikiamą maistą. [Žr. Danieliaus 1:3–16.]“

Prezidentas Smitas toliau paaiškino, kad dėl paklusnumo tų laikų Viešpaties duotam sveikatos įstatymui ne tik buvo išsaugota Danieliaus gyvybė, bet jis gavo ir didžią dvasinę dovaną: „Visagalio įkvėpimą“.² (Žr. 1 pasiūlymą 197 puslapyje.)

Džordžo Alberto Smito mokymai

Išminties Žodis yra meilus viską žinančio mūsų Tėvo patarimas

Perskaitysiu jums dalį to, ką Viešpats 1833 m. vasario 27 d. pasakė Bažnyčiai.

„Išminties žodis aukštųjų kunigų tarybos, susirinkusios Kirtlande, bažnyčios ir taip pat Sionės šventųjų labui –

siunčiamas kaip sveikinimas; ne įsakymu ar prievarta, bet apreiškimu ir išminties žodžiu, parodantis Dievo tvarką ir valią dėl visų šventųjų laikinojo išgelbėjimo paskutinėmis dienomis.“

Tiesiog pagalvokite akimirką apie tai – „dėl visų šventųjų laikinojo išgelbėjimo paskutinėmis dienomis“.

„Duotas kaip principas su pažadu, pritaikytas silpnų ir silpniausių iš visų šventųjų, kurie tik yra ar gali būti vadinami šventaisiais, galimybėms.“ [Žr. DS 89:1–3.]

Tada Viešpats toliau nurodo tai, kas mums tinkama, paaiškina, kokį maistą turėtume vartoti, ir po to perspėja dėl kai kurių dalykų, kurie labiausai žalingi ir kenksmingi [žr. DS 89:5–17].

Man atrodo, kad, kaip žmonės, buvome nuostabiai palaiminti. […] Viešpats buvo mums gailestingas, kad įspėjo mus, patarė mums ir perspėjo dėl daugelio dalykų.³

Į Išminties Žodį žiūriu kaip į gerą Dangiškojo Tėvo, trokštančio matyti, kaip Jo vaikai tampa panašūs į Jį, patarimą. […] Priimu jį kaip tėvišką patarimą, kurį davė žinantysis, ko man reikia, ir man sakantis: „Mano sūnau, tie dalykai tau netinkami, ir jeigu vengsi jų, tuomet duosiu tau Savo Šventosios Dvasios bendrystę ir džiaugsmą, kol gyvensi pasaulyje, ir galiausiai amžinąjį gyvenimą.“ Tuomet koks kvailas būčiau, jei vartočiau tai, kas uždrausta, turėdamas įsitikinimą, jog Viešpats patarė nuo to susilaikyti. Jausčiausi pasmerktas, jeigu juos vartočiau, kai geriau už bet ką kitą Žinantysis sako, jog jie kenksmingi, ir mane dėl jų perspėjo. […]

[…] Jis manė, kad tai pakankamai svarbu, kad duotų mums ir perspėtų mus, o jeigu Jis, žinantis viską, manė, jog būtina dėl šių laikinų dalykų duoti patarimus ir pamokymus, kaip rūpestingai mes, nežinantieji, ką rytojus mums pasiūlys, turėtume laikytis tų dieviškų pamokymų. Jaučiu, kad pastarųjų dienų šventieji Išminties Žodžiu gavo įstatymą, kuris juos išaukštins ir pakels virš jo nesilaikančiųjų.⁴

Jėzaus Kristaus evangelija skirta amžinai laimei išsaugoti sielas, kurioms kūnai yra palapinės. Kokie kvaili esame, jeigu pasiduodame pasaulio papročiams ir įpročiams! […] Mūsų Dangiškasis Tėvas maloniai ir su meile [įspėjo]: „Dėl piktenybių ir kėslų, kurie yra ir bus suokalbininkų širdyse paskutinėmis dienomis, aš jus įspėju ir iš anksto perspėju, duodamas jums šį išminties žodį apreiškimu.“ (DS 89:4.) […] Jėzaus Kristaus evangelijos tikslas – paruošti mus, kad suprastume gyvenimo, kokį mums nurodė gyventi Viešpats, pasakydamas, kaip galime išvengti to, kas griauna pasaulį, grožį.⁵

Ar tikite, kad Išminties Žodį mums davė Viešpats? Ar tikrai manote, jog Jis žino, kas mums yra tinkama? Ar manote, kad Jam patiktų, jeigu laikytumėmės to įstatymo? Jis sako, kad jam patiktų. Kaip manote, ar Jis rimtai to nori?⁶

Broliai ir seserys, negalime nebaudžiamai nepaisyti Išminties Žodžio. Jis buvo duotas kaip patarimas, ne įsakymu ar prievarta, bet išminties žodžiu nuo mūsų Tėvo dėl mūsų kūnų laikinojo išgelbėjimo ir mūsų sielų paruošimo amžinajam gyvenimui.⁷ (Žr. 2 pasiūlymą 197 puslapyje.)

Paklūstantiems Išminties žodžiui Viešpats pažada protinę ir fizinę sveikatą

Esu dėkingas už tą nuostabų Išminties Žodį, kad ir tokį paprastą, ir kaip sako Viešpats, „pritaikytą silpnų ir silpniausių iš visų šventųjų, kurie tik yra ar gali būti vadinami šventaisiais, galimybėms“. Stabtelėsiu ir paklausiu […], ar esame verti vadintis šventaisiais? Visi, kurie viliasi, jog gali vadintis šventaisiais, tikrai turėtų laikytis Išminties Žodžio. Ir ką gi jis mums reiškia? Jis suteikia mūsų gyvenimui saldumo, jis nuo mūsų patraukia nuodingus dūmus, kuriuos žmonės įkvepia rūkydami tabaką. Jis mums padeda išvengti tos pykinančios būklės, kylančios dėl tabako kramtymo. Jei jo laikomės, jis apsaugo mus nuo negalių, kylančių dėl arbatoje ir kavoje esančių [narkotikų] vartojimo ir nuo griaunančių alkoholio pasekmių. […]

Mūsų Dangiškasis Tėvas ne tik nurodo, ko turėtume vengti, bet ir tai, ką naudingai galime vartoti. Jis pasakė mums, kad visi grūdai, visos sveikos žolės, vynmedžio vaisiai ir kita yra tinkama žmogui. Gyvulių bei padangių paukščių mėsa ir tai, ką Jis nurodė, turime vartoti protingai ir su dėkojimu; ir aš noriu pabrėžti „su dėkojimu“.⁸

Pastebime, kad gyvenimas pagal sveikatos įstatymus teikia protinės ir fizinės stiprybės, ir pastebime, kad jo nesilaikant, ateina protinis ir fizinis gedimas. Tai mūsų Kūrėjas, mūsų dvasių Tėvas, suteikė mums galimybę gyventi šioje žemėje ir pasakė, kad tam tikri dalykai, paminėti tame apreiškime, nėra mums tinkami. Jis mums davė vertingus pažadus, jeigu laikysimės to įstatymo, – išminties, sveikatos ir stiprybės pažadus, ir kad naikinantis angelas praeis pro mus ir nepakenks, kaip kad praėjo pro Izraelio vaikus [žr. DS 89:18–21].⁹ (Žr. 3 pasiūlymą 197 puslapyje.)

Paklusimas Išminties Žodžiui stiprina mūsų tikėjimą ir dvasingumą

Esu visiškai įsitikinęs, kad, Viešpats iš Savo gailestingumo duodamas mums Išminties Žodį, davė jį mums ne tik, kad gyvendami žemėje galėtume būti sveiki, bet kad sustiprėtų mūsų tikėjimas, kad sustiprėtų mūsų liudijimas apie mūsų Viešpaties ir Mokytojo pavedimo dieviškumą, kad tokiu būdu būtume geriau pasiruošę grįžti Jo akivaizdon, kai čia baigsime savo darbus. Bijau, kad, kaip Sionės sūnūs ir dukros, kartais nesugebame suvokti šios didžios žinios pasauliui svarbos.¹⁰

Noriu jums pasakyti, kad, mano supratimu, tabako vartojimas, kad ir koks nežymus galėtų atrodyti kai kuriems žmonėms, buvo būdas griauti jų dvasinį gyvenimą, būdas nuvyti nuo jų mūsų Tėvo Dvasios bendrystę, ir nutolino juos nuo gerų vyrų ir moterų bendrijos, ir užtraukė jiems gimusių vaikų nepagarbą ir priekaištus, ir visgi velnias žmogui sakys: „Ak, tai tik smulkmena!“¹¹

Gyvename laikais, kada Viešpats vėl prakalbo Savo žmonėms. Mes, Bažnyčios nariai, kurie laikomės mūsų Dangiškojo Tėvo reikalavimų, tobulai suprantme, kad Dievas gyvas ir kad Jis atlygina tiems, kurie Jam uoliai tarnauja. Suprantame, kad Jis davė tam tikras taisykles ir nurodymus, jog valdytų mus šiame gyvenime, ir paklusnumas Jo reikalavimams užtikrina mums Jo malonę, o dėl mūsų paklusnumo ateis pažadėti palaiminimai; tačiau, jeigu nepaklūstame Jo mokymams, jeigu ignoruojame Jo išmintingus patarimus, tuomet netenkame Jo pažado ir švaistome galimybes, kurios mums nebepasikartos. Jaučiu, kad pastarųjų dienų šventiesiems svarbu laikytis šio konkretaus [Išminties Žodžio] įstatymo. Tikiu, kad paklusdami jam pastarųjų dienų šventieji galės turėti daug daugiau tikėjimo. Mormono mokymuose skaitome, kad jeigu tarp tų žmonių vaikų nebuvo atliekami stebuklai, tai todėl, kad jie neturėjo tikėjimo; ir toliau jis pasakė, kad be tikėjimo „žmogaus padėtis yra siaubinga“. [Žr. Moronio 7:37–38.] Jeigu nusižengiame žinodami Viešpaties valią, tai natūralu, kad mūsų tikėjimas nyksta, nes Dvasia ne visuomet plūksis su mumis. […]

[…] Tvirtai tikiu, kad dėl šio paprasto reikalavimo nepaisymo kai kurių mūsų žmonių širdyse sumažėjo tikėjimo, kad, labiau laikantis Išminties Žodžio, tarp pastarųjų dienų šventųjų sustiprės tikėjimas ir dėl to liesis didesnis pažinimas; nes dėl paklusimo jam ateis nusiteikimas paklusti kitiems mūsų Tėvo įstatymams, o kiekvieno iš jų laikymasis užtikrina palaiminimą.¹² (Žr. 3 ir 4 pasiūlymus 197 puslapyje.)

Paklusdami Išminties Žodžiui ruošiamės amžinajam gyvenimui

Kartais aš savęs klausiu, ar pastarųjų dienų šventieji suvokia, kad [Išminties Žodis] mums buvo duotas išaukštinimui; ne tik mūsų fiziniam palaiminimui, bet kad paruoštų mus dvasiniam gyvenimui. […]

Mums pasakyta, jog Dievo šlovė yra sąmonė [žr. DS 93:36], ir visi žavimės protingais vyrais ir moterimis, todėl turėtume trokšti kloti pamatą stipresnei protinei galiai ir nieko nedaryti, kas ją silpnintų. Kai kurių žmonių gyvenimuose akivaizdu, jog jie netenka smegenų galios, kuria galėtų džiaugtis, nes nuolat vartoja tai, ką mūsų Dangiškasis Tėvas nurodė kaip netinkamą; dėl to jie tampa mažiau protingi ir nesugeba pasiruošti amžinajam gyvenimui, kuris turėtų būti jų tikslas.¹³

Jeigu tikime, kaip skelbiame, jog Jėzus yra Kristus, o mes esame mūsų Dangiškojo Tėvo vaikai, tuomet kaip rūpestingai turėtume elgtis, kad galėtume būti verti mūsų užimamų šventyklų, kurios buvo sukurtos pagal Dievo atvaizdą. Kiek iš mūsų suvokia, kad į savo kūną priimdami tai, ką mūsų Dangiškasis Tėvas uždraudė, suteršiame mūsų dvasios šventyklą? Kiek iš mūsų stabteli ir susimąsto, jog, pasiduodami kūno silpnumui, netenkame ateityje mūsų laukiančių galimybių ir atkertame save nuo palaiminimų, kuriuos Viešpats laiko ištikimiesiems?¹⁴

Jeigu šiam įstatymui, pritaikytam silpniausiems iš mūsų, paklūstama, tai jis bus pamatas, ant kurio galės būti pridėta daug didžių palaimų, kurių mūsų Tėvas su malonumu suteiks ir kurių kitokiu būdu mes nenusipelnytume ir negalėtume gauti. Kaip bet kuris iš mūsų galėtų jaustis pateisintas ignoruodamas paprastą Dievo įstatymą, kurį Jis Savo Paties balsu patvirtino kaip įstatymą, kuriam bet kuris iš mūsų gali paklusti? Ar galime tikėtis, jog pajėgsime laikytis aukštesnio įstatymo ir pasiekti didįjį išaukštinimą, jei nesugebame laikytis šio paprasto reikalavimo?¹⁵ (Žr. 3 pasiūlymą 197 puslapyje.)

Geriausias būdas savo šeimas mokyti laikytis Išminties Žodžio – tai patiems jo laikytis

Jeigu tėvai ir motinos laikysis Išminties Žodžio, jie galės perduoti savo atžaloms vertybes ir stiprybę, kurių kitaip negalėjų jiems perduoti. Tikiu, kad mūsų Tėvo Dvasios bendrystė bus širdyse ir namuose tų, kurie laikosi šio įstatymo, o jų troškimas paklusti bus perduotas jų vaikams. […] Yra gerai žinomas faktas, jog tabako poveikis vaiko smegenims yra kenksmingiausias, griaunantis atmintį ir slopinantis subtiliausius pojūčius; taip pat žinoma, jog alkoholio poveikis jaunatviškoms smegenims yra labai žalingas: jis griauna troškimą būti sąžiningam bei doram ir veda prie blogio ir nusikaltimų. […] Viešpats mums davė šį įstatymą iš malonės ir su meile, pažadėdamas tam tikrus palaiminimus, jeigu paklusime Jo patarimui. Jaučiu turįs paraginti jus, mano broliai ir seserys, kad jo mokytumėte savo namuose. Atkreipkite savo augančių vaikų dėmesį į jį ir į jo laikymusi pagrįstą atlygį.

Leiskite pasakyti jums, kad geriausias mūsų tikėjimo tuo įstatymu, kurį tikime atėjus iš Dievo, įrodymas yra pastovus jo laikymasis savo gyvenime. Galime kiaurą dieną jį skelbti, tačiau jeigu praktiškai jam nusižengiame, mūsų pavyzdys gali būti pražūtingas tiems, kuriuos mylime labiau už gyvenimą, nes jie manys, jog saugiai gali eiti ten, kur juos vedame.¹⁶

Meldžiu jūsų su malda ištirti Išminties Žodį. Ne tik skaitykite jį; pamaldžiai jį ištirkite. Atraskite, kodėl mūsų Dangiškasis Tėvas jį davė. Jis davė jį mums pažadėdamas ilgesnį gyvenimą ir laimę, ne tada, kai nesugebėsime jo laikytis, bet kai paklusime jam. Skaitykite Išminties Žodį savo šeimos akivaizdoje ir rodykite pavyzdį. Jeigu tai darysime, Sionė toliau augs. Jei tai darysime, Dievo Avinėlio Bažnyčia toliau taps pasauliui gerą įtaką darančia galia.¹⁷ (Žr. 5 pasiūlymą, esantį žemiau.)

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, peržvelkite šias idėjas. Daugiau pagalbos ieškokite V–VII puslapiuose.

191 puslapyje prezidentas Smitas pamini pasakojimą, kaip Danielius atsisako vartoti karaliui pateikiamų mėsos ir vyno. Perskaitykite Danieliaus 1 skyrių ir pagalvokite, gal patys patyrėte, kada iš jūsų buvo tikimasi, jog vartosite kažką, ką draudžia Išminties Žodis. Kokius žinote tinkamus būdus, kaip tokiomis aplinkybėmis paklusti Išminties Žodžiui, bet likti pagarbiems kitų atžvilgiu?
Peržvelkite pirmąjį mokymų poskyrį (p. 191–192). Kaip pasinaudotumėte šiais mokymais padėdami kam nors, kas patiria sunkumų laikydamasis Išminties Žodžio?
Trumpai peržvelkite 193 puslapį, kuriame prezidentas Smitas aptaria kai kuriuos palaiminimus, pažadėtus besilaikantiems Išminties Žodžio (taip pat žr. DS 89:18–21). Kaip tie pažadai pildėsi jūsų gyvenime? Kokius dar palaiminimus gavote gyvendami pagal šį įstatymą?
195 puslapyje prezidentas Smitas pažada, kad paklusnumas Išminties Žodžiui atneša „nusiteikimą paklusti“. Ką ta frazė reiškia jums?
Kaip, jūsų manymu, paklusimas Išminties Žodžiui padeda Bažnyčiai tapti „pasauliui gerą įtaką darančia galia“ (p. 197)? Su malda išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 89 skyrių, kaip pataria prezidentas Smitas, ir apmąstykite, kaip galite geriau laikytis Išminties Žodžio.

Susijusios Raštų ištraukos: 1 Korintiečiams 6:19–20; Almos 34:36; Doktrinos ir Sandorų 29:34; 130:20–21

Pagalba mokytojui: „Savo meilę tiems, kuriuos mokote, galite išreikšti atidžiai klausydamiesi jų ir nuoširdžiai domėdamiesi jų gyvenimu. Į Kristaus meilę panaši jūsų meilė turi galią suminkštinti širdis ir padėti žmonėms būti jautriems Dvasios šnabždesiams.“ (Teaching, No Greater Call, 46 p..)

Prezidentas Smitas mokė, kad dėl to, jog pakluso savo laikų Viešpaties duotam sveikatos įstatymui, Danielius buvo vertas „Aukščiausiojo įkvėpimo“

„Mūsų Dangiškasis Tėvas ne tik nurodo mums, ko turėtume vengti, bet ir tai, ką naudingai galime vartoti“